- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-3665-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02156-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 63–64, 71–72, 75–76), ir prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad pareiškėjo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota nuo 2012-06-21 iki 2013-12-20 pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K buvo kalinamas kartu su 1–4 asmenimis kamerose, kurių plotas nuo 6 iki 8 kv. m. Nurodė, kad buvo kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis. Nuolat kamavo pelėsiai, drėgmė, šaltis, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, nuolatinė įtampa. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, labai pablogėjo sveikata ir savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjas tapo dirglus ir nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 98).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–19, 89).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti daugiau kaip 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Nurodė, kad 2012-08-27 vakare, 2012-10-30 ryte, 2012-11-22 ryte, 2012-12-23 ryte, 2012-12-14 ryte, 2013-04-17 vakare, 2013-04-18 ryte, 2013-04-22 ryte, 2013-04-25 ryte, 2013-05-10 ryte, 2013-05-30 ryte ir 2013-07-06 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. O laikotarpiais 2012-10-24–2012-10-29, 2012-12-17–2012-12-19 ir 2012-04-10–2012-04-17 jo apskritai nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvykęs iš įstaigos.
Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodamas į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 92).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–11, 81–87).
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, taigi iš to galima daryti išvadą, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Be to, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė ir į Kalėjimų departamentą, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto ir pateikti duomenų.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Jis nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė, jo manymu, pažeistų savo teisių. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnis), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnis). Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2014 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po to, kai pareiškėjas pradėtas laikyti Lukiškių TI-K.
Pažymėjo, kad valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą. Įgyvendinus planą bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema; laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos pagal nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijas, tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas; laisvės atėmimo vietose bus užtikrinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamos nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos; bus išspręsta laisvės atėmimo vietų saugumo problema, stiprės visuomenės saugumas; pagerės laisvės atėmimo vietų personalo darbo sąlygos; atpigs naujų ir kompleksiškai rekonstruotų laisvės atėmimo vietų eksploatacija.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 93).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją), todėl teismas vadovaujasi būtent atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad nuo 2012-11-22 buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir patyrė žalą, nes minėtoje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Teismas iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 13–16) nustatė, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2013-12-19 su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas 469 dienas, iš kurių tik 6,5 dienos laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo intensyvus. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose Nr. 104, Nr. 106, Nr. 111, Nr. 122, Nr. 130, Nr. 138, Nr. 188, Nr. 194, Nr. 302, Nr. 331, Nr. 333, Nr. 334 ir Nr. 343 (b. l. 13–16, 20).
Pažymėtina, kad į įrodinėjimo naštą pirmiausia įeina pareiga pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas kalėdamas perpildytose kamerose praleido 462,5 dienos. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgdamos į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti psichine kalinio sveikata.
Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.
Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo pelėsių, drėgmė, šaltis, nehigieniškos gyvenimo sąlygos, stigo privatumo, tvyrojo nuolatinė įtampa. Iš byloje esančios 2014-04-25 pažymos Nr. 24-2852 (b. l. 20) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra natūralus vėdinimas per langą. Lukiškių TI-K nurodė, kad pagal higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinti (b. l. 18), byloje nenustatyta, kad nebuvo galimybės patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės patalpose. Lukiškių TI-K nurodė, kad kaliniai, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat paaiškino, kad, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais sutartis buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K taip pat pateikė įrodymus apie minėtos sutarties sudarymą ir jos pratęsimą (b. l. 23–33). Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinių privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13-3)-13.16-964 nustatyta, kad kameros Nr. 334 langai yra į kiemo pusę, jame įrengtos dirbtuvės, kuriose vasarą vyksta darbai. Patikrinimo metu buvo išmatuotas triukšmas prie atviro lango, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai: kameroje Nr. 334 ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytas 42 dBA, maksimalus garso slėgo lygis – 49 dBA. Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad tikrinant nustatytas garso slėgio lygis neviršija teisės aktų leistino (b. l. 52–54).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13-3)-13.16-1061 nustatyta, kad 2012-08-27 patikrinimo metu išmatuota Lukiškių TI-K kameros dirbtinė dieninė apšvieta kameroje Nr. 106 atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 55–56). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13-3)-13.16-531 išvadoje nustatyta, kad kameroje Nr. 138 lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodusios – tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 62 punkto reikalavimų, tačiau tame pačiame punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, bet remonto darbų dažnio nereglamentuoja (b. l. 59–61). Be to, prieš pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. gegužės 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 13 (13-3)-13.16-449, kad kamerose Nr. 331 ir Nr. 343 patikrinimo metu HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 50–51). Iš minėtų Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų matyti, kad pažeidimų dėl oro temperatūros kamerose nebuvo nustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos kitos laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl argumentai dėl šalčio, drėgmės ir pelėsio kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, kaip ir minėta anksčiau, pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismo nuomone, gana ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis (462,5 dienos) bei gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Įvertinus pateiktus įrodymus nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 80 000 Lt (23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas. Lukiškių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau nepaneigia, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti po 80 000 Lt žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Teismas, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę (462,5 dienos), pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo apimtį, būtent tai, kad pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, kurios neatitiko nustatytos ploto normos, bei atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, ir pan.), į tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. vasario 14 d., Lietuvoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta 850 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovė būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, daro išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 3 700 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui J. V. (J. V.) iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, priteisti 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.