Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-26 · Administracinė byla Nr. A-143-669-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-26
Bylos Nr.
A-143-669-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
B. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kaišiadorių rajono policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Kaišiadorių rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 669/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui B. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kaišiadorių rajono policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 7), kurį patikslino (b. l. 134 – 137), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas), 4 125 Lt ir 50 JAV dolerių (136 Lt) turtinės žalos bei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, prašė priteisti iš atsakovo 700 Lt atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jam atsirado dėl neteisėto administracinio sulaikymo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jaučia nuolatinį stresą. Minėti veiksmai atlikti 1998 m. rugsėjo 16 d., neteisėtai taikant administracinį sulaikymą, apžiūros metu paimant ir 1998 m. rugsėjo 17 d. negrąžinant pinigų – 4 125 Lt ir 50 JAV dolerių (136 Lt). Teigė, jog dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo termino skundui paduoti nepraleido, nes nuolat išgyveno stresą dėl patirtos situacijos, o dėl 4 125 Lt ir 50 JAV dolerių (136 Lt) turtinės žalos atlyginimo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių (gydėsi, kreipėsi į prokuratūrą, tikėjosi, kad pareigūnai pasielgs teisingai).

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 116 – 117) prašė skundą atmesti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareigūnų veiksmai yra teisėti, pinigai ir dokumentai buvo grąžinti nepažeidžiant įstatymo. Be to, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytina ieškinio senatis, nes pareiškėjo nurodyti Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėti veiksmai atlikti 1998 m.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 151 – 153) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalies pagrindu, netenkintinas, nes skundams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taikytinos ne ABTĮ normos, reglamentuojančios skundų padavimo terminus, bet ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovai prašė taikyti ieškinio senatį tik dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti moralinės žalos atlyginimą. Nesant reikalavimo taikyti ieškinio senatį dėl turtinės žalos atlyginimo pagal pareiškėjo patikslintą skundą, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą kildina iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. 1998 m. rugsėjo 16 d. apžiūros metu paimtų ir 1998 m. rugsėjo 17 d. negrąžintų pinigų – 4 125 Lt ir 50 JAV dolerių (136 Lt). Bylos duomenys patvirtina, kad 1998 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo taikytas administracinis sulaikymas, atlikus jo apžiūrą buvo paimti pinigai ir kiti daiktai, 1998 m. rugsėjo 17 d. paleidus pareiškėją iš administracinio sulaikymo jam buvo grąžinti iš jo paimti daiktai. Teismas pažymėjo, jog minėtos priemonės – administracinis sulaikymas, daiktų paėmimas – pareiškėjui buvo taikomos kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės dėl to, kad jis 1998 m. rugsėjo 16 d. apie 07.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, šlitinėjo pažeisdamas viešąją tvarką. Pareiškėjui dėl šio administracinio teisės pažeidimo buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalį – įspėjimas. Teismo nuomone, pareigūnai, sulaikydami pareiškėją ir asmens apžiūros metu paimdami jo turėtus daiktus, nepažeidė jiems suteiktų įgaliojimų, įtvirtintų ATPK 266 straipsnyje ir 269 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nenustatyta duomenų, kad buvo pažeisti administracinio sulaikymo terminai, numatyti ATPK 267 straipsnyje (skaičiuojami nuo girto asmens išblaivėjimo laiko). Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad paleidus pareiškėją iš administracinio sulaikymo jam buvo grąžinti iš jo paimti daiktai. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo parašas administracinio sulaikymo protokole. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad pinigai jam nebuvo grąžinti. Teismas pažymėjo, jog nenustačius, kad pareiškėjas neteko savo pinigų dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo (CK 6.271 str. 4 d.). Teismas pabrėžė, kad CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginimą CK nustatyta tvarka nustato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis. Tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, šios teisės normos nuostatos netaikytinos, kadangi pareiškėjo nurodyta žala atsirado ne dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir ne viešojo administravimo srityje. Pareigūnų veiksmų teisėtumą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos normos, įtvirtintos ATPK. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nėra teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, nes šiai žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, t. y. įstatymo, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimą, susijusį su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 155 – 157) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei teisinių paslaugų išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad byloje Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos, kadangi pareiškėjo nurodyta žala atsirado ne dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir ne viešojo administravimo srityje, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisės aktams. Policijos pareigūnų veikla, jei nevykdomi veiksmai baudžiamajame ar administracinių teisės pažeidimų procese, laikytina viešojo administravimo veikla (Policijos įstatymas 5 str., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 7 d.). Pinigai nebuvo teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas (ATPK 269 str.), todėl jie nebuvo paimti administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindu. Pareigūnai paėmė pinigus vykdydami viešojo administravimo funkcijas. Jis buvo sulaikytas kaip girtas ir iš jo paimti pinigai neatlikus nustatytų veiksmų: neatlikus testų ir rezultatų neįregistravus atskirame žurnale (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 10.2, 21 p.). Kadangi žalą patyrė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis.

