Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis devynių klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1992-08-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ( toliau LR BK) (galiojusį iki 2003-05-01) 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., pritaikius LR BK 46 str. lygtinai su 1 m. bandomuoju laikotarpiu;

1993-01-18 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 90 str. 3 d. (galiojusį iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m., remiantis BK 46 str. lygtinai su 2 m. bandomuoju laikotarpiu;

1997-05-21 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d. (galiojusį iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu, remiantis LR BK 47str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2000-11-29 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 234 str. 2 d. (galiojusį iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m.;

2002-07-02 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 104 str. (galiojusį iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 metams remiantis BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė 6 mėn. pagal 2000-11-29 Akmenės r. apyl. teismo nuosprendį – galutinė bausmė 8 m 6 mėn., 2007-07-12 lygtinai paleistas neatlikus 3 m., 5 mėn., 20 d. laisvės atėmimo bausmės, 2013-11-11 Akmenės r. apyl. teismo nutartimi panaikintas nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti neatliktą 2002 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį;

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 1 d. ir 289 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš N. Z. naudoto telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinių matyti, kad N. Z. 2009-08-02 nuo 21.30 val. iki 23.31 val. aštuonis kartus skambino A. N. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 44-45; 52-54; 61-68 b. l.).

2011-03-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-133-282/2011) nustatyta, kad N. Z. 2009-08-02 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, neturėdamas teisėto pagrindo ir apgaulingai prisistatęs valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, atliko nukentėjusiosios A. N. name neteisėtą kratą, po to N. Z., paskambinęs nukentėjusiajai A. N., reikalavo, kad ji perduotų jam 2000 Lt, už tai, kad A. N. atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo, A. N. sutikus perduoti reikalaujamus 2000 Lt, kuriuos ji turėjo atnešti į N. Z. nurodytą vietą, t. y. Naujojoje Akmenėje V. Kudirkos gatvėje prie parduotuvės „Akmena“, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, nuėjo į nurodytą vietą paimti 2000 Lt, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, buvo sulaikytas policijos pareigūnų (4 t., 125-135 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis V. K. kaltės dėl turto prievartavimo nepripažįsta, tačiau jo parodymus teismas vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, ir remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų A. N. ir A. R., liudytojų S. N., R. Ž., Šarūno Uščino, Šarūno Tališausko ir Algimanto Sendrevičiaus parodymais, įvykio vietos apžiūros, dokumentų pateikimo ir apžiūros, parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokolais, iš telekomunikacinių paslaugų teikėju gauta informacija apie telefoninius pokalbius, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. K. neneigia A. R. žodžiu prisistatęs policijos pareigūnu, girdėjęs N. Z. pokalbį su nukentėjusiąją dėl pinigų reikalavimo ir buvęs kartu su N. Z. kai nukentėjusioji atnešė pinigus, tačiau teigia, kad pinigų reikalauti iš nukentėjusiosios su N. Z. nesitarė, jų pats nereikalavo ir nebūtų ėmęs. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai. Vadovaujantis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų A. N. ir A. R. duotais parodymais nustatyta, jog N. Z. ir V. K. įėjo pas nukentėjusiuosius į namus. A. R. V. K. paaiškino, kad jis su N. Z. abu yra Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnai, turi kratos orderį ir name darys kratą. A. R. patikėjęs, jog atvyko policijos pareigūnai tam neprieštaravo. Name abu vyriškai apžiūrinėjo kambarius, varstė ir apžiūrinėjo stalčius, spintas ir spinteles. A. R. kartu vaikščiojo po kambarius, kol N. Z. virtuvėje prirakino jo kairę ranką antrankiais prie radiatoriaus vamzdžio, kaip V. K. paaiškino, jog nepabėgtų. Prirakintas A. R. išbuvo apie penkias minutes, kol N. Z. nuėmė antrankius, ir atsivedęs jį į svetainę paaiškino, kad virš vonios kambario esančioje palėpėje rado cigarečių ir naminės degtinės. Po to N. Z. liepė A. R. skambinti mamai. A. R. iš savo telefono paskambinęs mamai A. N. paaiškino, kad į namus atvyko policijos pareigūnai ir namuose daro kratą. Pasibaigus jo telefono sąskaitai pokalbis nutrūko. Tada N. Z. jam padavė mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, o jis surinkęs mamos telefono numerį, telefoną perdavė N. Z.. N. Z. nurodė, jog yra Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnas ir pirmojo pokalbio metu reikalavo 2000 Lt už tai, kad nepraneštų Akmenės rajono policijos komisariatui apie jos namuose atliktos kratos metu rastas kontrabandines cigaretes ir naminę degtinę. Po N. Z. pokalbio su nukentėjusiąją, išeidamas iš nukentėjusiosios namų V. K. paėmė A. R. telefoną, išėmė iš telefono bateriją. Vėliau N. Z. dar eilę kartų skambino A. N., toliau reikalavo perduoti pinigus ir tarėsi dėl pinigų perdavimo vietos. Iš esmės tokios pat aplinkybės užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu tiek A. N. 2009-08-02 22.45 val. protokole pareiškime (1 t., 4 b.l.), kuriuo ji kreipėsi į policiją iškart po telefoninio pokalbio su N. Z., tiek jos 2009-08-03 00.30 val. duotuose liudytojos parodymuose (1 t., 18, 19 b.l.), tiek nukentėjusiojo A. R. 2009-08-03 01.35 val. duotuose liudytojo parodymuose (1t., 25, 26 b.l.), tiek parodymų atpažinti metu, kur pagal nuotrauką A. R. atpažino įtariamąjį V. K., kaip asmenį, kuris 2009-08-02 apie 21.00 val. atėjęs į jo namus ir prisistatęs policijos pareigūnu atliko kratą (1 t., 29-30 b. l.).

