- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-2271-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07634-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- R. V., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) T. M., atstovaujamos globėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovo G. M. atstovaujančiam neveiksnia pripažintos globėjos T. M. interesus, ieškinį atsakovams R. V., J. Š., tretieji asmenys Vilniaus 6-ojo notarų biuro notarė I. D., antstolis V. Č., J. Š., M. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I.Ginčo esmė
G. M. atstovaudamas globotinės T. M. interesus pareikštu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab inito 1995 m. liepos 25 d. sutartį tarp R. V. ir T. M. dėl 25 000 Lt skolinimo; pripažinti negaliojančiu 1999 m. vasario 24 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomoje byloje Nr. 20-347; taikyti restituciją natūra – grąžinti T. M., butą (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 2-4, 104-106).
Ieškovas nurodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl N. V., jos vyro R. V. bei J. Š. galimai nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. M. nurodė, kad apie jos buto pardavimą varžytinėse ji sužinojo tik 2002 m. pabaigoje, nuėjusi į seniūniją pažymos apie šeimos sudėtį. Ji niekada nesiskolino jokių pinigų ir jokios sutarties nepasirašinėjo, 1995 m. liepos 25 d. sutarties su R. V. nepasirašinėjo, R. V. apskritai nėra mačiusi, raginimų sumokėti skolą nėra gavusi. Pagal 1964 m. CK (1994 m. liepos 26 d. redakcija) 54, 50 straipsnių nuostatas, nustatančias, jog sandoris laikomas negaliojančiu jei jis sudarytas neveiksnaus asmens ar asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sandorio sudarymo metu, jeigu toks apskritai buvo sudarytas, T. M. buvo V. P. sveikatos centro įskaitoje, sirgo šizofrenija, buvo taikomas aktyvus gydymas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu T. M. pripažinta neveiksnia, jos globėju paskirtas sūnus G. M.. G. M. įgijo teisę ginčyti sandorį tik po tai, kai motina buvo pripažinta neveiksnia. T. M. ilgą laiką, apie 13 metų, sirgo šizofrenija, jokių pinigų negavo, motina visą laiką gyveno kartu apie jos negebėjimą suprasti savo veiksmų, jos turimą psichikos ligą žinojo visą laiką. Paaiškino, kad 1995 metais gavo pinigus, tačiau juos grąžino, 1998 metais vaikams nuėjus paimti pažymos dėl gyvenamosios vietos sužinojo, jog nėra buto savininkai, tuomet pranešė visai šeimai. Patvirtino, kad jis yra pasirašęs ant 1998 m. gegužės 8 d. turto arešto akto. Dėl motinos pripažinimo neveiksnia kreipėsi tik 2009 metai, todėl, kad anksčiau niekam to nereikėjo.
Notarė I. D. nesutiko su ieškiniu. Pažymėjo, kad ginčijamo sandorio metu T. M. nebuvo pripažinta neveiksnia, o iš jos elgsenos nebuvo matyti, jog ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paliudijo, jog sudarant sandorį dalyvavo G. M.. Prieš tvirtinant ginčijamą sandorį notarė 1995 m. liepos 12 d. T. M. namuose tvirtino susitarimą tarp šeimos narių, kad butas bus privatizuotas T. M. vardu bei T. M. įgaliojimą P. R. tvarkyti ir valdyti visą jos turtą, sudaryti sandorius. Tokios aplinkybės, anot notarės, liudija, kad kartu gyvendamas sūnus G. M., žinodamas apie motinos neveiksnumą, nesiėmė jokių veiksmų neigiamoms pasekmėms kilti. Notarės nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškinio nei vienu iš ieškinyje nurodytų pagrindų. Be to, šiuo atveju, anot notarės, turi būti taikomos ieškinio senaties praleidimo teisinės pasekmės.
Antstolis V. Č. su ieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad sudarant sandorį notarės biure dalyvavo ir G. M.. 1998 m. gegužės 8 d. antstoliui areštuojant butą taip pat dalyvavo G. M.. R. V. nekilo abejonių dėl T. M. gebėjimo suprasti savo veiksmus. Apie paskolintus pinigus žinojo visa ieškovo šeima, nes atsakovas lankėsi jų namuose prašydamas grąžinti pinigus. Nurodė, kad pinigus perdavė G. M. iki sandorio sudarymo. Pažymėjo, kad pats G. M. norėjo, kad sandoris būtų sudarytas su jo motina. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas J. Š. su ieškiniu nesutiko. Ginčo atveju turi būti taikomos 1964 m. CK normos. T. M. buvo pripažinta neveiksnia tik 2009 m. liepos 1 d., o ieškovo pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog sandorio sudarymo metu T. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Varžytinės dalyvavo G. M. bei jo sutuoktinė, tuo tarpu T. M. nedalyvavo. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo J. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad T. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu.
Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija prašė taikyti ieškinio senatį.
Teismo posėdžio metu apklausta T. M. gydytoja D. M. paaiškino, kad pastarąją gydė nuo 1987 metais, ir gydytojos nuomone jau vien iš T. M. elgesio 1995 metais aplinkiniai galėjo susidaryti nuomonę, jog ji yra ligonis. Gydytoja negalėjo atsakyti ar ginčijamo sandorio sudarymo dieną T. M. galėjo suprasti atliekamus veiksmus ir jų reikšmę.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovo J. Š. naudai iš G. M., atstovaujančio globotinės T. M. interesus, 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 1995 m. liepos 25 d. R. V. paskolino T. M. 25 000 Lt, kuriuos ši turėjo grąžinti iki 1995 m. rugsėjo 25 d. Sutartis patvirtinta notarės I. D.. 1999 m. vasario 24 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu butas (duomenys neskelbtini) parduotas atsakovui J. Š.. G. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskirtas neveiksnios motinos T. M. globėju bei turto administratoriumi. T. M. pripažinta neveiksnia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimu. Nuo 2009 m. balandžio 4 d. nurodytas butas bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso J. Š.. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas N. V., R. V., J. Š., atžvilgiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltę. 1998 m. gegužės 8 d. turto arešto akte nurodyta, kad areštuojant turtą dalyvavo G. M., kuriam areštuotas turtas perduotas saugoti. Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 1998 m. gegužės 8 d. J. M. (G. M. sutuoktinei). Butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 1999 m. gegužės 25 d. nuosavybė teise priklauso atsakovui J. Š., kuriam buvo parduotas iš varžytinių 1999 m. vasario 24 d. VšĮ Centro poliklinikos pažymoje nurodyta, kad T. M. yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje, nuo 1982 metų nustatyta diagnozė: Šizofrenija, priepuolinė progredientinė eiga, dabartinė būklė yra sunki, taikomas aktyvus gydymas.
Byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. vasario 2-20 d. akte padaryta išvada, kad nėra galimybės atsakyti, ar T. M. galėjo suprasti 1995 metais savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nesant objektyvių duomenų apie jos psichinę būklę tiriamu laikotarpiu atspindinčių duomenų. Nuo 1982 metų tiriamoji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Teismo rašysenos ekspertizės 2012 m. liepos 13 d. akte nurodyta, kad nustatyti, ar T. M. vardu pasirašė T. M. ar kitas asmuo, nebuvo galima.
Prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tokie duomenys: 2005 m. gruodžio 8 d. – 2006 m. vasario 10 d. teismo psichiatrijos akte nustatyta, kad: pateiktoje bylos medžiagoje ir medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų leidžiančių vienareikšmiškai įvertinti T. M. psichikos būseną 1995 m. liepos 25 d., ir tuo labiau įvertinti jos galimybes suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Neabejotina, kad 1995 m. liepos 25 d. T. M. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – šizofrenija, tačiau tai neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmė ir jų valdyti.
1995 m. liepos 25 d. sutartis tarp R. V. ir T. M. 25 000 Lt skolinimui, ginčijama dviem pagrindais, t. y. kaip sudarytą neveiksnaus asmens ir kaip sudarytą asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 1964 m. CK 50 straipsnyje buvo nustatyta, kad negalioja sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Tai reiškia, kad šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažintas tik tuo atveju jei sandorio sudarymo metu asmuo buvo pripažintas neveiksniu. Tuo tarpu šiuo atveju T. M. neveiksnia pripažinta tik 2009 m. liepos 1 d. teismo sprendimu, todėl šiuo pagrindu sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu.
Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis; 2000 m. CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Reikšti ieškinį 1964 m. CK 54 straipsnio pagrindu galėjo ir pats asmuo, būdamas globėju G. M. gyveno su savo motina, galėjo kiekvieną dieną stebėti jos elgseną, todėl nurodyti argumentai apie negalėjimą ginti savo teisių yra niekuo nepagrįsti. 1998 m. gegužės 8 d. areštuojant turtą dalyvavo G. M., jam perduotas saugoti areštuotas turtas perduotas saugoti. Motina T. M. visuomet gyveno karu. Šie įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad apie ginčijamą sandorį vėliausiai buvo sužinota 1998 m. gegužės 8 d. Bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2001 m. gegužės 8 d., t. y. dar iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties neprašoma, o remiamasi tik argumentu, jog globėjas negalėjo ginti globotinės teisių, kol ši nebuvo pripažinta neveiksnia ir G. M. nebuvo paskirtas globėju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, G. M. apie ginčijamą sandorį vėliausiai sužinojo 1998-05-08, nes dalyvavo areštuojant butą, todėl praleido ieškinio senaties terminą. G. M. tuo metu nebuvo motinos globėju ir jos interesus galėjo ginti teisme, kai buvo paskirtas globėju.
