Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties V. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. B. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 8 vnt. žuvies (karšių) ir 1,14 kg žuvies (karoso) konfiskavimas. Nutarime, išdėstant padaryto pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę nurodyta, kad V. B. 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. Kauno mariose, (duomenys neskelbtini), žvejodamas 3 mėgėjų žvejybos įrankiais, sugavo 19,02 kg žuvies ir laikė jas tinklelyje, apribojant žuvies laisvą judėjimą vandens telkinyje, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą.

2. Institucijos nutarimą V. B. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grindė tuo, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad jis pagavo neleistiną žuvų kiekį, kadangi svarstyklės, kuriomis buvo pasverta žuvis, galimai nebuvo metrologiškai patikrintos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, jog abejoti institucijos nutarime nustatytu V. B. sugauto laimikio svoriu nėra pagrindo, kadangi jį sveriant buvo naudojamos elektroninės svarstyklės, kurias pareigūnai naudoja patikrinimų metu savo kasdienėje veikloje, vykdant kontrolę aplinkos apsaugos srityje, žuvies svėrime dalyvavo ir pats nubaustasis, kuris 2024 m. liepos 5 d. paaiškinime patvirtino nustatytą bendrą sugautos žuvies svorį.

3. Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį. Skunde pažeidėjas nurodo, jog jo pagauta žuvis buvo pasverta vieno iš institucijos darbuotojų svarstyklėmis, prieš tai kažką jose pareguliavus. Paklausus darbuotojo, ar svarstyklės, kuriomis sveriamas laimikis, yra metrologiškai patikrintos, šis nurodė, kad pažeidimas yra ir taip akivaizdus ir visiškai nesvarbu, kokios svarstyklės yra naudojamos. Į jo (apelianto) protestus bei prašymus pagautą laimikį pasverti metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis darbuotojai nereagavo, o institucijos vyriausioji specialistė, jį nubausdama, nekreipė dėmesio, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai yra neteisėti, t. y užfiksuoti svėrimo priemonėmis, kurių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojai savo veikloje naudoti negali. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms „kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis“. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg. Taigi tam, kad būtų konstatuotas pažeidimas, numatytas ANK 291 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti tikslų pagautos žuvies svorį. Kitokio būdo nustatyti žuvies svorį, nei ją sveriant, nėra. Negalima svorio nustatyti iš „akies“, remiantis jo (V. B.) paaiškinimais ar kitais būdais. Pagautos žuvies svoris turi būti nustatytas ją sveriant sertifikuotomis svarstyklėmis. Kadangi buvo naudojamos nežinia kokios svarstyklės (galimai netikslios ir nepatikimos), šiai dienai nėra aišku, kiek jis tiksliai pagavo žuvies, todėl negalima konstatuoti, kad buvo padarytas jam inkriminuotas nusižengimas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Irenijus Kaluškevičius prašo V. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra nustatyta, ar svarstyklės buvo metrologiškai patikrintos, ar ne, apelianto teiginys, kad jos nebuvo metrologiškai patikrintos, tėra jo nuomone, kuri nedaro esminės įtakos jo patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tyrimo metu V. B. būtų išreiškęs kokią nors abejonę dėl žuvies svorio, ar nesutikęs su pažeidimo padarymu. Jis dalyvavo žuvies svėrime, matė svarstykles, kuriomis buvo sveriama, ir parašė paaiškinimą, kuriame nenurodė jokių prieštaravimų. Institucijos atstovas taip pat pažymi, jog V. B. nurodė, jog pasiėmė 6,600 kg žuvies (6 vnt. karšių), ir vien tai įrodo, kad žuvies buvo pagauta virš 5 kg, ką draudžia Taisyklių 6 punktas. Pareigūnai paėmė likusius 8 vnt., karšių ir vieną karosą. Taigi abejoti Taisyklių 6 punkto pažeidimu nėra jokio pagrindo. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Taisyklių 6 punkte nėra nurodyta, jog būtina apskaičiuoti tikslų sugautos žuvies svorį (gramais), o nurodyta riba, nuo kurios laikoma, kad padarytas pažeidimas (5 kg). Nagrinėjamu atveju, žuvies buvo sugauta beveik 15 kg daugiau, nei leistina, todėl netgi galima paklaida negali turėti esminės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus. Pagal savo konstrukciją ANK 291 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. B. pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 5 d. 19.00 val. Kauno mariose, (duomenys neskelbtini), žvejodamas 3 mėgėjų žvejybos įrankiais, sugavo 19,02 kg žuvies ir laikė jas tinklelyje, apribojant žuvies laisvą judėjimą vandens telkinyje, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 6 punktą. Taisyklių 6 punkte, be kita ko, numatyta, jog vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Šiame Taisyklių punkte taip pat nurodyta, jog kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį.

