Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovei N. V., atsakoves atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevicienei, treciajam asmeniui G. V.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo S. A. V. ir atsakoves N. V. apeliacinius skundus del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008-10-21 sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal ieškovo S. A. V. ieškini atsakovei N. V. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, neturtines žalos atlyginimo, santuokoje igyto turto padalijimo, nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir pagal atsakoves N. V. priešieškini ieškovui S. A. V., treciajam asmeniui G. V. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, neturtines žalos atlyginimo, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojanciais, teisines registracijos irašu panaikinimo, santuokoje igyto turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, institucija teikianti išvada Radviliškio rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

2. Teismas visiškai nepagristai sumažino atsakoves prašomo priteisti išlaikymo dydi nepilnameciams vaikams. Priimdamas toki sprendima, teismas pažeide CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, nes nepilnameciu vaiku dydi nustate neatsižvelges i butinuosius ir specialius ju poreikius, taip pat i nepilnameciu vaiku sveikatos bukle. Teismo sprendime nustatytas vaiku išlaikymo dydis nepagristas nei faktinemis aplinkybemis, nei istatymu, nei LAT taikymo civilines bylose aprobuota teismine praktika, nes nustatytas išlaikymo dydis 300 Lt neatitinka byloje pateiktu nepilnameciu vaiku poreikiu paskaiciavimo, o taip pat neatitinka ir ieškovo turtines padeties. Byloje pateiktos pažymos apie ieškovo darbo užmokesti patvirtina, kad jo vidutinis menesinis darbo užmokestis yra apie 2000 Lt i menesi, nors pateiktoje pažymoje, kuri išduota pedagogu vasaros atostogu laikotarpiu, nurodytas šiek tiek mažesnis - apie 1800 Lt i menesi. Ieškovas yra darbingas asmuo, kitu išlaikytiniu neturi, todel turi galimybe užsidirbti papildomai. Kadangi vaiku poreikiai augant dideja, todel sprendimo vienintelis argumentas „kad vienas iš vaiku greitai taps pilnametis“, negali buti pagrindu reikalaujamo išlaikymo dydžio sumažinimui. Teismui buvo pateiktos pažymos, pavirtinancios abieju nepilnameciu vaiku sveikatos bukle, t.y. esant rašytiniams irodymams, kad vaikai serga ir del ju sveikatos bukles jiems reikalingi papildomi medikamentai ir priežiura, teismas, nustatydamas sprendime nurodyto dydžio išlaikyma vaikams, visiškai šiu aplinkybiu nevertino. Be to, teismas privalejo atsižvelgti ir i abieju tevu teikiamo išlaikymo proporcinguma, ivertinti aplinkybe, kad vaiku motina, siekdama, jog nepilnameciai vaikai butu tinkamai aprupinti, dirba dviejose darbovietese ir kad ji nuolat prižiuri nepilnamecius vaikus, kurie gyvena su ja, teikia vaikams didesni išlaikyma, nei teismas priteise iš vaiku tevo - ieškovo. Todel atsižvelgiant i ieškovo gaunamas pajamas ir vaiku poreikius, teismas privalejo nustatyti ne mažesni nei atsakoves reikalaujamo dydžio išlaikyma.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai nutrauke santuoka tarp šaliu del abipuses kaltes. Teismo argumentai priimtame sprendime del abieju sutuoktiniu kaltes neatitinka pagrindimu istatymo nuostatu, reglamentuojanciu sutuoktiniu teises ir pareigas, santuokos nutraukima ir jo pasekmes, taip pat šeimos istatymu taikymo reikalavimu. Kadangi ieškovas atsakoves kaltes irodymu teismui nepateike, o atsakove jokiu sutuoktines pareigu nepažeide, teismas nepagristai pripažino abieju šaliu kalte del santuokos nutrukimo, atmesdamas atsakoves reikalavima del santuokos nutraukimo del ieškovo kaltes. Šiuo atveju spendžiant, ar byla nagrinejes teismas tinkamai vertino konstatuota sutuoktiniu ryšiu nutrukima kaip pagrinda nutraukti santuoka del ieškovo kaltes, teismas privalejo nustatyti, del kad šie ryšiai nutruko ieškovui palikus šeima ir išsikelus iš šeimos nuolatines gyvenamosios vietos i jo naujosios drauges gyvenamaja vieta -(duomenys neskelbtini). Šioje byloje apskritai nenustatyta, kad, ieškovui paliekant šeima, atsakove butu išreiškusi savo valia nutraukti santuoka. Ieškovo šeimos su 2 nepilnameciais vaikais palikimo faktas, kurio jis negincija, taip pat teismui pateiktos ieškovo ir jo sugyventines fotonuotraukos ir atsakovo persikelimas nuolat gyventi i (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sugyventine, yra pakankamas pagrindas teismui taikyti ieškovo kaltes del santuokos iširimo prezumpcija suponuojancius faktus, t.y. jo neištikimybe ir šeimos palikima bei nesirupinima ja daugiau kaip vienerius metus, ir pripažinti ieškova kaltu del santuokos nutraukimo. Kadangi abu sutuoktiniai išgyveno santuokoje daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus, duomenu kad atsakoves charakteris staiga pasikeite ir kad atsakoves charakteris yra santuokos nutraukimo priežastis, labai abejotina. Todel, nepateikus teismui jokiu papildomu irodymu, teismas padare nepagrista išvada esant abipusei kaltes del santuokos nutraukimo, nes atsakoves kaltes del santuokos nutraukimo nera.

