- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- BIK-685/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Rima Ažubalytė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio kasacinio skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio su prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. S. nutraukti. Priteisti M. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasatoriai nurodo, kad M. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio - kaltės nustatymo klausimą, nevertino visumos byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių - įvykio objektyvių aplinkybių ir asmeninių nuteistojo savybių. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstos jokiais patikimais įrodymais, faktais ir gali būti vertinamos tik kaip abejonės. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes vertindamas bylos įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, nevertino įrodymų visumos, o tik jų dalį - iš esmės vadovavosi tik nenuosekliais liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, suteikdamas jiems didesnę įrodomąją reikšmę, netyrė ir motyvuotai neįvertino esminių įrodymų prieštaravimų, todėl padarė išvadas, kurios nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismų nebuvo nagrinėta subjektyvioji pusė, nuteistojo psichinis santykis su daroma veika, nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad nuteistasis turėjo tikslą nenuskanuotus siuntinius pasisavinti, priešingai, visi įrodymai liudija, kad siuntas M. S. ketino pristatyti ir neturėjo jokio tikslo jas pasisavinti. Apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos įrodymų jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo prasme, o tik apsiribojo apeliacinio skundo argumentų kritika, be to, pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismų nuosprendžiuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagrįstai pripažintos patikimomis ir įrodytomis, jos išdėstytos iš dalies neobjektyviai, netiksliai. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nevertindamas visų abejonių ir įrodymų prieštaravimų, kurių pašalinti byloje BPK priemonėmis neįmanoma, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu. Duomenų, paneigiančių M. S. kaltę yra daug daugiau nei jo kaltę patvirtinančių.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu bei ginčijimu M. S. kaltės ir tyčios, pateikiamas savas įvykio aplinkybių ir liudytojų parodymų vertinimas. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant M. S. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.
Atrankos kolegija pažymi, kad tokie deklaratyvūs, faktinio pobūdžio teiginiai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir tai nėra trečioji teismo instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė iš esmės tapačias veikos faktines aplinkybes, tik apeliacinės instancijos teismas M. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą M. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.