Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. – laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteistas civilinis ieškinys - 1581 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. S. , E. P. ir E. K. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002 m. gruodžio 15 d., apie 20 val. A. Ž. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavyje susitaręs ir veikdamas bendrai su V. J. , iš apsvaigusio nuo alkoholio ir užmigusio sugėrovo A. A. švarko kišenės slapta paėmė jo individualios įmonės ,,Pasaga“ pastato, esančio Revuonos g. 68, Prienų m., raktus ir jais atrakinęs duris, įsibrovė į vidų bei pagrobė A. A. individualios įmonės turto už 498,80 Lt.

Be to, A. Ž. , apsvaigęs nuo alkoholio, susitaręs su R.S., E. P. ir E. K. tikslu išgauti prisipažinimą iš V. J. apie jo paso, pažymos ir pinigų bei pagrobtų prekių iš A. A. prekybinio kiosko dingimą, praradimą, 2002 m. gruodžio 20 d., apie 16 ³⁰ val. Prienų m., įsodinus į R.S. vairuojamą automobilį ,,Audi – 80“ v/n (duomenys neskelbtini), neblaivų V. J. ir nuvežus jį į 5-ame kilometre nuo Prienų miesto, 400 m atstume nuo kelio Prienai – Marijampolė esančio Prienų šilo gilumą, A. Ž. reikalaujant, kad V. J. pasakytų apie prieš dvi savaites tariamai pavogtus A. Ž. priklausančius asmens pasą, pažymą apie atleidimą iš bausmės atlikimo vietos ir 190 Lt, bei grąžintų jų abiejų 2002 m. gruodžio 15 d. iš A. A. priklausančios individualios įmonės ,,Pasaga“, esančios Revuonos g. 68, Prienų m., pagrobtas 498,80 Lt vertės ūkines prekes ir E. P. spiriant V. J. į petį, pagriaunant ant žemės, R.S. ir E. K. suduodant V. J. po vieną smūgį iš nugaros į šoną, A. Ž. peržengiant tarpusavio susitarimo ribas, A. Ž. spardant ir suduodant V. J. smūgius į pilvo sritį, ko pasekoje plyšo blužnis, bei spardant, suduodant smūgius kumščiais bei automobiliniu veržliarakčiu į įvairias kūno vietas ne mažiau 31 smūgį, ko pasekoje padarant daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, veido minkštuose audiniuose, nugaroje, liemenyje, abiejose blauzdose, kairės sėklidės dangaluose ir sėklidėse, abiejuose dilbiuose, rieše, plaštakose, smakre, muštinėmis ir durtinėmis žaizdomis bei odos nubrozdinimais abiejose blauzdose, atviru kairiojo blauzdikaulio lūžiu, dešinio šeivikaulio ir krūtinės dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžiais, kankinant, itin žiauriai – daugybiniais intensyviais sužalojimais sukeliant nukentėjusiajam didelį skausmą, tyčia itin žiauriai nužudė V. J. .

Dėl vagystės iš A. A. priklausančio kiosko A. Ž. nurodo, kad tą vakarą išgertuvių metu V. J. pasakė, kad A. A. , kuris jau buvo girtas, turi raktus nuo savo kiosko. Tada A. Ž. ištraukė raktus A. A. iš kišenės ir jie su V. J. nuėję į kioską prisivogė daiktų ir padėjo juos pas V. J. į sandėliuką. Ryte jie vėl abu nuėjo prie sandėliuko pažiūrėti, kuriuos daiktus verta parduoti, tačiau apeliantas pamatė, kad ten nieko nėra. Pareikalavus grąžinti pusę daiktų, priklausančių jam, V. J. neprisipažino paėmęs vogtus daiktus. A. Ž. pasiskundė R.Sodaičiui, kuris po kelių dienų atvažiavo savo automobiliu su dar dviem vaikinais ir atsivežė V. J. . Visi jie nuvažiavo link Marijampolės 2-3 km ir pasuko gilyn į mišką. Abu vaikinai miške ėmė V. J. mušti – spardė kojomis, R. S. daužė per šonus kažkokiu metaliniu daiktu, o jis pasilenkęs, mušdamas per veidą, reikalavo pasakyti, kur yra pavogtieji daiktai. Kadangi V. J. kartojo, kad nieko neėmė, nuteistieji nusprendė, kad V. J. nieko nebesakys ir, dar kelis kartus įspyrę, įmetė V. J. į automobilio bagažinę bei nuvažiavo link Prienų. A. Ž. išlipus, Prienuose automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

Bylos nagrinėjime apeliacine tvarka dalyvaujantys nuteistasis A. Ž. bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti, o nukentėjusysis A. A. savarankiškos nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo motyvai, kad ne jis nužudė V. J. , paneigiami jo paties parodymais duotais byloje, nuteistųjų R.S., E. P. , E. K. , liudytojos V. C. parodymais teisiamajame posėdyje, V. J. lavono teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 1354 duomenimis, bylos nagrinėjime dalyvavusio teismo medicinos eksperto L. G. paaiškinimais.

Teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 1354 (t. 1. b.l. 19-29) nustatyta, kad V. J. mirties priežastimi buvo pilvo sumušimas su blužnies plyšimu. Mirtį sukėlęs sužalojimas pilve padarytas kietu buku daiktu paveikiant liemens kairę pusę. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja apauta batu. Kad V. J. mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas suduoto smūgio pasekoje teismo medicinos ekspertas patvirtino ir bylos teisminiame nagrinėjime (t. 6. b.l. 140-141).

