Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo G. C. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria įtariamajam G. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. C. įtariamas tuo, kad 2009 m. liepos 19 d., apie 9.30 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. B. , A. M. ir L. G. , siekdami atkeršyti M. M. už 2009 m. liepos 19 d., apie 2 val. nakties, įvykusį konfliktą poilsiavietėje ,,Vitrūna“, esančioje Lazdijų sav., Seirijų sen., Metelių k., kurio metu sužaloti Z. V. bei A. Š. , tyčia sugadino ir sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegė M. M. mamai R. M. priklausančius namus, esančius Marijampolės m., (duomenys neskelbtini) , dėl to kilusio gaisro metu galėjo nukentėti Regina ir R. M. , o gaisro metu sugadintas R. M. priklausantis 25 300 Lt vertės turtas – išdegė lauko terasa, lauko durys ir sudegė prie durų buvęs kilimėlis, apdegė namo siena, trys plastikiniai langai, balkono plastikinės durys, grindinės plytelės, apdailos lentelės, balkone buvęs stalas ir lempa, balkono priekinė metalinė dalis, išsilydė apie 5 m plastikinio lietvamzdžio, apdegė stogo apdaila, stogo danga ir skarda, trinkelės prie namo.

Šiais veiksmais G. C. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. C. įtariamas tuo, kad 2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., Kauno r., Garliavoje, ties (duomenys neskelbtini)namais, veikdamas organizuota grupe asmenų, kurioje paskirstė vaidmenis, su P. M. , L. R. , E. D. , V. B. , E. P. , G. M. , V. Č. , E. J. , N. B. , E. R. , A. K. , A. M. , L. G. , P. S. , P. M. , M. B. , A. Š. , G. L. , R. K. , M. N. , A. G. , D. S. , I. D. , M. B. , turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. bei L. Ž. , kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudojo Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį, būdamas ,,Audi“ markės automobilyje, bendrais veiksmais su P. M. , L. R. , E. D. , V. B. , E. P. , G. M. , V. Č. , E. J. , N. B. , E. R. , A. K. , M. B. , A. M. , L. G. , P. S. , P. M. , M. B. , A. Š. , G. L. , R. K. , M. N. , A. G. , D. S. , I. D. , padarydamas E. Ž. dvi šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė ir ši padidinusi automobilio greitį iš įvykio vietos nuvažiavo.

Šiais veiksmais G. C. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose.

Įtariamasis G. C. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2009 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi įtariamajam G. C. keturiolikai dienų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas to paties teismo nutartimis keletą kartų tęstas. Taip pat Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimis atmesti įtariamojo skundai dėl suėmimo termino pratęsimo.

Skundžiama 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismas dar kartą pratęsė įtariamajam G. C. suėmimo terminą trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, jog bylos medžiaga leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotas veikas, o pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, ryšiai užsienyje, ankstesni neišnykę teistumai, taip pat inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumas bei sankcijų už jas griežtumas yra pakankami daryti išvadą, kad būdamas laisvas įtariamasis G. C. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Gynėjo manymu, suėmimo terminas įtariamajam G. C. tęsiamas, iš esmės dėl to, kad jam formaliai yra pranešta apie tai, jog jis yra įtariamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau tai negali būti vieninteliu ir besąlyginiu argumentu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą. Suėmimas negali būti skirta išimtinai viena priežastimi, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Gynėjo teigimu, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36 konstatuodamas, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas (kaltinamas) tam tikro sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jisai gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo ar daryti naujus nusikaltimus ir negali būti besąlyginiu bei vieninteliu pagrindu skirti kardomąją priemonei suėmimui. Analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija įtvirtinta ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50.

Be to, gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių terminui, tik formaliai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius dėl objektyvių priežasčių, nurodydamas, jog byla didelės apimties. Tačiau jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 3 punkte nurodyta, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, turi būti nurodyti motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardinti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kokie veiksmai yra atlikti su įtariamuoju G. C. , todėl gynėjas daro išvadą, kad apygardos teismas priėmė neteisėtą nutartį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje su įtariamuoju G. C. nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, išskyrus paskirtas ekspertizes, kurių rezultatai tik yra laukiami. Tai gynėjo manymu, leidžia daryti išvadą, kad ilgiau G. C. laikyti suimtu nėra tikslinga.

Įtariamojo G. C. gynėjas mano, kad apygardos teismas įvertino tik dalį BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių į kurias turi atžvelgti teismas pratęsdamas suėmimo terminą. Teismas pratęsdamas suėmimo terminą, nurodė, kad G. C. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau neatsižvelgė, kad buvo pateikta UAB "LVG technologijos" pranešimas, kuris patvirtina, jog įtariamasis turi realią galimybę įsidarbinti. Akivaizdu, kad nepateiktus visų objektyvių duomenų dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įtariamasis G. C. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Gynėjo teigimu, įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio išimtinai dėl to, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri tęsiama ilgą laiką. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad įtariamasis gyvena su tėvais, kartu su jais ūkininkauja 20 ha žemės sklype. Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnija išdavė jo charakteristiką, kuri patvirtina, jog G. C. yra rūpestingas asmuo, gyvena su tėvais, jo tėvas turi sveikatos negalią, todėl jam reikalinga G. C. pagalba, Šiuo atveju, gynėjas mano, kad darbas tėvo ūkyje, iš kurio gaunamos pajamos, laikytinas legaliu pragyvenimo šaltiniu.