8. V. B. skunde neneigia, jog 2024 m. liepos 5 d., 19.00 val. žvejojo Kauno Mariose bei jį tikrinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistams jau buvo sugavęs vieną karosą bei keturiolika karšių, kuriuos laikė tinklelyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimo vietoje pasvėrus apelianto sugautas žuvis elektroninėmis svarstyklėmis, buvo nustatyta, jog jų bendras svoris – 19,02 kg. 2024 m. liepos 5 d., t. y. pažeidimo padarymo dieną pateiktame rašytiniame paaiškinime V. B. neginčijo žuvų svėrimo rezultatų, nurodė besigailintis dėl padaryto nusižengimo. Tačiau vėlesnėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje (2024 m. rugsėjo 27 d.) pažeidėjas teikė prašymą institucijai pateikti duomenis apie tai, ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistų žuviai pasverti naudotos svarstyklės buvo metrologiškai patikrintos, o, šios informacijos jam taip ir nesuteikus, apylinkės teismui pateiktame skunde, prašydamas panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, pažeidėjas akcentavo būtent tai, jog jo pagautas laimikis nusižengimo padarymo vietoje galėjo būti pasvertas metrologiškai nepatikrintomis svarstyklėmis, ir laikėsi pozicijos, jog dėl šios priežasties jomis atliktų matavimų rezultatais remtis grindžiant jo kaltę negalima. Tuo pačiu ir tik šiuo argumentu grindžiamas ir apygardos teismui pateiktas skundas, kuriuo pažeidėjas taipogi siekia jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

9. Matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisinėje metrologijoje matavimų sietis laiduojama matavimo priemonių patikra, matuojant kalibruotų etalonų perduodamas matavimo vieneto vertes. Įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš metrologinio laidavimo uždavinių yra apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo pasekmių. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, jog matavimo priemonė, kurios teisinis metrologinis patvirtinimas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 arba 2 dalyje, neatliktas, gali būti naudojama tik asmeniniams tikslams ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisinio metrologinio reglamentavimo sritims nepriskirtose veiklos srityse.

10. Iš ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog be išimties visos matavimo priemonės, kurios naudojamos atliekant matavimus, nuo kurių priklauso administracinio nusižengimo byloje skiriamos baudos (taigi, ir pats asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas) arba turtinės žalos atlyginimo dydis, privalo būti metrologiškai patikrintos. Tuo tarpu šioje byloje duomenų, kad institucijos atstovų naudotai svėrimo priemonei tokia patikra būtų buvusi atlikta, nėra. Tokių duomenų prie bylos medžiagos administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai nepridėjo ne tik savo iniciatyva, bet ir V. B. prašymu. Atsakymas į tai, ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistų naudotos svarstyklės sveriant pažeidėjo 2024 m. liepos 5 d. sugautą žuvį buvo metrologiškai patikrintos, nebuvo pateiktas ir institucijos atstovų teiktuose atsiliepimuose į V. B. skundus. Tokia praktika, kai valstybinė institucija, esant Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms, naudoja metrologiškai nepatikrintas matavimo priemones ar nepateikia duomenų, patvirtinančių, jog matavimo priemonė yra metrologiškai patikrinta ir jos patikra yra galiojanti tiriamo administracinio nusižengimo padarymo metu, pripažįstama ydinga ir, esant kitokioms bylos aplinkybėms, galėtų nulemti priešingo šiai bylai procesinio sprendimo priėmimą. Vis tik šios bylos atveju, įvertinus joje surinktų įrodymų visumą, abejonių dėl to, kad apelianto 2024 m. liepos 5 d. sugautos ir tinklelyje laikytos žuvies kiekis viršija 5 kg, nekyla.