4. Kadangi šaliu santuoka turi buti nutraukta del ieškovo kaltes, atsakove tokiu atveju igyja teise i satisfakcija iš kalto del santuokos iširimo sutuoktinio. Todel atsižvelgiant i ieškoves išgyvenimus del atsakovo veiksmu, i santuokos trukme ((duomenys neskelbtini) metus), šaliu turtine padeti teismas privalejo patenkinti atsakoves reikalavima del neturtines žalos priteisimo bent iš dalies. Taip pat nepagristai šalims paliktos ju patirtos bylinejimosi išlaidos. Kadangi teismas iš dalies patenkino atsakoves priešieškini, priskirdamas jai iš esmes jos reikalaujama priešieškinyje turto ir kreditoriniu isipareigojimu dali, teismas privalejo priteisti jai bylinejimosi išlaidas, proporcingai patenkintu reikalavimu daliai.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. A. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendima gincijamose dalyse ir priimti nauja sprendima arba sprendima pakeisti taip: Dalyje del santuokos nutraukimo: Santuoka, iregistruota (duomenys neskelbtini) Kelmes rajono civilines metrikacijos skyriuje, irašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp S. A. V. ir N. V., nutraukti del atsakoves kaltes; Dalyje del neturtines žalos: Priteisti iš N. V. 5000 Lt neturtine žala S. A. V. naudai; Dalyje del santuokoje igyto turto padalijimo: Ieškovui S. A. V. asmenines nuosavybes teise priteisti automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes 800 Lt; Atsakovei N. V. asmenines nuosavybes teise priteisti automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes: 2000 Lt, baldus - 10000 Lt vertes, kompiuteri- 3000 Lt vertes, viso turto už 15000 Lt; Dalyje del isipareigojimu kreditoriams: Ieškovui S. A. V. paskirti vykdyti 3877,31 Lt isipareigojima AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-03-17 vartojimo sutarti; 3542 Lt isipareigojima UAB „Šiauliu banko lizingas“, pagal 2007-03-16 pirkimo išsimoketinai korteles sutarti; 8381,65 isipareigojima AB „Šiauliu bankas“ pagal 2007-08-09 vartojimo sutarti; 2196,59 Lt isipareigojima AB bankui „Hansabankas“, pagal 2007-10-24 vartojimo kredito sutarti - viso isipareigojimu kreditoriams už 17997,55 Lt. Atsakovei N. V. paskirti vykdyti isipareigojimus: AB bankui Snoras, pagal 2004-08-13 mokejimo išsimoketinai korteles sutarti (likutis 2807,58 Lt); isipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ pagal sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 1000 Lt); 2000 Lt isipareigojimus UAB „General financing“, pagal 2007-10-09 finansavimo sandori; isipareigojimus UAB „Šiauliu banko lizingas“ pagal 2007-09-10 sutarti (likutis 2974 Lt); 3424 Lt isipareigojimus UAB „General financing“, pagal 2007-08-08 vartojimo sutarti; 7950 Lt isipareigojima, AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005-07-12 sudaryta vartojamosios paskolos sutarti- viso isipareigojimu kreditoriams už 20155,58 Lt. Pripažinti asmenine N. V. prievole isipareigojima kreditoriui UAB „Ukio banko lizingas”, pagal 2008-01-05 išperkamosios nuomos sutarti (likutis 1044 Lt). Tuo paciu ieškovas prašo priteisti iš atsakoves visas bylinejimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis ir byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis nepagristai sprende, kad atsakovas taip pat pažeide savo kaip sutuoktinio pareiga išsaugoti šeima ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju teismas netinkamai pritaike CK 3.60 - 3.61 str., kadangi byloje nera ne vieno ieškovo kalte patvirtinancio irodymo, tai tik nepagristi atsakoves kaltinimai, kurie neatitinka tikroves ir kuriu egzistavimo nepatvirtino jokie irodymai, nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Tuo tarpu atsakoves kalte del santuokos iširimo pilnai irodo byloje surinkta medžiaga. Santuokinis gyvenimas su atsakove tapo nebeimanomas, nes eile metu šeimoje atsakoves iniciatyva kildavo konfliktai, sutuoktine nuolat ieškovui priekaištaudavo, grasindavo, keldavo isterijas. Atsakove nuolat ižeidinejo, žemino ieškova, net prie vaiku, giminaiciu. Todel šeimoje nelikus nei supratimo, nei ramybes, del nuolat atsakoves keliamo triukšmo, nuolat tvyrancios itampos, vadovaujantis CK 3.60 str. 2 d. nustatytomis prezumpcijomis ieškovas buvo priverstas kreiptis i teisma del santuokos nutraukimo esant sutuoktines kaltei. Atsakove yra sunkiai sugyvenamo charakterio, konfliktiška asmenybe su kuria sunku pasiekti kompromisinius sprendimus. Šiuos savo bruožus ji taip pat pademonstravo ir teismo posedžiu metu, tuo išreikšdama didele nepagarba proceso dalyviams. Pripažinus atsakove kalta del santuokos iširimo, išjos priteistina ir neturtine žala - 5000 Lt, nes del atsakoves kaltes suprastejo ieškovo fizine sveikata ir jis prarado dvasine ramybe.

