- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1745-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23661-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį - 2 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; gydytis nuo alkoholizmo, taip pat dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2017 m. gegužės 15 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,80 promilių girtumo laipsnis) bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš savo motiną L. J., sugriebė ją už plaukų ir tempė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su motina L. J., jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 15 d. dienos metu jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, vyną ir nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo. Kadangi norėjo išgerti dar, pradėjo prašyti motinos, kad ji duotų pinigų. Motinai atsisakius, jis supyko. Kuriame tiksliai kambaryje neatsimena, nes buvo labai apgirtęs, dešine ranka sugriebęs motinai už plaukų ją tempė. Tokiais savo veiksmais galėjo sukelti motinai fizinį skausmą. Tempdamas už plaukų galbūt keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino motinai, tačiau kokiais žodžiais grasino, jau neatsimena. Grasino motinai tik todėl, kad ji duotų pinigų, bet jos užmušti tikrai neketino ir nenori to daryti. Šio konflikto su motina metu atvažiavo jo (A. J.) brolis E. ir, pamatęs kas vyksta, iškvietė policiją. Dėl to, kad tempdamas motinai už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą, labai nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio motinos atsiprašė, su ja susitaikė ir ji jam atleido (b. l. 43-48).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 15 d., apie 18 val. jos sūnus A. J., su kuriuo kartu gyvena viename bute, būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, reikalaudamas pinigų alkoholiui. Kadangi pinigų nedavė, jis sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti, išrovė plaukų kuokštą. Nukentėjusioji teigė patyrusi fizinį skausmą ir psichologinę prievartą, tačiau nurodė, kad į valstybinę teismo ekspertizę nesikreips. Pažymėjo, kad A. J., pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholį (b. l. 20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 15 d., 18–19 val. laikotarpiu užsuko pas savo motiną L. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jo mama gyvena su broliu A. J.. Brolis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nuolat girtauja. Prieš savaitę, A. uždarbiavo statybose, 13 dieną jis gavo uždirbtus pinigus, tačiau, kiek jam žinoma, mamai pinigų nedavė ir visus gautus pinigus pragėrė. Kai jis 2017 m. gegužės 15 d. atvažiavo pas mamą į butą, pamatė, kad ji buvo išsigandusi, verkė. Ji papasakojo, kad A., būdamas girtas, prašė jos pinigų, o jai atsisakius duoti pinigų, tempė ją už plaukų. Mama drebėjo iš baimės ir susijaudinimo, patyrė didelį stresą, sakė, kad skauda galvą, kur A. pešė jai plaukus. Išpeštų plaukų kuokštų bute nematė. Paties šio įvykio jis nematė. A. buvo labai girtas, užėjus į butą, elgėsi agresyviai, rėkavo, reikalavo motinos, kad ji jam duotų cigaretę, kad išvirtų kavos. Kadangi A. nenusiramino, o mama buvo labai išsigandusi dėl tokio jo elgesio, iškvietė policiją (b. l. 24).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d., 18.58 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sūnus triukšmauja, nukentėjusioji L. J., smurtautojas – jos sūnus A. J. (b. l. 7).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. Reis tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 17 d., apie 19 val. pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad neblaivus sūnus A. J. įžeidinėjo savo motiną necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų, išmetė jos akinius, paėmė už plaukų, kratė ją bei grasino nužudyti. Smurtą patyrusi L. J. nurodė, jog smurtas pasireiškė mušimais, įžeidinėjimais, pinigų reikalavimu bei grasinimu nužudyti. Taip pat buvo nustatyta, jog anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu apkaltintas A. J. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo motiną (b. l. 25-26).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. Konstantinovo pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 15 d., apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus (nustatytas 2,80 promilių girtumo laipsnis) sukėlė fizinį skausmą savo motinai L. J. (b. l. 27).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos D. Kučauskaitės pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, patikslinant, kad A. J. tempė savo motiną L. J. už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l .28).
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad A. J. 2017 m. gegužės 15 d., 19.26 val. nustatytas sunkus – 2,80 promilių girtumo laipsnis (b. l. 30).
Byloje esantys duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl pripažintini įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. J. smurtą naudojo savo motinos L. J., su kuria jis kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. 2017 m. gegužės 15 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo motiną L. J., sugriebė ją už plaukų ir tempė, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis A. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 80-81).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. J. teistas (b. l. 57-59), du paskutiniai teistumai yra už smurtą prieš šeimos narį – motiną, baustas administracine tvarka (didžioji dalis pažeidimų yra susijusi su alkoholio vartojimu), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 68-77), niekur nedirba (b. l. 66), registruotas darbo biržoje (b. l. 67). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, be to neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už analogišką nusikaltimą. Kaltinamasis gyvena kartu su savo motina ir ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, kiekvieną kartą smurtas pasireiškia jam būnant išgėrus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad minėto įpareigojimo, su kuriuo kaltinamasis sutiko, jis nesilaiko. Nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje taip pat nėra pakankamai efektyvus. Nors A. J. registruojasi darbo biržoje, vis tik gyvena savo motinos sąskaita, oficialiai niekur nedirba. Iš byloje esančios SODRA pažymos matyti, kad pradedant 2009 m., oficialiai įsidarbinęs per metus jis neišdirbdavo ilgiau nei mėnesį. Teismo vertinimu, kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, ir toliau daro nusikalstamas veikas, vartoja smurtą prieš savo motiną, todėl prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, teismo įsitikinimu, nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis),
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gegužės 15 d., 19.15 val. iki 2017 m. gegužės 16 d., 15.00 val., t. y. vieną parą (b. l. 32, 49), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 50-51) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 48 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – 32 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 15 d., 19.15 val. iki 2017 m. gegužės 16 d., 15.00 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.