Taigi, nukentėjusiųjų A. N. ir A. R. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie siejasi su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o būtent su nukentėjusiųjų namų - (duomenys neskelbtini), svetainės apžiūros, kad po įvykio svetainėje esančios sekcijos durys atidarytos, iš sekcijos ištraukti stalčiai, ant fotelių-lovų išmėtyti rūbai, ant ištiestos fotelio-lovos numestas sekcijos stalčius su daiktais, fotoalbumas (1 t., 6-12 b.l.); liudytojos S. N. parodymais, kad girdėjo pokalbį telefonu tarp A. N. ir N. Z., kurio metu N. Z. prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė jos namuose radęs naminės degtinės ir cigarečių bei reikalavo 2000 Lt už bylos neiškėlimą; su liudytojo R. Ž. parodymais, kad į Kivulių km. ir iš jo vežė V. K. ir N. Z., grįžtant į Naująją Akmenė girdėjo N. Z. kalbant telefonu, jog abu vyriškiai yra Šiaulių policininkai, buvo minimos rastos cigaretės ir derinama susitikimo vieta; su 2009-08-05 parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, kuriuose užfiksuota, jog R. Ž. atpažino N. Z. ir V. K. kaip asmenis, kuriuos vežė į (duomenys neskelbtini) k.; su liudytojų Šarūno Uščino, Šarūno Tališausko ir Algimanto Sendrevičiaus parodymais, jog A. N. kreipėsi į policiją nurodydama, kad į jos namus buvo atvykę nepažįstami vyriškiai, kurie prisistatė policijos pareigūnais ir darė kratą, nepilnametį sūnų su antrankiais prirakino prie radiatoriaus, paskambinę telefonu reikalavo atnešti pinigus, kad nebūtų iškelta byla. Policijos komisariate per A. N. telefono garsiakalbį minėti liudytojai girdėjo pokalbį tarp A. N. ir N. Z.. Pinigų perdavimo vietoje buvo N. Z. ir V. K., tačiau sulaikė tik V. K., o N. Z. pabėgo. Įtariamojo V. K. apklausos protokole užfiksuota, kad N. Z. pasiūlė jam – V. K., kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą „pasidaryti pinigų“ (1t., 132-133 b.l.).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad visi šie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. K. 2009-08-02 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neturėdamas teisėto pagrindo ir apgaulingai prisistatęs policijos pareigūnu, atliko nukentėjusiosios A. N. name neteisėtą kratą, po to asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskambinęs nukentėjusiajai A. N., reikalavo, kad ji perduotų jiems 2000 Lt, už tai, kad A. N. atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo, A. N. sutikus perduoti reikalaujamus 2000 Lt, kuriuos ji turėjo atnešti į asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nurodytą vietą, t. y. Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje prie parduotuvės „Akmena“, V. K. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuėjus į nurodytą vietą paimti 2000 Lt, kur V. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Turto prievartavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas kaltininkui aiškiai suvokiant savo atliekamų veiksmų ne tik neteisėtą, bet ir nusikalstamą prigimtį, konkrečios naudos gavimą, su būtinaisiais suvoktos tyčinės–tiesioginės ar užmaskuotos prievartos elementais, tiesioginiu ar netiesioginiu vertimu perduoti turtą.