2. Atsižvelgus i abieju šaliu turtine padeti, i tai, kaip šaliu turtine padetis pasikeis ivykdžius priimta teismo sprendima, teismas netinkamai padalijo santuokoje igyta i šaliu turta, nesilaikant CK treciojoje knygoje „Šeimos teise“ itvirtintu kriteriju ir salygu. Teismas pažeide CPK 265 str. 2 d., nesprende visu ieškinio reikalavimu, ir motyvuotai pasisake tik del dalies ieškinio reikalavimu, susijusiu su santuokoje igyto turto padalijimu, neišnagrinejo bylos iš esmes, ir prieme neteisinga sprendima. Radviliškio rajono apylinkes teismas nepagristai nesprende ieškovo reikalavimu del baldu, kuriuos ieškovas praše priteisti atsakovei. Ieškovas baldus, esancius atsakoves žinioje, ivertino 10000 Lt. Atsakove šio turto ivertinimo negincijo, nepateike jokiu kitu šiu daiktu vertes irodymu, vadinasi atsakove pripažino šiuos daiktus esant ir sutiko del ju vertes, todel teismas neturejo jokio pagrindo šio turto netraukti i dalintino turto saraša ir turto vertes balansa. Todel, akivaizdu, kad nagrinedamas klausima del santuokoje igyto turto padalijimo, teismas labiau atsižvelge ir gyne atsakoves interesus, ir nepagristai neprieme sprendimo del reikalavimu, kurie buvo pareikšti ieškovo ieškinyje. Taciau pirmosios instancijos teismas del ieškovo ieškinyje prašomo atsakovei priteisti turto - baldu - ne tik, kad nesilaike pareigos aktyviai dalyvauti byloje renkant irodymus, taciau veike priešingai ieškovo interesams - neitrauke šio turto i dalintino turto balansa - tuo iš esmes atverdamas kelia sprendimo del atsakovei tenkancios mažesnes isipareigojimu kreditoriams dalies pagrindimo, dirbtinai padidinant realu šalims tenkancio turto balanso santyki. Teismas taip pat neteisingai ivertino aplinkybes del automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priteistinas atsakoves nuosavyben, vertes ir remesi netinkamais dokumentiniais irodymais. Ieškovas nurode, kad automobilio verte yra 2000 Lt, ši suma atitinka realia automobilio rinkos verte ir už ji sumoketa suma. Tuo tarpu, atsakove kartu su priešieškiniu teismui pateike neva automobilio isigijimo verte pagrindžianti dokumenta, kuris neatitinka CPK 113 str. pateikiamiems procesiniams dokumentams keliamu reikalavimu, nes jis yra užsienio kalba, nepateiktas atitinkamai patvirtintas dokumento vertimas i lietuviu kalba. Todel teismas nepagristai atsakoves pateikta automobilio verte laiko teisinga, nes iš pateikto dokumento turinio užsienio kalba, nera galimybes suprasti apie ka yra rašoma pateiktame dokumente ir nera galimybes identifikuoti automobilio, del kurio toks dokumentas sudaromas.

