- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- 1-149-1068/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02793-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2021 m. liepos 16 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 20 parų arešto (arešto bausmę atliko 2022 m. lapkričio 26 d.);
2022 m. rugsėjo 2 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir neatlygintinai išdirbti 90 val. nemokamų darbų, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. vairavo kelių transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumas: 2023 m. sausio 21 d. apie 16.38 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Gargždai - Kretinga, ties 19 km., vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2023 m. sausio 21 d. 16.41 val. alkotesteriu Alcotest 7510, ARKB-0386, jam nustatytas 2,34 ‰, o 2023 m. sausio 21 d. 17.02 val. tuo pačiu alkotesteriu – 2,16 ‰ promilių neblaivumas.
Kaltinamasis S. M. teisimajame posėdyje kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad sužinojo gerą naujieną, jog dukra laukiasi ir su žentu bare išgėrė du bokalus alaus. Tai buvo 2023 m. sausio 21 d., šeštadienį. Su žmona nuvažiavo į Klaipėdą, pas dukrą. Nemanė, kad apgirs. Važiuojant namo sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo savo automobilį, tačiau jis neįregistruotas jo vardu, nes planavo automobilį parduoti. Vakarykščiai buvau gėręs degtinės, išvažiuodamas girtumo nesitikrino. Grįžtant iš Klaipėdos policijos pareigūnai atlikinėjo reidą, stabdė kiekvieną vairuotoją, sustabdė ir jį. Vairuotojo pažymėjimo dar neturi, nes po paskutinio teistumo teisė vairuoti buvo atimta. Viskas vyksta per alkoholį, bet viskas būna gerai, kai užsikoduoja. Bet kai neatsilaiko ir vėl viskas prasideda iš naujo. Savo elgesį vertina blogai. Automobilį nupirko 2022 m. sausio 23 d., bet neįregistravo, nes pirko dukrai. Dukra jo nebenorėjo, todėl nusprendė parduoti.
S. M. padarytos veikos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis davė nuoseklius paaiškinimus dėl padaryto nusikaltimo, prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. M. prisipažinimo jo padarytos veikos aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2023 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. 216 (duomenys neskelbtini)) ties 19 km., buvo vykdoma policinė priemonė, kurios metu apie 16.38 val., patikrinimui sustabdytas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui bekontaktinis alkodetektorius DRAGER 5000 parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Nustatyta, kad vairavo S. M.. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0386 pirmojo tirkinimo metu 16.41 val. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas (girtumas), antrojo tikrinimo metu 17.02 val. nustatytas 2,16 prom. neblaivumas (girtumas) (1 t., b. l. 1).
Iš žurnalo kopijos matyti,kad 2023 m. sausio 21 d. 16.41 val. S. M. nustatytas 2,34 prom., 2023 m. sausio 21 d. 17.02 val. - 2,16 prom. neblaivumas (1 t., b.l. 5).
Iš Patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0386 patikra atlikta 2022 m. lapkričio 25 d., galioja iki 2023 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 6).
Iš 2023 m. sausio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. M. neblaivumoas nustatytas, panaudojant bekontaktį alkoholio detektorių. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos- gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs ) - gali. S. M. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0386 ir nustatytas pirmu tikrinimu 16.41 val. – 2,34 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu 17.02 val. – 2,16 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b.l. 7).
Iš Klaipėdos apskirties vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 69-ANR_P-62-2023 matyti, kad S. M. surašytas administracinio nusižengimo prtokolas už tai, kad 2023 m. sausio 21 d. vairavo automobilį Ford Mondeo, valsgtybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, t.y. padarė adminsitracinį nusižegimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (1 t., b.l. 10-11).
Iš 2023 m. sausio 21 d. apžiūros protokolo ir fotolentelių prie jo matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be išorinių apgadinimų. Jo salone, už ir po vairuotojo sėdyne guli keturios tuščios alaus skardinės (1 t., b. l. 12-18).
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs visus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo S. M. kaltė byloje įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog jis 2023 m. sausio 21 d. apie 16.38 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus, 2,16 ‰ (promilių) girtumas).
Kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltinamas, veika baigta), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, bet vis tiek tai darė), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl objektyviai nepamatuoto pasitikėjimo, kad pavartojus alkoholį, jis gali vairuoti automobilį; be to teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, nes po anksčiau padaryto analogiško nusikaltimo, ji iš jo buvo atimta ir jis nebuvo jos įgijęs), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto, neatlikęs bausmės už padarytą smurtinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą (1 t., b.l. 39-51), anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 35-38). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 33), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b.l. 28), yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b.l. 30).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgtina ir į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo padarymo aplinkybes (automobilį vairavo vidutinio girtumo laipsnyje, neturėdamas teisės vairuoti), vertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už analogišką nusikaltimą ir naują nusikaltimą padarė, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės už smurtinį nusikaltimą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų bei pažeidinėja įstatymus.
Dėl nurodytų priežasčių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina griežta trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmė, kurios dydis nustatomas maksimalus.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą padarė, natlikęs bausmės pagal anksčiau skirtą nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi – 3 mėn. ir 16 d., vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bausmę pagal 2022 m. rugsėjo 2 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, keičiant vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti (1 t., b.l. 31), į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (o šiuo atveju tiksliau įgyti) specialią teisę vairuoti transporto priemones trejus metus.
Kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios S. M. nebūtų padaręs nusikaltimo. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilio “Ford Mondeo”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. Š., 2022 m. sausio 9 d. laikinai įregistruotas transporto priemonės išregistravimas (1 t., b. l. 25). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė 2022 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad R. M. pardavė kaltinamajam automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis su savimi turėjo ir automobilio registracijos liudijimą, kurio kopija pridėta prie bylos (1 t., b.l. 9), kas tik patvirtina, jog kaltinamasis automobilį valdė kaip teisėtas jo savininkas. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats kaltinamasis, neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė S. M., minėtas automobilis nagrinėjamo įvykio metu priklausė jam, jis jį nusipirko prieš metus, t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai minėto automobilio savininkas buvo kaltinamasis, kuris šį automobilį valdė, naudojo bei disponavo savo nuožiūra, tik savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad minėto automobilio savininkas nagrinėjamo įvykio metu buvo ne kitas asmuo, o kaltinamasis, patvirtina ir S. M. veiksmai - iš saugojimo aikštelės, į kurią 2023 m. sausio 21 d. buvo nuvežtas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8), 2023 m. sausio 24 d. grąžintas kaltinamajam (1 t., b.l. 78-79), jam sumokėjus transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas (1 t., b.l. 84-85). S. M.teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu minėtas automobilis grąžintas jam ir yra jo žinioje, jis pasirašytinai įsipareigojo saugoti jį iki bus išnagrinėta byla. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog registruose kaip automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra įregistruotas ne faktinis šio automobilio savininkas S. M., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties bauiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdaviui priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio faktinis savininkas liktų S. M., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne S. M.valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- S. M., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. Š. vardu registruotas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius į bylą pateikė 2023 m. vasario 3 d. pažymą Nr. APD-2023-02182 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 53,69 Eur. (b.l.103-104)
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.
Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
S. M. 2023 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 66-67) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 2 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (Šiaulių tardymo izoliatoriuje).
Skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį “Ford Mondeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
S. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Neišieškoti iš S. M. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, S. M. privalo per 7 kalendorines dienas prisistatyti į arešto bausmės atlikimo vietą – Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
S. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantį), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti valstybės įmonei „Regitra“, taip pat pranešti apie S. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.