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. B. pagavo viso penkiolika žuvų. Visos šios žuvys buvo pasvertos elektroninėmis svarstyklėmis administracinio nusižengimo padarymo vietoje. Tiek žuvų svėrimo rezultatai, tiek pačios žuvys buvo nufotografuotos. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir prierašų po jomis matyti, jog svarstyklėse užfiksuotas karoso svoris – 1,140 kg, 8 karšių (sveriant juos plastikiniame kibire) – 12,62 kg, 6 karšių (sveriant juos plastikiniame kibire) – 6,585 kg. Atskirai pasverto kibiro svoris – 0,645 kg. Atsižvelgus į V. B. sugautų žuvų kiekį bei kartu vizualiai įvertinus jų dydį, nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti prielaidai, jog galimai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnų naudotos metrologiškai nepatikrintos svarstyklės galėjo būti tiek netikslios, jog realus V. B. sugautos žuvies svoris galėjo būti net 14,02 kg mažesnis, nei svėrimo metu užfiksuotas bendras žuvų svoris, atskaičiavus kibiro, kuriame jos buvo sveriamos, svorį – 19,02 kg. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, jog apelianto pagauto laimikio bendras svoris negalėjo būti mažesnis nei 5 kg, net jei svarstyklės rodė ne visiškai tiksliai (su paklaida).

12. Nors apeliaciniame skunde V. B. tikina, kad prieš žuvies svėrimą vienas iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistų jose kažką pakoregavo, taip pat nurodo, jog jau svėrimo metu jis (V. B.) išreiškė specialistams abejones dėl jų naudojamų svarstyklių patikimumo, vis tik byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš paties jo 2024 m. liepos 5 d., rašytinio paaiškinimo matyti, jog pažeidimo padarymo dieną žuvies svėrimo rezultatų apeliantas nekvestionavo, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Minėtame paaiškinime jis taip pat nenurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistų prašė naudojant kitas svarstykles persverti jo pagautą laimikį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių svėrimą atlikę institucijos pareigūnai galėjo būti priešiškai prieš jį nusiteikę, turėjo tikslą užfiksuoti didesnį nei realiai jo sugautos žuvies svorį. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog institucijos specialistai atliko kokius nors tyčinius veiksmus (specialiai nureguliavo svarstykles, jog šios rodytų ženkliai didesnį svorį), kurie galėjo lemti šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingą matuojamo dydžio (žuvies svorio) paklaidą, ar sąmoningai naudojo jiems žinomai netikslias svarstykles bei ignoravo dėl to V. B. keliamas pretenzijas.

13. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, konstatuojama, jog įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, kurios sudarytų pagrindą naikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti apelianto atžvilgiu pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, institucija bei apylinkės teismas nepadarė. Apelianto ginčijama esminė aplinkybė – jog jo Kauno Mariose sugauta ir tinklelyje laikyta žuvis bendrai svėrė daugiau nei 5 kg – yra neginčytinai įrodyta. Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktą, todėl buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį.

14. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo keisti ne teismo tvarka priimto nutarimo dėl pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės. V. B. paskirta minimali ANK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (30 Eur) su 8 vnt. karšių ir 1,14 kg karoso konfiskavimu, negali būti laikomos per griežtomis, neatitinkančiomis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų poveikio priemonėmis. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju V. B. nesutinka su jam paskirta bauda bei taikyta administracinio poveikio priemone. Todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria visa apimtimi paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas dėl V. B. nubaudimo, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl ji paliktina nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.