3. Pirmos instancijos teismas nepagristai nukrypo nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo, priteisdamas ieškovui didesne dali kreditoriniu isipareigojimu, t.y. priteisdamas ieškovui 7950 Lt vartojamosios paskolos isipareigojimus pagal 2005-07-12 atsakoves sudaryta vartojamosios paskolos sutarti su AB „Hansabankas“. Teismo pateikiamos aplinkybes, vertinant šaliu padeti nutraukus santuoka, nepripažintinos svarbiomis, leidžianciomis nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo. Teismas jokiais motyvais nepagrinde, kad toks nukrypimas pagristas kokiu nors teisiniu geriu, kuriu gynyba visumos aplinkybiu kontekste butu pagrista teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, apsauga. Teismas privalejo atsižvelgti i tai, kad ieškovui priteisus dvigubai didesnius nei atsakovei isipareigojimus kreditoriams - ieškovo materialine padetis taps visiškai beviltiška, nes vykdant ikišiolinius isipareigojimus kreditoriams, mokant priteista išlaikyma vaikams, ieškovo asmeniniu poreikiu tenkinimu lieka maždaug 500 Lt. Be to, jeigu ieškovas butu priverstas vykdyti ir atsakoves prisiimtus isipareigojimus kreditoriui, jam pragyvenimui liktu mažiau nei 200 Lt. Todel, ieškovui priteisus vykdyti atsakoves prisiimtus isipareigojimus kreditoriui, ieškovas liktu blogesneje padetyje, lyginant su atsakove. Teismo metu buvo nustatyta, kad visos gerybes, igytos panaudojus ieškovo vardu gautus paskolos kreditus, liko naudotis atsakovei ir vaikams. Todel, atsakoves padetis negali buti laikoma blogesne, o yra žymiai geresne. Šios faktines aplinkybes, kurios irodytos byloje esanciais irodymais, visiškai irodo, kad nukrypti nuo lygiu daliu nebuvo jokios nei faktines, nei teisines butinybes. Teismas, neišsiaiškino ir nenustate teisiškai reikšmingu faktu, kiek toks nukrypimas yra butinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiku interesus. Teismo motyvas, kad tai, jog vaikai lieka gyventi su motina, nera savaime pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktiniu turto lygiu daliu principo, atsižvelgiant i tai, kad vaiku išlaikymui iš ieškovo priteisiama net po 300 Lt kiekvienam, i šaliu padeti nutraukus santuoka ir i šalims tenkancius isipareigojimus. Be to, šioje dalyje priimdamas sprendima teismas nesprende del kreditoriu teisiu apsaugos, nes akivaizdu, kad ieškovas vykdyti tokio dydžio kreditoriniu isipareigojimu neturi absoliuciai jokiu galimybiu, del ko gali nukenteti kreditoriaus AB „Hansabankas“ interesai. Informavus kreditorius apie santuokos nutraukima buvo gautas kreditoriaus AB „Hansabankas“ 2008-01-24 atsiliepimas i ieškovo ieškini. Kreditorius nurode, jog neprieštarauja del ieškinyje nurodytu salygu ir sutinka, kad ieškovas ir atsakove toliau vykdytu savo prievoles bankui pagal sudarytas sutartis. Taigi, bankas, apie kitoki prievoliu vykdymo buda ir isipareigojimu perskirstyma tarp šaliu nebuvo informuotas, del ko yra pažeidžiami ne tik ieškovo, bet kreditoriaus interesai. Ieškovo pajamos, atskaicius visus isipareigojimus kreditoriams ir 600 Lt išlaikymo suma nepilnameciams vaikams, yra nepakankamos skolos kreditui padengti. Todel teismo sprendimas šioje dalyje iš esmes pažeidžia ieškovo ir kreditoriaus teises bei iš esmes blogina ieškovo padeti lyginant su esama ir su atsakoves padetimi. Be to, atsakove šalims jau kartu nebegyvenant ir pradejus ištuokos procesa teisme 2008-01-05 sudare išperkamosios nuomos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu isigijo ivairiu buities daiktu. Taigi, šis isipareigojimas kreditoriui UAB „Ukio banko lizingas“ laikytinas asmeniniu atsakoves isipareigojimu ir netrauktinas i turto balansa sprendžiant del sutuoktiniu atsakomybes kreditoriams.