Skunde nurodoma, kad Marijampolės seniūnija patvirtino, jog dėl įtariamojo G. C. nėra gavusi jokių nusiskundimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad G. C. staiga tapo tokiu asmeniu, kurį reikia laikyti suimtą. Jau vien dėl to, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus.

Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad įtariamasis G. C. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kauno apygardos teismas turėjo vertinti ir tai, kad G. C. yra vedęs, turi mažametį vaiką. Šiuo metu, įtariamojo sutuoktinė nedirba, augina vaiką, todėl jai būtina G. C. pagalba ir parama, o dėl paskirtos kardomosios priemonės jis negali atlikti jam įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti mažametį vaiką ir prisidėti prie jo auginimo. Byloje nėra duomenų, kad įtariamasis G. C. nebūtų rūpinęsis savo šeima, turinčiu negalią tėvu, todėl gynėjas daro išvadą, kad jį sieja tamprūs ryšiai su artimaisiais ir negali būti abejonių, jog jis bus savo gyvenamojoje vietoje.

Be to, įtariamojo gynėjas mano, kad nelogiška laikyti įtariamąjį suimtą dėl to, jog jis išvykdavo į užsienį, nes jei asmuo stengtųsi pasislėpti, jis nebūtų nurodęs, kad išvykdavo į užsienį.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo G. C. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. C. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis pratęsti įtariamojo G. C. suėmimo terminą trims mėnesiams yra pagrįsta ir teisėta.

Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiamas įtariamojo kaltės klausimas, t. y. nesprendžiama ar įtariamasis iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu, ar G. C. kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar ne, bus atsakyta bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį sprendimą.

Teismo nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. C. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, specialistų išvadose, liudytojų, įslaptintų liudytojų, įtariamųjų E. J. , V. B. ir kitų įtariamųjų parodymuose, taip pat kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, G. C. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. G. C. įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir padaręs apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, už kuriuos pagal galiojančius įstatymus numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Pagal pateiktą sunkiausią įtarimą pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose, įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Taigi, jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti G. C. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi. Be abejo, įtariamojo gynėjas teisus teigdamas, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis G. C. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Maža to, įtariamasis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pats pripažįsta, kad dažnai vyko į užsienį. Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą. Išties, įtariamojo G. C. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tamprius ryšius su artimaisiais, turi galimybę įsidarbinti UAB „LVG technologijos“, galėtų būti reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Tačiau šiuo atveju, gynėjo skunde paminėtos aplinkybės, jog suėmimas įtariamajam ir jo šeimai sukels itin neigiamas pasekmes, negali būti vertinamos, kaip išimtinai prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti išskirtiniu pagrindu panaikinti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog įtariamasis G. C. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. G. C. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu. Veikos, kurių padarymu jis įtariamas, priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamos veikos, kuriomis G. C. įtariamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą teismo manymą, jog G. C. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, iš dalies sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis teistas už tyčinius nusikaltimus, išvardintus šioje teisės normoje, ir turėdamas neišnykusį teistumą, įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų bei padaręs apysunkį nusikaltimus. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. C. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors įtariamojo gynėjas pateikė teigiamą jo ginamojo charakteristiką, išduotą Marijampolės seniūnijoje bei nurodė, kad jis tariamai turi legalų pragyvenimo šaltinį, nes dirba tėvo ūkyje ar gali įsidarbinti, tačiau vien šios aplinkybės negali būti pagrindu naikinti apygardos teismo nutartį. Pastebėtina, kad byloje jokių objektyvių duomenų, jog įtariamasis būtų pragyvenęs iš minimo tėvo ūkio, byloje nėra. Netgi priešingai, byloje yra duomenys apie įtarimus dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² str. 1 d.), dėl šios nusikalstamos veikos G. C. atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, be to jis anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei. Šios aplinkybės taip pat kelia abejonių įtariamojo pragyvenimo šaltinių legalumu.

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių G. C. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie skiriant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. Tai, jog G. C. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, nereiškia, kad teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.

Skunde G. C. gynėjo nurodoma aplinkybė, jog jis turi galimybę įsidarbinti, vertinama kaip neįtikinama, nes galimybė įsidarbinti atsirado tik esant suimtam, o iki suėmimo G. C. nerodė jokių pastangų legaliai įsidarbinti. Jis pats pripažino legaliai nėra dirbęs, užsiėmęs automobilių prekyba, tačiau jokių mokesčių nuo šio verslo nemokėjęs.

Nepagrįsti ir įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad tėvams reikalinga jo pagalba. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamojo tėvai yra dirbantys: tėvas ūkininkas, motina dirba pašte. Taigi tėvai patys gali save išlaikyti.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors apygardos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje pasisakė lakoniškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, kad byla atitinka didėlės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog viena iš tiriamų nusikalstamų veikų pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 24 įtariamieji, taigi byloje reikalinga atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi G. C. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių, o G. C. suėmimo terminas tęsiasi trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. papildomai apklausti įtariamieji G. C. , P. M. , G. M. , P. M. , R. K. , M. B. , A. G. , L. G. , M. B. , paskirta rašysenos ekspertizė, paskirta užduotis atlikti maisto prekių tyrimą, taip pat psichofiziologinį tyrimą, atliktos kratų metu paimtų daiktų apžiūros išsiųsti paklausimai dėl įtariamuosius charakterizuojančių duomenų. Taigi, akivaizdu, kad bylos tyrimas nėra vilkinamas.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog G. C. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti šie BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimtojo įtariamojo G. C. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.