Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-331/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.9.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.2.14.8.; 1.2.23.1.;

2007 m. liepos 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieniems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieniems metams ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 12 d., apie 18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą – E. N. S. – turtą, per atrakintas duris įsibrovė į Alantos dvaro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas. Po to kaltinamasis, sugriebęs ant kėdės sėdinčiai E. N. S. už kaklo, pradėjo ją smaugti. Smaugdamas jis nukentėjusiąją parvertė ant grindų, kumščiu sudavė smūgį į veidą. Po patirto smūgio E. N. S. praradus sąmonę, A. M. , ją suėmęs už pažastų, nutempė į kitą kambarį. Ten pastebėjęs, kad nukentėjusioji dar gyva, ant jos kaklo užveržė kambaryje rasto elektros ilgintuvo laidą ir jį verždamas vėl E. N. S. smaugė, kol nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklą, nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu A. M. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė E. N. S. .

A. M. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, vartodamas fizinį smurtą, sudavęs smūgį ir taip pašalinęs kliūtį, pagrobė nukentėjusiajai E. N. S. priklausančius 155 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su SIM kortele, 180 Lt vertės, automobilio „Nissan Sunny“ raktus, 60 Lt vertės, V. S. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra bevertė, Alantos verslo technologijos mokyklai priklausantį fotoaparatą „HP PhotoSmart MH 307“, 580 Lt vertės. Tokiu būdu A. M. , įsibrovęs į patalpą, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą 975 Lt bendros vertės turtą.

Nuteistasis nuteistas ir už tai, kad 2006 m. liepos 12 d., apie 18 val., pagrobdamas minėtą V.S. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Šį instrumentą finansinei operacijai inicijuoti kaltinamasis nuo pagrobimo, t. y. 2006-07-12, 18.00 val., laikė ir du kartus, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, naudojo. Tai yra 2006 m. liepos 12 d., 19.50 val., A. M. , panaudodamas V. S. priklausančią AB banko „Hansabankas“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Amatų g. 4, Molėtų m., operacinei banko sistemai save pristatydamas kaip kortelės savininką, išgrynino ir apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajai V. S. priklausančius 1000 Lt.

Be to, nuteistas ir už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. M. 2006 m. liepos 13 d., apie 5.41 val., tą patį mokėjimo instrumentą vėl panaudojo finansinei operacijai inicijuoti. Jis iš AB banko „Hansabankas“ bankomato, esančio Amatų g., Molėtų m., operacinei banko sistemai save pristatydamas kaip minėtos mokėjimo kortelės savininką, apgaulės būdu išgrynino ir užvaldė 2050 Lt, priklausančius V. S. .

A. M. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. liepos 5 d., savo reikmėms nusipirko iš nenustatyto asmens ir taip neteisėtai įgijo 0,7116 g narkotinės medžiagos – metamfetamino – ir, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2006-07-14, kol šią narkotinę medžiagą paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jo manymu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turėtų būti pašalintas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, nes į bibliotekos patalpas jis pateko laisvai, bibliotekos darbo laiku. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad jis būtų išlaužęs bibliotekos duris ar kokiu nors kitokiu būdu būtų įsibrovęs į patalpą, todėl jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti, nes nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys šios žalos dydį.

Nuteistasis prašo sumažinti iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Jis prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, kad gyvena vien tik su motina, kad jo atlyginimas mažas, kad jis turi 11 mėnesių dukrą.

Byloje dalyvaujanti prokurorė prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. M. gynėjas ir nuteistasis prašo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo nepareiškė.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. M. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

Nuteistasis A. M. pripažįsta padaręs plėšimą, tačiau jo teigimu, šią nusikalstamą veiką jis padarė neįsibrovęs į patalpą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino šios kaltinimo dalies bylos duomenis ir pagrįstai kvalifikavo A. M. padarytą nusikalstamą veiką kaip plėšimą, padarytą įsibraunant į patalpą.

Teismų praktikoje įsibrovimas į patalpą suprantamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Tos aplinkybės, kad įsibraudamas į patalpas nuteistasis neišlaužė durų bei neįveikė kitų kliūčių, o besibaigiant bibliotekos darbo laikui įėjo ten kaip nuolatinis bibliotekos lankytojas ir nukentėjusiosios pažįstamas asmuo, neleidžia paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuteistojo A. M. padaryta veika turi kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą. Vertinant, ar buvo įsibrauta į patalpą, nėra esminis momentas, ar kaltininkas į patalpą pateko įveikdamas kliūtis, ar pateko be kliūčių. Svarbiausia nustatyti, kad į patalpą kaltininkas pateko neteisėtai. Neteisėtumui išsiaiškinti svarbu yra tikrųjų patekimo į patalpą tikslų nustatymas. Išnagrinėti bylos duomenys rodo, kad A. M. pateko į patalpą turėdamas pagrindinį tikslą ne naudotis bibliotekos paslaugomis (internetu ir skaitykla), o siekdamas užvaldyti E. N. S. turtą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. M. parodė, kad nužudyti ir apiplėšti E. N. S. mintis jam kilo 2006-07-12 grįžtant namo iš darbo (t. 2, b. l. 112, 116). Iš A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 126-128), akivaizdžiai matyti, kad A. M. palaukė, kol paskutiniai žmonės, iš nukentėjusiosios atsiėmę labdarą, išvažiavo namo, parinko nusikaltimams daryti momentą, kai jis liko su E. N. S. vienas, ir tada įvykdė nužudymą ir plėšimą. Paprašymas nukentėjusiosios pasinaudoti neveikiančiu internetu, trumpalaikis užėjimas į skaityklos patalpą buvo tik veiksmai, nukreipiantys nukentėjusiosios dėmesį, padedantys įgyvendinti nusikalstamą A. M. sumanymą. Akivaizdu, kad jei nukentėjusioji būtų žinojusi tikruosius A. M. apsilankymo tikslus, ji būtų ėmusis atitinkamų priemonių, kad išvengtų jo patekimo į bibliotekos patalpas bei užpuolimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. į patalpą pateko panaudodamas apgaulę, t. y. veikdamas kaip bibliotekos lankytojas, kuriam rūpi internetas, skaitykla, ir tai buvo tik priedanga tikriesiems jo tikslams – užvaldyti nukentėjusiosios turtą. Patekimas į patalpą apgaulės būdu teismų praktikoje vertinamas kaip įsibrovimas.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. iš tiesų į bibliotekos patalpas pateko bibliotekos darbo metu, tačiau nusikaltimus jis pabaigė jau 18 val. 10 min. (t. 1, b. l. 127). Taigi, siekdamas užbaigti savo nusikalstamą sumanymą, bibliotekoje A. M. liko jau pasibaigus jos faktiniam darbo laikui, kai į biblioteką jau niekas nebegalėjo užeiti ir užtikti jį darant nusikalstamą veiką. Tai taip pat rodo buvimo patalpoje neteisėtumą ir įsibrovimą. Aprobuota teisminė praktika nurodo, kad įsibrovimas yra ir tada, kai kaltininkas patenka į patalpą leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jos uždarymo, norėdamas pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas).

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. M. veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimą, padarytą būtent įsibraunant į patalpą.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos A. M. paskirtos bausmės yra subendrintos apėmimo būdu. Griežčiausia bausmė, paskirta už kvalifikuotą nužudymą, visiškai apima švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į tai, net ir sumažinus bausmę už plėšimą, nustačius, kad plėšimas nėra kvalifikuotas, tai neturėtų jokios įtakos galutinės bausmės dydžiui.

Dėl A. M. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis nesutinka su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. ieškiniu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas iš A. M. nepriteisė nei nukentėjusiajam A. S. , nei nukentėjusiajai V. S. jokios sumos turtinei žalai atlyginti. Teismas tik pripažino šių asmenų teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Šio ieškinio dydžio klausimas yra neišspręstas ir perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl nuteistasis visus argumentus, kodėl jis nesutinka su nukentėjusiojo pareikštos turtinės žalos dydžiu, galės išsakyti sprendžiant šį klausimą civilinio proceso tvarka.

Taip pat atmetamas ir nuteistojo A. M. prašymas sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į veikos pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmos instancijos teismas į aukščiau minėtas aplinkybes atsižvelgė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino sunkiausio nusikaltimo pobūdį bei pasekmes, nukentėjusiojo išgyvenimus, jo artimus ryšius su seserimi. Pirmos instancijos teismas netgi sumažino nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos dydį nuo 100 000 iki 50 000 litų, atsižvelgė į nuteistojo norą kompensuoti padarytą žalą, jo nelengvą turtinę padėtį bei galimybę realiai žalą išieškoti. Todėl konstatuotina, kad nustatytas 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nemažintinas.

Apeliacinės instancijos posėdžio metu nuteistasis išsakė prašymą švelninti jam paskirtą bausmę. Į tokį nuteistojo prašymą atsakytina, kad nėra jokių palankių nuteistajam aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog A. M. už kvalifikuotą žmogaus nužudymą ir kitus nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra aiškiai per griežtos. Už nužudymą A. M. , nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant vienai lengvinančiai aplinkybei, įvertinus šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą, nuteistojo asmenybę paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žemesnė, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė neprieštarauja BK 54 straipsnyje nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK bendroje dalyje esančioms bausmių skyrimo taisyklėms. Todėl A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.