4. Teismas, neatsižvelgiant i CPK 383 str. itvirtinta draudima ištuokos byloje kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d., neteisetai leido atsakovei kelti reikalavimus del sutuoktiniams nepriklausancio turto padalijimo, kas salygojo ilga teismo procesa, nesieme priemoniu, kad butu užkirstas kelias procesui vilkinti, tuo pažeide CPK itvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kas salygojo dideles ieškovo bei kitu i byla itrauktu asmenu laiko sanaudas ir finansinius nuostolius.

Atsiliepimu i atsakoves N. V. apeliacini skunda ieškovas S. A. V. prašo atmesti atsakoves apeliacini skunda ir patenkinti ieškovo S. A. V. apeliacini skunda bei priteisti iš apeliantes bylinejimosi išlaidas.

1. Atsakove apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagristai i atskira byla išskyre jos priešieškinio reikalavima del sandorio, kuriuo buvo perleistas sutuoktiniu turtas, pripažinimo negaliojanciu ir nepagristai savo naudai interpretuoja LAT nutarti Nr. 3K-3-551/2005. Taciau atsakove žinojo apie 1995-05-01 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandori, sutiko sudaryti sandori perleidžiant sutuoktiniu turta treciajam asmeniui ir sudaryto sandorio negincijo. Šie faktai, nors ir pažeidžiant CPK 383 str. nuostatas, taip pat negincijamai irodyti civilineje byloje del santuokos nutraukimo ir santuokoje igyto turto padalijimo. Todel teismas pagristai išskyre atsakoves priešieškinio reikalavima i atskira byla, nenukrypstant nuo suformuotos teismu praktikos.

2. Atsakove apeliaciniame skunde nurodo, kad santuoka nutrauktina del ieškovo, kaip sutuoktinio kaltes, neirodžius jos kaltes del santuokos nutrukimo. Taciau pirmosios instancijos teismas nenustate konkreciu ieškovo kaltu veiksmu del santuokos iširimo. Atsakoves kaltinimus ir argumentus, kad santuoka iširo del ieškovo netinkamo elgesio teismas pagristai atmete kaip neirodytus. Be to, ieškovo veiksmai neatitinka CK 3.60 str. 2 d. itvirtintos sutuoktinio kaltes apibrežties, todel teismas turejo santuoka nutraukti del atsakoves kaltes CK 3.60 str. 1 d. pagrindu.

3. Dalyje del santuokoje igyto turto padalijimo teismas prieme neteisinga sprendima, taciau jis šioje dalyje naikintinas arba keistinas tik ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

4. Teismo priteistas išlaikymo nepilnameciams vaikams dydis po 300 Lt kas menesi kiekvienam vaikui pilnai atitinka nepilnameciu vaiku poreikius ir iš dalies tevu turtine padeti. Atsakove nepagristai reikalauja 500 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Prašomas išlaikymo dydis nepagristas jokiomis faktinemis aplinkybemis ir jokiais irodymais del reikalaujamos butent tokio dydžio išlaikymo sumos. Šaliu nepilnameciai vaikai neserga jokiomis ligomis, reikalaujanciomis papildomu išlaidu medikamentams, jie taip pat neturi jokiu specialiuju poreikiu, o butiniesiems poreikiams patenkinti, priteista suma yra pakankama. Todel vaiku poreikiai, skiriant jiems kasmenesini priteisto dydžio išlaikyma bus pilnai patenkinti, ju interesai bus apsaugoti. Atsakove nepagristai nurodo, kad ieškovo turtine padetis objektyviai leidžia priteisti jos prašomo išlaikymo vaikams dydi. Taciau šis atsakoves argumentas prieštarauja byloje surinktiems irodymams. Ieškovo gaunamas atlyginimas sudaro apie 1800 Lt. Iš šios sumos atskaicius suma butina saves išlaikymui ir ieškovo butinuju poreikiu patenkinimui, kreditoriniu isipareigojimu ivykdymui, likusi pinigu suma yra nepakankama, kad ieškovas galetu skirti dar 1000 Lt nepilnameciu vaiku išlaikymui. Atsakove apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra darbingas ir sveikas, todel gali užsidirbti papildomai. Taciau, atsižvelgiant i pedagoginio darbo specifika ir ieškovui tenkanti maksimalu pedagogo darbo kruvi darbovieteje, ieškovas neturi jokiu galimybiu dirbti papildomai ir viršyti nustatytu pedagoginio darbo normu.

