- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-18
- Bylos Nr.
- e2-130-323/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08437-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- L. Č.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovui E. M., jo atstovui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov)
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei L. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2020-08-30, apie 16 val., ieškovo dukra E. M. parėjo namo su drauge vardu S., visa drebanti ir verkianti, pati kalbėti apie tai, kas atsitiko, negalėjo. S. papasakojo, kad prie jų priėjo pažįstama mergaitė, vardu A., kuriai apie 9 metai, ir pradėjo negražiai kalbėti apie E. M. ir ieškovą. Neužilgo atėjo A. su mama, atsakove L. Č., kuri pradėjo koja belsti į ieškovo butą, keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti ieškovą. Visa tai vyko namo laiptinėje, prie ieškovo buto durų, jo vaikui ir pažįstamai O. K. matant. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas E. M. pasijuto pažemintas, įžeistas, sukrėstas, buvo sumenkinta jo garbė ir orumas kitų pažįstamų žmonių akyse. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir atsakovė patraukta atsakomybėn už nedidelės viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnis) ir tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Jam padarytą neturtinę žalą jis vertina 1 000,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2020-08-30 ieškovo ir jos dukros stipriai susipyko namo kieme. A. neapsikentusi I. M. įžeidimų ir psichologinio smurto kitų vaikų akivaizdoje, pasakė, kad I. tėvas yra mėgėjas išgerti. Tada I. išėjo namo, ir kieme pasirodė ieškovas su sutuoktine T. M.. Ieškovas pradėjo vytis A. ir dar kelis vaikus šaukdamas, kad tuoj atvažiuos policija ir išveš ją su mama (atsakove). A. su draugėmis užsidarė laiptinėje, o ieškovas trankė laiptinės duris, vartojo keiksmažodžius ir gąsdino vaikus. A. grįžusi namo negalėjo kalbėti, jos draugės papasakojo kas nutiko. Tada ji nuėjo iki ieškovo buto. Atsakovas su sutuoktine abu stovėjo laiptinėje šalia savo buto durų. Kitų žmonių laiptinėje nebuvo. Matė, kad ieškovas rankoje laikė telefoną, todėl jam pasakė, kad nesutinka būti įrašinėjama. Jokių durų netrankė, tačiau gali būti, kad nesuvaldžiusi emocijų, pavartojo necenzūrinius žodžius. Tą pripažino ir atvykusiems pareigūnams, dėl ko jos atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nors baudą ir sumokėjo, tačiau su pačiais nusižengimais nesutinka.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta pavartojusi necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu, tačiau tai nulėmė susijaudinimas, nėštumas. Ji buvo išprovokuota, kadangi jos dukra buvo skriaudžiama ieškovo dukters. Atsakovės dukra neapsikentusi ieškovo dukters užgauliojimų, pasakė kad jos tėvas yra mėgėjas išgerti. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nenurodo, kokiais pagrindais prašo priteisti neturtinės žalos.
Liudytoja T. M. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Įvykio dieną buvo namuose, su drauge O. K. gėrė kavą. Jos dukra su drauge grįžo namo. Dukra verkė. Paaiškėjo, kad atsakovės dukra priėjusi prie jos dukters pradėjo negražiai kalbėti apie ją, jos tėvus. Buvo iškviesta policija. Belaukiant policijos pamatė link jų daugiabučio namo einant atsakovę su dukterimi. Atsakovė priėjusi prie jų buto durų, ėmė į jas spardyti. Jai pradarius buto duris, ieškovas išėjo į laiptinę, tuo tarpu ji liko stovėti tarpdurį ir viską telefonu filmavo. Atsakovė visu šiuo metu įžeidinėjo jos vyrą.
Liudytoja O. K. teismo posėdyje parodė, kad buvo svečiuose pas ieškovą. Ieškovo dukra grįžo namo verkianti. Matė kaip link ieškovo buto artinosi atsakovė. Atėjusi prie buto atsakovė pradėjo spardyti į duris. Tada ieškovas ir T. M. atidarė buto duris ieškovas išėjo į laiptinę, jo sutuoktinė liko stovėti tarpduryje, tuo tarpu ji liko buto viduje. Atsakovė galėjo jos nematyti. Atsakovė kalbėjo įžeidžiančiai ieškovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie ieškovo buto durų, atsakovė L. Č. pašalinių asmenų akivaizdoje, tai yra ieškovo sutuoktinės, savo nepilnametės dukters, liudytojos O. K., išplūdo necenzūriniais žodžiais ieškovą E. M..
Ieškovas dėl atsakovės užgauliojimų prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, kad atsakovė jį įžeidė, pažemino, sumenkino jo garbę ir orumą kitų žmonių akivaizdoje. Tuo tarpu atsakovė, nors faktines aplinkybes ir pripažįsta, tačiau nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu, mano, kad tokia jos reakcija buvo išprovokuota nuolatinių konfliktų su ieškovu ir jo dukters elgsenos ginčo dieną. Nurodė, jog į namus grįžusi duktė A. Š. pasiskundė, jog ją namo kieme įžeidinėjo ieškovo dukra. Ji tada nuėjo pas ieškovą aiškintis įvykio aplinkybių, tačiau nesusitvardžiusi, išsakė necenzūrinius žodžius ieškovui. Taip pat pabrėžė, kad jos nesusitvardymui galėjo turėti įtakos ir nėštumas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalių santykiai yra itin komplikuoti jau kurį laiką. Pastarąjį proceso šalių konfliktą sukėlė jų nepilnamečių vaikų apsižodžiavimas gyvenamojo namo kieme. Pagal ieškovą, atsakovės dukra daugiabučio namo kieme užgauliojo jos dukterį, tuo tarpu pagal atsakovę, minėta, viskas vyko priešingai – ieškovo dukra tyčiojosi iš atsakovės vaiko. Teismo įsitikinimu, šių aplinkybių nustatymas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas reikšmingu, kadangi nepriklausomai nuo to, kurios šalies vaikas inicijavo tarp jų kilusį apsižodžiavimą, tai niekaip nepateisina po to sekusių atsakovės veiksmų. Atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu, matant ir (ar) girdint pašaliniams asmenims, sukėlė ieškovui nepatogumus, stresą todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Teismas, neturtinės žalos dydį nustato vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad ieškovui nebuvo sukeltos sunkios pasekmės – ieškovo išgyvenimai buvo trumpalaikiai, ilgalaikė žala fizinei ar psichinei sveikatai nepadaryta, nėra liekamųjų reiškinių. Joks medikamentinis gydymas ieškovui taip pat nebuvo skirtas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismų priteistinas sumas panašaus pobūdžio bylose, pripažintinas teisingu, protingu ir sąžiningu neturtinės žalos dydis – 200,00 Eur. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, byloje nustatytus ieškovo neturtinių vertybių pažeidimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino 20 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 200,00 Eur už advokato teisinę paslaugas ir 23,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 1 223,00 Eur. Tuo tarpu atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-01-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei teikta antrinė teisinė pagalba. Byloje susidariusios 465,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 20 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 244,60 Eur. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 80 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 372,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Č. 200,00 Eur neturinės žalos atlyginimą ir 244,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui E. M..
Priteisti iš ieškovo E. M. valstybės naudai 372,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.