Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M., laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., R. M. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iškelta bankroto byla.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo S. M. pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kreditorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra skolininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jau 2021 metais buvo nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d., buvo R. M. Be to, išrašas iš Turto arešto aktų registro dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytų areštų įrodo, kad turto areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. Turto arešto mastas: 8 187,48 Eur, turto arešto akto įregistravimo data ir laikas: 2021 m. kovo 16 d., 09.50 val. Aprašyme nurodoma, kad skolininkės kasoje esamos ir būsimos piniginės lėšos bei kitos grynaisiais gaunamos lėšos 8 187,48 Eur sumai. Koncentruoti išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 1 d. datai banko sąskaitoje turėjo 0,01 ct., o 2022 m. sausio 1 d. datai banko sąskaitoje turėjo tik 0,12 ct. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas – R. M. – privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo dar 2021 m. Tačiau to neatliko. Ko pasėkoje, kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ir kitiems kreditoriams) buvo padaryta žala. Todėl remiantis išdėstytu yra prašoma pradėti administracinę teiseną ir pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas patraukti R. M. administracinėn atsakomybėn, taip pat paskirti jam administracinę nuobaudą arba patraukti atsakomybėn kitą atsakingą asmenį pagal ANK 120 straipsnio nuostatas (b. l. 3-4).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 165 Eur skolos, 14 799,22 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40,00 Eur išlaidų kompensavimo; 533,00 Eur žyminio mokesčio ir 968,00 Eur už teisines paslaugas. Teismo preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 13 d. (b. l. 6-7).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2022 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui sudaro 20 460,24 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. ir nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., bei už 2022 m. vasario mėn., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. gegužės 18 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. Aptariamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad teismas nutarta iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą supaprastinta tvarka. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8-11).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmo etapo reikalavimo suma sudaro 43 016,20 Eur, antro etapo reikalavimo suma sudaro 14 799,22 Eur, bendra reikalavimo suma 57 815,42 Eur (b. l. 12-13).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi išrinktas ir paskirtas R. M. (b. l. 14-21).

AB „Swedbank“ išrašuose nurodoma, kad 2021 m. sausio 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 0,01 ct., 2022 m. sausio 1 d. minėtoje sąskaitoje – 0,12 cnt (b. l. 22-23).

Turto arešto aktų registro 2023 m. rugsėjo 13 d. išraše nurodoma, kad turto areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytas nuo 2020 m. lapkričio 10 d., turto arešto mastas: 8 187,48 Eur, turto arešto akto įregistravimo data ir laikas: 2021 m. kovo 16 d., 09.50 val. (b. l. 24-25).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad aptariama teisės norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Aptartos pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kita vertus, teismas remdamasis administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu, tuo pačiu teisinių pagrindu, remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais, R. M. atžvilgiu jau yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarasis įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d.), kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y. žinodamas, kad jo valdoma įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl jos nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė ir taip nevykdė pareigos, nustatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, dėl ko VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Minėtu procesiniu sprendimu, R. M. paskirta 1400,00 Eur bauda.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės principas „non bis in idem“ reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Pastarasis principas yra įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ANK 2 straipsnio 5 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas „non bis in idem“ įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis, kuris dažnai aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03). Sprendžiant, ar nėra kartojamas iš esmės tas pats procesas, būtina įvertinti ne tik lingvistinę pažeidimų formuluotę, tačiau ir tai, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, ar vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. M. negali būti baudžiamas antra kartą dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Priešingai aiškinant aptartą situaciją, o būtent – skirtingų kreditorių pateiktų pareiškimų pagrindu, R. M. kartotinai patraukus administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje bei kartotinai paskyrus dar vieną nuobaudą todėl, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nevykdė pareigos, nustatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė kreditorių teises, būtų pažeistas dvigubo baudžiamumo principas „non bis in idem“.

Atsižvelgiant į aptartą ir aptikus faktą, kad yra non bis in idem - teismas sprendžia, kad R. M. negali būti baudžiamas antrą kartą dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, todėl vadovaujantis ANK 2 straipsnio 5 dalimi bei ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje R. M. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalimi, 565¹ straipsnio 8 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį byloje Nr. A6.-863-865/2023, nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.