2. Teisme iškėlus bylą dėl T. M. iškeldinimo iš buto, tinkamai įvertino neadekvatų motinos elgesį, suprato, kad motina neapgins savo teisių ir inicijavo teismo procesą dėl motinos pripažinimo neveiksnia. Toks elgesys pagrįstas jo asmeniniu sekiu įgyti teisę apginti motinos interesus įstatymo nustatyta tvarka. Teisę į ieškinį G. M. atsirado tik tada, kai motina buvo pripažinta neveiksniai ir buvo paskirtas globėju, t.y. įgijo teisę atstovauti motiną.
Atsiliepimas
Atsakovas J. Š. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. 1964 m. CK 86 str. numato, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti 1995 m. liepos 25 d. (paskolos sutarties nuginčijimo aspektu), 1999 m. vasario 24 d.(varžytinių akto ginčijimo aspektu). Ieškinys paduotas praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo 1999 m. vasario 24 d. turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 1999 m. parduodant butą iš varžytinių dalyvavo J. M. ir G. M., tačiau varžytinių jie neginčijo. Ieškiniams, kuriuos pareiškia globėjas globotinio vardu, taikomos bendros ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės.
2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. 1995 m. liepos 25 d. buvo veiksni ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tai patvirtina 1995 m. liepos 25 d. sutartis, kuri buvo patvirtinta notaro ir yra didesnio patikimumo įrodymas, baudžiamoje ir civilinėje byloje atliktų ekspertizių aktai. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. neužsiminė tyrėjams apie savo motinos T. M. psichinę ligą. Iš notarinio registro dokumentų matyti, kad notarinio registro dokumentuose pasirašinėjo kelis kartus skirtingomis datomis pasirašinėjo T. M. bei vieną kartą pasirašė G. M..
Tretysis asmuo LR Teisingumo ministerija, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, prašė apeliacinį skundą atmesti, nes praleista ieškinio senatis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nors ieškovu nurodytas G. M., tačiau ieškinys globėjo G. M. reiškiamas neveiksnaus asmens T. M. interesais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimu T. M. pripažinta neveiksnia, o 2009-08-25 nutartimi G. M. paskirtas T. M. globėju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik nuo 2009-07-01 T. M. dėl savo satuso jau negalėjo vienasmeniškai įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą. Ieškinys reiškiamas 1964 m. CK 54 straipsnio pagrindu (“Pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto tokio fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės”). Aplinkybės, ar dėl valios trūkumų T. M. ir iki 2009-08-25 negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į teismą yra fakto klausimas. Aplinkybę, kad 1995-07-25 T. M. nesuprato sudaromo sandorio reikšmės, ieškovas turi įrodyti. Nors pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo materialinių teisnių santykių aspektu, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta aplinkybė, kad T. M. 1995-07-25 negalėjo suprasti sandorio reikšmės. Vien faktas, kad ji tuo metu jau sirgo šizofrenija, nesant specialistų (ekspertų) išvadų, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sudaromų sandorių nesuvokimą.
Ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar dėl psichinės ligos negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės asmeniui ieškinio senaties terminas reikšti ieškinį dėl jo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais skaičiuojamas nuo šio asmens pripažinimo neveiksniu ir jo globėjo paskyrimo, ar neveiksniu pripažintam asmeniui taikomi bendri ieškinio senaties termino pradžios kriterijai. Pirmos instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 1998 m. gegužės 8 d. areštuojant turtą dalyvavo G. M., jam perduotas saugoti areštuotas turtas perduotas saugoti. Kaip patvirtino pats G. M., motina T. M. visuomet gyveno kartu su juo. Šie įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad apie ginčijamą sandorį G. M. sužinojo ne vėliau kaip 1998 m. gegužės 8 d. 1964 m. CPK 283 str. nustatė, kad prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu gali paduoti to asmens šeimos nariai, o 2000 m. CK 2.10 str. 4 d. nustatė, kad prašymą gali paduoti to asmens vaikai. Nors įstatymai nenustatė G. M. pareigos CK 2.10 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl motinos pripažinimo neveiksnia ir globėjo paskyrimo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), G. M. kaip gerai suvokiantis T. M. būklę asmuo, kuriam taikomas atidaus ir rūpestingo asmens standartas, vėliausiai kaip po 1998-05-08 turto arešto akto surašymo turėjo moralinę pareigą inicijuoti teisminę procedūrą siekiant apginti motinos T. M. interesus, užtikrinti tinkamą jos atstovavimą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Pati T. M. iki 2009 metų buvo veiksni. Be to, kaip jau paminėta, byloje neįrodyta, kad T. M. 1995 – 2001 metų laikotarpiu ir pati asteniškai negalėjo teisme ginti savo teisių.
Apeliantas nenurodo konkrečių argumentų, kodėl bylą reikia grąžinti nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.