Nors apeliaciniame skunde A. Ž. ir nesutinka su teismo išvadomis nuosprendyje, kad jis nužudė V. J. , tačiau iš jo paties parodymų ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje matyti, kad visuose juose A. Ž. pripažino spardęs nukentėjusįjį. Teisme jis aiškino, kad neprisimena į kurias vietas spirdamas pataikė, tačiau pirminiuose parodymuose jis kategoriškai patvirtino nukentėjusiajam spardęs į šonus (t. 6. b.l. 113; t. 5. b.l. 20-26; 49-50). Tokie A. Ž. parodymai visiškai sutampa su paminėto teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 1354 išvadomis, kad pilvo sumušimas su blužnies plyšimu padarytas kietu buku daiktu paveikiant liemens kairę pusę, tai galėjo gautis spiriant koja apauta batu.

Šioje byloje kartu su A. Ž. nuteisti R. S. , E. K. bei E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad visus V. J. lavono tyrimo metu nustatytus kūno sužalojimus, tarp jų ir tą, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį, padarė vienas A. Ž. , o patys jie V.J. visai nemušė. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ištyrė šių nuteistųjų bei apeliacinio skundo autoriaus A. Ž. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje turinį, tų parodymų nenuoseklumą, jų atitikimą teismo medicinos ekspertizės akto, įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų parodymais nustatytiems duomenims ir padarė pagrįstas išvadas dėl kiekvieno nuteistojo konkrečių veiksmų prieš žuvusįjį V. J. bei tais veiksmais sukeltų pasekmių. Remdamasis paminėtais įrodymais teismas konstatavo, kad V. J. mušė visi nuteistieji, tačiau daugumą smūgių iš nustatytų trisdešimt vieno, suduodamas rankomis, kojomis bei automobilio veržliarakčiu nukentėjusiajam sudavė A. Ž. . Siekdamas sužinoti kur V. J. paslėpė A. Ž. pavogtus iš A. A. daiktus, apeliantas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo aktyviausiai. Būtent jo veiksmai suduodant stiprius smūgius nukentėjusiajam į pilvo sritį ir sukėlė blužnies plyšimą ir nukentėjusiojo mirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes objektyvių ir patikimų įrodymų, jog R. S. , E. P. ir E. K. būtų stipriai smūgiavę nukentėjusiajam į pilvą, byloje nesurinkta. Todėl A. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl V. J. nužudymo.

Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentams susijusiems su, jo nuomone, netinkamais bylą tyrusių pareigūnų veiksmais parenkant kardomąsias priemones R.Sodaičiui, E. P. ir E. K. , taip pat užtikrinant jo gynybai svarbių liudytojų apklausą.

Pagal BPK 123 str., 170 str. nuostatas prokuroras nusprendžia ar įtariamajam skirtinas suėmimas. Šioje byloje ją tyrusi prokurorė V.Bardauskienė, spręsdama kardomųjų priemonių R.Sodaičiui, E. P. bei E. K. paskyrimo klausimus, veikė savo kompetencijos ribose ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės neturėjo jokios įtakos teismui svarstant jo paties kaltumo klausimą.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad kiti bylos dalyviai, tuoj po įvykio, susitarė jį apkalbėti duodami melagingus, jį įkaltinančius parodymus, o teismas neapklausė šią aplinkybę galinčią patvirtinti liudytoją A. Z. . Ši liudytoja buvo išsamiai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 5. b.l. 51-53). Iš jos parodymų seka, kad įvykio dieną, kaip teigia apeliantas, ji nei su R.Sodaičiu, nei su pačiu apeliantu nesimatė, tuo metu pastarojo apskritai nepažinojo. Tiktai vėliau, po įvykio praėjus beveik metams, ji Vilniuje pirmą kartą pamatė nuo teisėsaugos organų besislapsčiusį A. Ž. . Tąkart A. Ž. reikalavo iš R.S. pinigų.

Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymu numatytų priemonių šiai liudytojai iškviesti į teismo posėdį apklausai. Jai neatvykus į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių - išvykusi į užsienį, jos parodymai buvo perskaityti remiantis BPK 276 str. 1 d. 1 p.

Iš byloje esančių A. Ž. bei kitų nuteistųjų parodymų matyti, kad dar važiuojant iš miško ir bagažinėje vežant nukentėjusįjį visi kartu aptarė savo veiksmus bei galimus paaiškinimus jeigu sustabdytų policijos pareigūnai. Vėliau policijos pareigūnams R.Sodaičio automobilyje suradus sužalotą V. J. visi sulaikytieji ir laikėsi A. Ž. pasiūlytos versijos - aiškino, kad surado sužalotą ant kelio ir vežė į ligoninę. Tokie pirminiai R.Sodaičio, E. P. ir E. K. paaiškinimai duoti policijos pareigūnams, priešingai nei teigia apeliantas, jo padėties niekaip nepasunkino. Iš jų kaip tik sektų, kad nei jie patys, nei A. Ž. prie V. J. sužalojimo neprisidėjo.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo motyvai neduoda pagrindo abejoti priimto nuosprendžio A. Ž. atžvilgiu teisingumu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.