Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-140-278/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2S-140-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00111-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Skolininkas
D. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-140-278/2012

Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00111-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 121.14; 122.1; 122.2; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-817-902/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemės vystymo fondas 14“ pareiškimą skolininkui D. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB „Žemės vystymo fondas 14“ prašė teismą 2 744,62 Lt skolos išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui D. Š. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei banko sąskaitose esančias lėšas 2 744,62 Lt sumai. Nurodė, kad D. Š. nevykdo įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokestį pagal 2008-03-26 sudarytą Privačios žemės nuomos sutartį Nr. 14-ŽNS-056.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino visiškai. Areštavo, uždrausdamas disponuoti 2 765,62 Lt sumai, skolininkui D. Š. priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „Žemės vystymo fondas 14“ civilinėje byloje Nr. L2-817-902/2012. Teismas nurodė, jog kreditoriaus teigimu skolininkas piktybiškai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, į raginimus neatsako, jam yra pareikšti panašaus dydžio turtiniai reikalavimai ir kitose Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose bei darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nutartį panaikinti. Nurodo, jog kreditorius nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių grėsmę dėl galimo sprendimo neįvykdymo, o teismo priimta nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta būtinumu skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog areštavus turtą, jis patirs žalą, nes vykdo ūkinę veiklą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kreditorius UAB „Žemės vystymo fondas 14“ nesutinka su skolininku skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė visus motyvus, pagrindžiančius priemonių taikymą ir jų būtinumą, o taikytos priemonės atitiko ekonomiškumo, proporcingumo, šalių procesinės lygybės principus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 432 str., 436 str. 6 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo įsitikinti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalo būti motyvuotas, o spręsdamas prašymą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės suinteresuotas asmuo turi nurodyti, dėl kokių priežasčių galimai teigiamas sprendimas negalės būti įvykdytas, ir kokia apimtimi prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos dokumentų matyti, kad kreditorius UAB „Žemės vystymo fondas 14“ prašė priteisti iš D. Š. 2 744,62 Lt įsiskolinimą. Kreditorius nurodė, jog skolininkas savalaikiai nėra sumokėjęs žemės nuomos ir žemės mokesčio pagal sudarytą privačios žemės nuomos sutartį. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti 2 744,62 Lt D. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei banko sąskaitose esančias lėšas kreditorius nurodė, kad D. Š. vengia įvykdyti prievolę, į raginimą atsiskaityti nereaguoja, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, jog skolininkui teisme yra pareikšta ir daugiau turtinių reikalavimų konstatavo, jog tikslinga prašymą tenkinti. Dėl paminėto, apelianto teiginiai, jog nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, atmestini. Iš ginčijamos nutarties matyti, kad reikalavimo sumai teismas areštavo, uždraudžiant disponuoti, D. Š. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bei leido vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi (b.l. 16-17). Vienok, įvertinus, jog skolininkas vykdo ūkinę veiklą, privalo mokėti mokesčius valstybei, vykdyti kitus mokėjimus darytina išvada, jog, areštavus pinigines lėšas kredito įstaigose, siekiant užkirsti kelią įsiskolinimams kitiems asmenims, teismas turėjo pagrindą skolininkui leisti vykdyti atsiskaitymus su valstybe, VSDF, darbuotojais (CPK 145 str. 5 d.). Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui šioje dalyje nutartį tikslinti, papildomai nurodant jog skolininkui leidžiama vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams. Teismas pažymi, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad tai sukeltų skolininkui neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Manydamas jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus, D. Š. turi teisę prašyti teismą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita, tame tarpe įnešti į teismo specialiąją sąskaitą kreditoriaus prašomą priteisti sumą. Be to, Civilinio proceso nuostatos numato, jog atmetus ieškinį, skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė suinteresuoto asmens prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apelianto prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, gali būti nagrinėjamas jam pateikus motyvuotą prašymą pirmosios instancijos teismui (CPK 146, 148-149 str. str.).

Ginčijamoje nutartyje nurodoma, jog areštuotas turtas perduodamas saugoti I. Z.. Kadangi skolininkas nagrinėjamoje byloje yra D. Š., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutartyje padaryta aiški rašymo klaida ir ji ištaisytina (CPK 276 str.).

Dėl aukščiau paminėtų motyvų nutartis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu

Nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį patikslinti ir nutartį išdėstyti sekančiai:

Kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Žemės vystymo fondas 14“ (į.k 3005 89726, buv. Smolensko g. 10, Vilnius, a.s. Nr. LT73 4010 0412 0049 0371, AB DnB Nord bankas) reikalavimui užtikrinti areštuoti, uždraudžiant disponuoti, skolininkui D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Upytės k., Upytės sen., Panevėžio r.) priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis teismo įsakymu priteistos sumos – 2 765,62 Lt - ribose, leidžiant vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams bei atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „Žemės vystymo fondas 14“.

Išaiškinti kreditoriui, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į skolininko teritoriją aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro.

Nustatytą ir areštuotą turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti saugoti skolininkui D. Š., išaiškinant, kad už nustatytų įpareigojimų pažeidimą, gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto registrui, skolininkui ir kreditoriui bei vykdyti nustatyta tvarka.

Teisėja Birutė Valiulienė