2. Teismo išvada, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų, taikant jam administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teisės aktams. Neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jį sulaikant, pripažįstant neblaiviu be pagrindo ir paimant bei neatiduodant pinigų. Tai nesusiję su administracinių teisės pažeidimų bylų procesu. Jis vykdė policijos pareigūnų nurodymą (Policijos įstatymas 5 str., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 7 d.).

3. Teismas nepagrįstai priskyrė pinigus daiktų kategorijai ir įrašą apie paimtų daiktų grąžinimą laikė pinigų grąžinimo įrodymu. Pinigai nėra daiktai (CK 4.1 str.). Pinigai jam nebuvo sugrąžinti, todėl patyrė turtinę žalą.

4. Teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ ir užkerta kelią asmeniui ginti savo teises. Teismas nei pats priteisė žalą, nei sudarė galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso tvarka, jeigu ginčą laikė nesusijusį su viešuoju administravimu. Teismo sprendimo pagrindu policijos pareigūnai, nebijodami pasekmių, gali atiminėti iš sulaikomų asmenų pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162 – 163) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareigūnų veiksmai yra teisėti, pinigai ir dokumentai buvo grąžinti nepažeidžiant įstatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžiami ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl yra būtina išaiškinti šios teisės normos taikymo taisykles.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinę atsakomybę, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o CK 6.250 straipsnis – deliktinę atsakomybę, kai (neturtinė) žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Pastarosios nuostatos taikymas siejamas su Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, pagal kurį neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Tarp nurodytų sąlygų turi būti nustatytas prašomos atlyginti žalos buvimo faktas (CK 6.249 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad neteko 4 125 Lt ir 50 JAV dolerių, kurie 1998 m. rugsėjo 16 d. policijos pareigūnų buvo paimti iš jo administracinio sulaikymo metu ir jam negrąžinti. Tačiau iš byloje esančio 1998 m. rugsėjo 16 d. administracinio sulaikymo protokolo Nr. 510 matyti, kad pareiškėjas buvo paleistas 1998 m. rugsėjo 17 d. 9⁴⁵ val., paleisdamas pasirašė (patvirtino parašu), kad „paimti daiktai ir dokumentai gauti, pretenzijų neturi“ (b. l. 36). Nuoroda apie pretenzijų neturėjimą leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas atgavo viską, kas iš jo buvo paimta ir nurodyta tame pačiame administracinio sulaikymo protokolo lape, t. y. ir nurodytus pinigus. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pinigų grąžinimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo klausimu buvo atlikti atitinkami tyrimai, kurių metu nebuvo surasti įrodymai, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinantys, jog minėti pinigai pareiškėjui nebuvo grąžinti. Taip pat pažymėtina, kad 1998 m. spalio 5 d. pareiškime Kaišiadorių rajono policijos komisariatui pareiškėjas nurodė, kad po minėto paleidimo iš policijos turėjo panašias pinigų sumas (4 000 Lt ir 500 JAV dolerių) ir kad pinigai dingo po to, kai jis kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu gėrė alų (b. l. 12). Taigi kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai, teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos buvimo fakto, yra pagrįsta.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš, jo manymu, neteisėto (minėto) administracinio sulaikymo ir kitų policijos pareigūnų veiksmų. Tačiau iš bylos matyti, kad pareiškėjo įvardinti kaip neteisėti veiksmai vyko pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn procedūros metu ir buvo ATPK numatytos šios procedūros atskiros dalys. Nurodyti veiksmai priklauso policijos pareigūnų kompetencijai. Todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu jie negali būti pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad nurodyta procedūra pasibaigė trečiojo suinteresuoto asmens 1998 m. rugsėjo 16 d. nutarimu patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, kuris (nutarimas) pareiškėjo nebuvo apskųstas (b. l. 143).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiAnatolijus BaranovasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė