- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e1-752-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12542-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, turinti 45 procentų darbingumą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) 1997 m. gruodžio 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 273 straipsnio 2 dalį – pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 m. su 1/3 turto konfiskavimu, bauda 1200 Lt;
2) 2011 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – bauda 10 MGL;
3) 2012 m. spalio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėn.; subendrinus su 2011 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, bauda 10 MGL;
4) 2014 m. liepos 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį; subendrinus su 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį ir 6 MGL bauda;
5) 2017 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį; subendrinus su 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, ir 6 MGL (225,90 Eur) bauda; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. 2020 m. kovo 28 d. apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia metė kėdę į savo dukrą K. M., pataikydama nukentėjusiajai į pilvą, po to rankomis smaugė nukentėjusiąją K. M. bei rankos kumščiu jai sudavė vieną smūgį į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. M. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
L. M., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad K. M. yra jos dukra, kuri yra sukūrusi savo šeimą ir gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 28 d., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu kartu su sugyventiniu R. L. ir broliu L. B. vartojo alkoholį. Namuose taip pat buvo ir dukra K. M., kuri buvo atvažiavusi į svečius nuo ketvirtadienio su savo vaikais, bei namuose buvo trys jos mažamečiai vaikai. Dukra alkoholio nevartojo ir vakare nusprendė važiuoti į savo namus (duomenys neskelbtini). Dukra kartu su savimi norėjo pasiimti ir jos tris mažamečius vaikus, t. y. savo brolius ir seserį. Ji neprieštaravo, kad vaikai važiuotų kartu su dukra, todėl vaikai apsirengę laukė atvažiuojančio dukros pažįstamo. Jam ilgai neatvažiuojant, vaikai labai sušilo, todėl ji pasakė jiems nusirengti, kad niekur nebevažiuos. Dukrai K. tai išgirdus, jos susipyko. Ji susierzinusi paėmė kėdę ir ją metė į K. pusę, norėdama ją numesti jai prie kojų, bet pataikė jai į pilvą. Po to jos su dukra susistumdė. Kas tarp jų su dukra tiksliai įvyko, ji dėl girtumo ir dėl įsiūčio metu kilusio streso pasakyti negali, bet neneigia, kad galėjo dukrai sugriebti už kaklo ir jį spausti bei galėjo jai suduoti. Su dukra vykęs konfliktas nurimo savaime, bet dukra pasakė, kad ji lauktų policijos, kad ją išveš. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Vykusį konfliktą matė brolis L., o vaikai ir sugyventinis buvo kituose kambariuose. Nors santykiai su dukra yra geri, bet tokio pobūdžio konfliktas įvyksta ne pirmą kartą, dėl smurto prieš dukrą yra teista. Labai gailisi smurtavusi prieš dukrą, dėl to kaltas alkoholis (b. l. 75-76).
K. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 19.00 val. ji pasiėmusi savo vaikus su taksi nuvyko pas savo mamą L. M. paimti jos vaikus pas save, nes pastaroji vartojo alkoholį. Atvykus tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes mama pastūmė savo vaiką ant jos vaiko. Konflikto metu būnant virtuvėje, mama paėmė kėdę ir metė į ją. Kėdė pataikė į pilvą, taip sukeldama fizinį skausmą. Atstūmusi mamą nuo savęs, pastaroji puolė ant jos ir rankomis pradėjo smaugti, taip vėl sukeldama fizinį skausmą. Patėvis pamatęs kas vyksta, puolė ją ginti, ir tada mama kumščiu sudavė jai į veidą. Jos suduotas smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktą matė mažamečiai vaikai, R. L. (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
L. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2020 m. kovo 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog K. M. policijai nurodė, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 19.00 val., atvykus pas mamą L. M. paimti jos vaikų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama ją sumušė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 19-21);
2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama K. M. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir virtuvės, kurioje buvo smurtaujama, bendras vaizdas (b. l. 11-17);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 28 d. 19.36 val. kaltinamajai L. M. nustatytas 2,16 promilių girtumas, 2020 m. kovo 28 d. 19.31 val. K. M. buvo blaivi (b. l. 36-38);
2020 m. kovo 28 d. vaiko perdavimo ir priėmimo aktu, iš kurio matyti, kad kaltinamosios vaikai A. N., gimusi (duomenys neskelbtini), G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų perduoti seseriai D. R. (b. l. 39).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. M. asmeninio konflikto metu 2020 m. kovo 28 d., mesdama kėde į savo dukrą K. M. ir pataikydama kėde dukrai į pilvą, po to rankomis smaugdama savo dukrą bei rankos kumščiu suduodama jai vieną smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios L. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2020 m. balandžio 6 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 89-91, 93).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau teista už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
L. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau penkis kartus teista, iš jų du kartus už smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 47-51), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58-63), Sodra duomenimis nedirbanti (b. l. 64), užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 65). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, L. M. skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Teismo įsitikinimu, šis įpareigojimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. M. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į L. M. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 28 d. 19.40 val. iki 2020 m. kovo 29 d. 10.55 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad L. M. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėtina 2011 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta neatliktos bausmės dalis, t. y. 225,90 Eur dydžio bauda. Tuo atveju, jei dalis 225,90 Eur baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog L. M. prieš dukterį smurtavo ne pirmą kartą, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja K. M..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajai L. M. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajai L. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 28 d. 19.40 val. iki 2020 m. kovo 29 d. 10.55 val., ir laikyti, kad L. M. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti 2011 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą neatliktos bausmės dalį, t. y. 225,90 Eur dydžio baudą, ir paskirti L. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir 225,90 Eur dydžio baudą. Tuo atveju, jei dalis 225,90 Eur baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, L. M. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja K. M..
Išaiškinti L. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti L. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti L. M., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
L. M. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.