Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 29 d. Bausmės pabaiga 2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 21 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teikime nurodyta, jog asmens elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. gruodžio 1 d. 2023 m. gruodžio 13 d. asmuo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas (asmens bylos psl. 7-19).

Nuteistajam paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti teismo paskirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis atsisako, kad jam anksčiau minėto teismo paskirto įpareigojimo vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis (asmens bylos psl. 21).

Atsižvelgdami į tai, kad vadovaujantis BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatomis, nuteistojo atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, prilygsta vengimui atlikti paskirtą laivės apribojimo bausmę, vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi, Probacijos tarnyba siūlo nuteistajam T. N. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Nurodė, kad T. N. kitų pažeidimų nėra padaręs. Vieną kartą buvo tikrinamas dėl įpareigojimo būti namuose, ir buvo namuose. Bet kiekvieną dieną negali patikrinti, būna, kad nuteistieji savaitgalį nesilaiko įpareigojimo. Per pirmus tris mėnesius tarnyba gali pažiūrėti, ar žmogus nedaro pažeidimų, ir tada nuima apykoję. Yra direktoriaus įsakymas, kad jei nesutinka, traktuojama kaip pažeidimas. Tai nėra tas pats, kaip intensyvi priežiūra, nes kontrolė nevykdoma visą dieną. Jei asmuo suinteresuotas, kad jam nedėtų apykojės, tai asmuo turėtų pristatyti pažymas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis T. N. nurodė, kad niekas nepaprašė jokių įrodymų. Jis būtų pristatęs ir avalynę, ir rūbus. Turi ir video apie darbą objektuose. Jie gręžia gręžinius, būtina avėti ir aulinius, ir guminius batus, o su apykoje to niekaip negalės padaryti. Jis darbe vertinamas, negali prarasti darbo. Su apykoje nesutinka tik todėl, kad tai jam trukdytų darbui.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Apykojės uždėjimas visai parai pažeidžia asmens teises, nes šiuo atveju jis įpareigotas būti namuose tik nuo 23 iki 6 valandos. Jei Probacijos tarnyba turėtų technines galimybes kontroliuoti asmenį tik teismo nustatytu metu, tai atsisakymas galėtų būti laikomas pažeidimu. O šiuo atveju neteisėta uždėti apykoję visai parai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BVK 20 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigos laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – PTĮ) 4.3 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas (būti namuose nustatytu laiku) bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo.

BVK 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Susipažinus su nuteistojo T. N. asmens byla, nustatyta, kad nuteistasis yra dirbantis – nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. dirba UAB „G.“ vyr. gręžimo meistru, tokiu būdu jis tinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų pažeidęs kitus du teismo paskirtus įpareigojimus bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – įvykdymo terminas (per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dar nėra suėjęs. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis būtų pažeidęs ar nesilaikęs kokių nors teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų.

Tačiau nuteistasis atsisakė, kad jam teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. 2023 m. gruodžio 13 d. pranešime nuteistasis T. N. nurodė, kad nesutinka dėvėti elektroninio stebėjimo priemonės (apykojės), kadangi tai trukdo darbui. Jis dirba UAB „G.“ vyr. gręžimo meistru, gręžia vandens ir geoterminio šildymo gręžinius, darbo metu dėvi spec. avalynę, kurios su apykoje negalės dėvėti (asmens bylos psl. 21). Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nurodė, kad jokių įrodymų iš jo nebuvo reikalaujama. Šie nuteistojo parodymai nepaneigti ir teismo pripažintini objektyvia bei svarbia priežastimi, dėl kurios pagal šiuo metu turimas Probacijos tarnybos technines elektroninio stebėjimo priemones nuteistasis neturi galimybės nuolat dėvėti apykoję. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nėra padaręs nė vieno pažeidimo, o ir su apykoje nesutinka ne todėl, kad nenori būti kontroliuojamas, o todėl, kad tai trukdytų jam tinkamai atlikti savo darbą. Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad T. N. atsisakymas gali būti prilyginamas probuojamojo pareigų pažeidimui. Be to, kaip ir nurodė prokuroras teikimo nagrinėjimo metu, tai probuotojo problema, kad jis neturi techninių priemonių, kurių pagalba galėtų matyti, ar probuojamasis teismo nustatytu laiku, t. y. nakties metu, laikosi teismo įpareigojimo. Probacijos tarnyba turi pareigą tikrinti, kaip asmuo laikosi teismo įpareigojimų, tačiau tai neturėtų būti daroma nepagrįstai apribojant nuteisto asmens teises, juolab asmens atsisakymą laikyti vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, šiuo atveju Probacijos tarnyba plečiamai aiškina BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Teismas nuosprendžiu neįpareigojo T. N. visą parą būti konkrečiu adresu, nepaskyrė intensyvios priežiūros, todėl, nepaisant argumentų, jog kitu laiku elektroninis prietaisas būtų išjungtas ir T. N. nebūtų stebimas, - tai neabejotinai sukeltų asmeniui neproporcingų, teismo nepaskirtų ir įstatymo nenumatytų suvaržymų ir nepatogumų, o tam pagal dabartines sąlygas, teismo įsitikinimu, būtinas asmens sutikimas.

Apibendrinant nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis T. N. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę T. N. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.