Teismo atskleistos bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamas V. K. ne atsitiktinis šių veiksmų dalyvis. V. K. ir N. Z. siekė to paties tikslo ir atliko veiksmus vedini tų pačių paskatų ir motyvų. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad N. Z. ir V. K. įėjo pas nukentėjusiuosius į namus, nukentėjusiajam A. R. V. K. save ir N. Z. pristatė kaip Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnus. Abu atvykę asmenys apžiūrinėjo nukentėjusiosios namus, po to N. Z. paskambinęs nukentėjusiajai nurodė, jog yra Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnas ir reikalavo 2000 Lt už tai, kad nepraneštų Akmenės rajono policijos komisariatui apie jos namuose atliktos kratos metu rastas kontrabandines cigaretes ir naminę degtinę. Po N. Z. pokalbio su nukentėjusiąją, išeidamas iš nukentėjusiosios namų V. K. paėmė A. R. telefoną, išėmė iš telefono bateriją, kad A. R. nesusisiektų su mama ar nesikreiptų į policiją. Grįžtant į N. Akmenę N. Z., girdint V. K., su nukentėjusiąją derino susitikimo vietą. Į pinigų perdavimo vietą V. K. atvyko kartu su N. Z., kur jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o N. Z. pabėgo. Taigi, V. K. aiškiai ir valingai suvokė, kad jis veikia kartu su N. Z., kuris paskambinęs nukentėjusiajai A. N., reikalavo, kad ji perduotų jiems abiems – V. K. ir N. Z., 2000 Lt, už tai, kad A. N. atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo.

Teismas konstatuoja, kad V. K. yra turto prievartavimo bendravykdytojas, nes savo veiksmais jis realizavo dalį šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Iš V. K. suformuluoto kaltinimo šalinama faktinė aplinkybė ,,... kai LR BPK 145 str., numato, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, o ją atlikti gali prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas...“, nes ši aplinkybė nebuvo inkriminuojama iš pradžių kaltinamuoju aktu ir, kaip minėta, vėliau papildant kaltinimą ja, buvo nepagrįstai pasunkinta kaltinamojo padėtis.

Teismas pažymi, kad ši byla pirmosios instancijos teisme – Akmenės rajono apylinkės teisme, nagrinėjama antrą kartą po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi (3 t., 122-130 b. l.) pagal nuteistųjų M. Z. ir V. K. apeliacinius skundus grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes konstatavo, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Kadangi ankstesnis nuosprendis šioje byloje buvo panaikintas ne dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę veiką numatantį įstatymą, ir po nuosprendžio panaikinimo nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, sutinkamai su BPK 386 str. 3 d., teismas neturi teisės pasunkinti kaltinamojo V. K. padėties.

Kadangi teismas iš naujo nagrinėja bylą, laikantis LR BPK 386 str. 3 d., reikalavimų, baudžiamasis procesas dėl V. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 289 str., pagal prokuroro prašymą pasunkintą kaltinimą, negalimas, todėl byla pagal BK 289 str. nutraukiama (LR BPK 3 str.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54 str.).

Kaltinamasis V. K. padarė nusikaltimą priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 4d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t.y. jis darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo ( BK 15 str.). Įvykdytu nusikaltimu realiai pinigai nebuvo užvaldyti, nukentėjusiajai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta – civilinio ieškinio nereiškė.

Kaltinamasis V. K. teistas (1 t., 82-85 b.l.), administracine tvarka baustas ( 1 t., 86-91 b.l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (1 t., 118 b.l.), kitų charakterizuojančių duomenų nėra.

Vertindamas kaltinamojo V. K. asmenybę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra nevedęs, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba ir nesimoko, pagal byloje esamus įsiteisėjusius nuosprendžius teistas penkis kartus, nusikaltimą padarė būdamas teistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą ir 2007-07-12 lygtinai paleistas neatlikus 3 m. 5 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Kadangi teistumas už labai sunkų nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį jis yra laikomas pavojingu recidyvistu. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą jos vidurkiui.

Kadangi V. K. yra neatlikęs dalies 2002 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ši bausmė bendrintina su nauju nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 1 d. ir 3 d.).

Į bausmės laiką V. K. įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, Švedijos Karalystėje nuo 2013-09-12 sulaikymo iki jo perdavimo Lietuvos teisėsaugos pareigūnams 2013-10-25 laikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. K. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje nustatyta, jog V. K. išvyko iš Lietuvos žinodamas, kad dėl jo padarytos veikos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, tai leidžia daryti išvadą, jog jis į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. BPK 103 str. 6 d. ir 105 str. 4 d. pagrindais V. K. ekstradicijos iš Švedijos Karalystės išlaidos bendroje sumoje 4014,00 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. K. valstybės naudai, kadangi yra įrodytos pateiktais dokumentais (5 t., b.l. 41-48). Tai, kad ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011 ir Nr. 2K-342/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 str., teismas

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d., ir jam skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamąjį procesą pagal BK 289 str. nutraukti.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2002 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę V. K. laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-01-14.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką V. K. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-08-02 iki 2009-09-02, nuo 2010-03-04 iki 2010-06-11, nuo 2013-09-12 iki 2014-01-14.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. K. 4014,00 Lt proceso išlaidų (ekstradicija) valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.