Atsiliepimu i ieškovo S. A. V. ir atsakoves N. V. apeliacinius skundus tretysis asmuo G. V. prašo ieškovo S. A. V. apeliacini skunda patenkinti, o atsakoves N. V. apeliacini skunda atmesti bei priteisti iš atsakoves N. V. bylinejimosi išlaidas. Tuo paciu tretysis asmuo G. V. prašo bausti ar ispeti N. V. del užgaulios dezinformacijos teismui ir visuomenei skleidimo bei paskatinti šalis del taikos sutarties sudarymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais. Atsiliepime nurodoma, kad atsakove tik ipusejus teismini procesa eme reikšti pretenzijas i šeimai nepriklausanti turta, siekiant ne tik ieškova palikti be pragyvenimo lešu, bet ir iš treciojo asmens G. V. atimti jai teisetai priklausanti turta. Kol 1995 m. gegužes 1 dienos sandoris nepripažintas niekiniu, negalima dalinti treciajam asmeniui priklausancio pastato, ieškovui paliekant tik palepe virš garažo ir sienine spintele prie stogo šlaito. Ukini pastata, kuri tretysis asmuo nusipirko iš šaliu, beveik pats ir pastate. Tretysis asmuo G. V. atidave nuo garažo statybos likusias ir dar sandelio statybai, kurio po vyro mirties nebestate, nupirktas plytas, armatura, pirmo ir antro pjovimo mediena, o veliau ir susipirkta aštuonbucio namo, kuriame gyvena, stogui dengti skirta taip pat pirmo ir antro pjovimo mediena, kuri taip pat atliko nebedengus stogo, taip pat pinigais statybai dave 10600 Lt. Teigia, jog byloje esantys irodymai irodo, kad ta sandori ir pati atsakove pripažino juridiškai teisetu ir tik veliau pati ar advokates patariama sugalvojo užsiginti pati tame sandoryje dalyvavusi ir jam pritarusi. O tai, kad rekonstrukcija buvo daroma ieškovo vardu, o veliau, galimas daiktas, pastatai butu buve iregistruoti nekilnojamo turto registre taip pat jo vardu, treciojo asmens manymu, rodo negražu abieju sutuoktiniu susitarima perimti treciojo asmens turta, juolab, kad ir žemes sklypas, ir visi statiniai, kaip ir leistas naudotis 1,6 ha miško plotas, jau anksciau testamentu buvo užrašyti ieškovui.

Atsiliepimu i ieškovo S. A. V. apeliacini skunda atsakove N. V. prašo atmesti ieškovo apeliacini skunda ir patenkinti visus atsakoves priešieškinio reikalavimus.

1. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendima dalyje del santuokos nutraukimo pagrindo, nesutikdamas, kad teismas nenutrauke santuokos su atsakove del jos kaltes, taciau jis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacines instancijos teismui nepateike jokiu atsakoves kalte del santuokos nutraukimo patvirtinanciu irodymu. Pats ieškovas dar neisiteisejus teismo sprendimui apsigyveno kartu su sugyventine (duomenys neskelbtini), todel nesuprantamas ieškovo reikalavimas santuoka nutraukti del atsakoves kaltes ir dar reikalaujant priteisti neturtine žala. Be to, ieškovas nepateike teismui jokiu irodymu, kokia žala jam buvo padaryta ir nenurodo teisinio pagrindo kompensacijos priteisimui. Be to, ieškovo teiginiai apie skandalus ir žeminima niekuo nepagristi, neirodyti, todel reikalavimas del neturtines žalos tokiu pagrindu negali buti tenkinamas.

2. Ieškovas skundžia teismo sprendima dalyje del senu nusidevejusiu automobiliu vertes nustatymo, taciau pats ju verte patvirtinanciu dokumentu teismui nepateike, gincija sprendima dalyje, kad teismas neitrauke i dalijamo turto balansa senu, menkaverciu ir visiškai nusidevejusiu baldu, nors reikalaudamas juos padalinti nepateike jokiu šiu baldu vertes nustatymo dokumentu -turto vertintoju išvados ar kitokiu ju isigijima, nusidevejima ir dabartine verte patvirtinanciu dokumentu. Taip pat visiškai nepagristas ieškovo apeliacinis skundas dalyje del kredito istaigu paskolu padalijimo. Teismas šioje dalyje teisingai ivertino šaliu prievoles kredito istaigoms ir teisingai jas padalijo šalims. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakove iš banko paskolos lešu isigijo buitine technika - skalbimo mašina ir kitus butinus buitinius daiktus, kurie naudojami šeimos nariu butiniausioms buitiniams poreikiams tenkinti, tai tik patvirtina, kad ieškovas privalejo prisideti isigyjant juos, nes tuo metu santuoka nebuvo nutraukta.

3. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, ieškova tenkina teismo sprendimas dalyje, kai liko nepadalintas pagrindinis sutuoktiniu bendromis lešomis sukurtas turtas - ukio pastatas, kuriame nuolat gyveno ir gyvena šeima su nepilnameciais vaikais. Ieškovui nekyla jokiu abejoniu ir sažines priekaištu del to, kad siekdamas nutraukti santuoka ir nesiulydamas šeimos turto - ukio pastato, kuris pritaikytas gyventi šeimai, padalijimo budo, tokiu ieškiniu jis faktiškai siekia palikti be vienintelio busto ne tik sutuoktine, bet ir 2 nepilnamecius, turincius sveikatos problemu, vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinejimo ribas sudaro apeliaciniu skundu faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytu ribu. Absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad gincas tarp šaliu kyla del sutuoktiniu turto padalijimo, sutuoktiniu kaltes, salygojusios santuokos iširima, nustatymo, neturtines žalos priteisimo, išlaikymo nepilnameciams vaikams dydžio bei bylinejimosi išlaidu paskirstymo. Todel apeliacines instancijos teismas nagrineja ir pasisako tik del šiu pirmosios instancijos teismo sprendimo daliu pagristumo ir teisetumo.

Del sutuoktiniu kaltes, salygojusios santuokos iširima, nustatymo bei neturtines žalos priteisimo.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK treciojoje knygoje, ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralines bei materialiosios paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos istatyme numatytos pareigos. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes. Teismu praktikoje pripažistama, kad nustatant, kokios priežastys leme santuokos iširima, turi buti atsižvelgta i sutuoktiniu tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktiniu elgesi santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykiu pablogejimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.).

Iš byloje esanciu duomenu matosi, kad ieškovas savo iniciatyva del nesutarimo su atsakove bei del tarpusavio sutuoktiniu santykiu, išvyko iš sutuoktiniu gyvenamosios vietos. Ieškovas nurode, kad su atsakove neimanoma sugyventi, ji šeimoje kelia konfliktus, nuolat priekaištauja ir kelia isterijas, ižeidineja ieškova prie vaiku, giminaiciu, darbovieteje ir ji taip žemina. Atsakove teige, kad ieškovas elgesi nepagarbiai, ignoravo jos ir vaiku interesus, buvo neištikimas, nes ieškovas susirado drauge, pas kuria eme važineti, nustojo švesti šeimos šventes.

Minetu aplinkybiu analize rodo dar iki faktinio santuokos iširimo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralines paramos tarp sutuoktiniu nebuvima bei tai, jog sutuoktiniu pareigu nevykdymas buvo iš abieju sutuoktiniu puses. Be to, negalima sutikti su atsakoves apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovo kaltes prezumpcija (neištikimybe) eliminuoja apeliantes kalte del santuokos iširimo, nes kaip buvo mineta, bylos duomenys leidžia teigti, kad abieju sutuoktiniu veiksmai salygojo santuokos iširima. Todel pirmosios instancijos teismas, remdamasis irodymu vertinimo principais, pagristai konstatavo, jog santuokos iširima leme abieju sutuoktiniu kalte (CK 3.61 str. 2 d.). Kadangi santuokos iširima leme abieju sutuoktiniu kalte, šaliu reikalavimai priteisti neturtine žala atmestini (CK 3.70 str. 2 d.).

Del išlaikymo nepilnameciams vaikams dydžio.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausima, turi buti atsižvelgiama i viena iš pagrindiniu šeimos santykiu teisinio reglamentavimo principu, numatytu CK 3.3 str. 1 d. – prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principa, reiškianti, kad teismas, priimdamas sprendima, visu pirma turi tai ivertinti vaiko teisiu ir interesu atžvilgiu, t. y. prioritetiškai i juos atsižvelgti, užtikrinti ju apsauga. Visos abejones del išlaikymo dydžio nustatymo turi buti vertinamos vaiko interesu naudai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu konvencija. Butent šio teises akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tevu didžiausia atsakomybe už gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma pagal tevu sugebejimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinantis butinas vaikui vystytis salygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas i butinu salygu vaikui sudaryma, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktu išlaikymo paskirties. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus irodymus ir padare pagristas išvadas del nepilnameciu vaiku J. V. ir B. V. išlaikymui reikalingu lešu dydžio, ieškovo ir atsakoves turtines padeties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šaliu darbo užmokestis panašus - apie 1800 Lt (t. 1, b.l. 32, 266). Privalu atsižvelgti ir i tai, kad išlaikyma vaikui privalo teikti abu tevai, atsižvelgiant i ju turtine padeti (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad atsakove taip pat neturi teises nusišalinti nuo sunu išlaikymo. Pripažines, kad šaliu turtine padetis panaši ir tinkamai ivertines nepilnameciu šaliu vaiku poreikius, pirmosios instancijos teismas pagristai ivertino abieju tevu galimybes teikti išlaikyma. Kolegija laiko, kad ieškovas negali moketi po 500 Lt išlaikymo dydi kas menesi, atsižvelgiant i jo pajamu bei atsakoves gaunamo darbo užmokescio proporcija, i tai, kad ieškovas iš dalies padengia nepilnameciu vaiku išlaidas (t. 1, b.l. 115). Apeliante, pirmosios instancijos teismui pateikusi vaiku poreikiu skaiciuotes (t. 1, b.l. 180 – 181), šiu skaiciuociu nepagrinde jokiais faktiniais irodymais ar aplinkybemis (CPK 178 str.). Be to, teiseju kolegija pažymi, kad remtis apeliantes prielaidomis, kad ieškovas turetu galimybiu gauti dar didesni darbo užmokesti, jei to siektu, teismas negali.

Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taike CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikiu ir tevu turtines padeties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas sunums J. ir B. V. išlaikymas po 300 Lt kas menesi, atsižvelgiant ir i vaiku motinos pareiga teikti materialu išlaikyma sunums bei jos finansine padeti, pripažintinas tinkamu butiniems vaiku poreikiams patenkinti. Be to, teiseju kolegija pažymi, kad atsiradus poreikiui papildomoms vaiku priežiuros išlaidoms, atsakovei neužkertamas kelias reikalauti iš ieškovo dalies šiu išlaidu priteisimo.

Del sutuoktiniu turto padalijimo bei bylinejimosi išlaidu paskirstymo.

CK 3.118 straipsnis reglamentuoja turto balanso sudaryma, kai yra dalijamas turtas, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktiniu turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Nutraukiant santuoka, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmemis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje igyto turto padalijimo klausimas. Be to, isiteisejusi teismo sprendimo dalis del sutuoktiniu turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys del kitu santuokos nutraukimo pasekmiu, turi res judicata galia ir ateityje negali buti keiciama. Del to teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti dalytina turta, nes, to nepadarius, gali buti pažeisti sutuoktiniu interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakove priešieškiniu praše pripažinti negaliojancia nuo sudarymo momento 1995-05-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarti, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Pakruojo m. notares Vidos Bietkienes, kaip tariamaji, sudaryta del akiu, neketinant sukurti teisiniu pasekmiu ir nesant kito sutuoktinio sutikimo (SŠK 21 str. 4 d. pagrindu) ir taikyti restitucija. Be to, pritaikius restitucija, priešieškiniu prašoma atsakovei priteisti 2/3 0,15 ha žemes sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), 2/3 nebaigto statyti ukio pastato, esancio šia žemes sklype, nustatant, kad N. V. naudosis I aukšte esanciomis 90,77 m² patalpomis ir garažu, plane pažymetais indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat pastato II aukšte esanciomis iš dalies irengtomis 39,18 m² patalpomis – 3 kambariais ir holu, dalimi pažymetu plane indeksais (duomenys neskelbtini). Šio atsakoves reikalavimo pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje igyta turta, neišnagrinejo. Teiseju kolegija pažymi, jog teismui išsprendus šiuos priešieškinio reikalavimus gali pasikeisti dalijamo turto balansas (CK 3.118 str.). Tokiu budu priimti sprendima turto padalijimo dalyje, koki prieme Radviliškio rajono apylinkes teismas, nebuvo galima. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas priešieškinio reikalavimus del nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia i atskira byla, pažeide CPK 383 str. bei CK 3.118 str. nuostatas. Del šiu pirmosios instancijos teismo padarytu procesines ir materialines teises normu pažeidimu, skundžiama teismo sprendimo dalis del santuokoje igyto turto padalijimo negali buti laikoma teiseta ir pagrista (CPK 263 str.). Be to, iš naujo nagrinejant šaliu santuokoje igyto turto padalinima, butina išspresti ieškovo reikalavima del baldu bei automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verciu nustatymo ir tinkamo padalinimo.

Remiantis aukšciau išdestytais argumentais, pirmosios instancijos sprendimo dalis del turto padalijimo naikinama ir byla del šios dalies perduodama nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Panaikinus teismo sprendimo dali del santuokoje igyto turto padalijimo, bylinejimosi išlaidu paskirstymo klausimas taip pat perduotinas spresti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo dali del santuokinio turto padalijimo panaikinti ir byla šioje dalyje perduoti nagrineti iš naujo Radviliškio rajono apylinkes teismui. Kitose dalyse Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendima palikti nepakeista.