- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- e2-2355-869/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30253-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. B., J. P.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams J. P. ir S. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad duomenys gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvą S. B. yra neteisingi; 2) nustatyti tėvystę ir pripažinti jį, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu; 3) pakeisti nepilnamečio vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „P.“, į pavardę „M.“. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė jo ir atsakovės J. P. sūnus N. P. Kadangi su atsakove nebuvo sudaręs santuokos, nusprendęs įregistruoti sūnaus tėvystę, kreipėsi į notarą dėl tėvystės pripažinimo ir sužinojo, jog vaikas jau yra įregistruotas, turi abu tėvus, šiuo atveju atsakovus J. P. ir S. B. Ieškovas teigė, jog J. P. ir S. B. yra išsituokę, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. )duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovai J. ir S. jokių ryšių nepalaikė, o vaikas N. P. gimė J. P. po santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų, tad vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi, vaiko tėvu gimimo įraše automatiškai buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis, atsakovas S. B. Ieškovas patvirtina, kad artimai bendravo su atsakove, palaikė lytinius santykius, todėl pripažįsta save vaiko N. P. tėvu. Kadangi duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrosios vaiko biologinės kilmės, tėvystė turi būti nuginčyta, o įrašas panaikintas. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, jog nepageidauja, kad vaikui būtų atliktas DNR testas tėvystei nuginčyti, kadangi jis yra visiškai tikras, kad berniukas yra jo sūnus, tai pagrindžia įrodomieji faktai, jog su atsakove J. P. gyvena kartu, kaip šeima, išlaiko šeimą, rūpinasi savo sūnumi, jo poreikių patenkinimu ir auklėjimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. P. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovės ir atsakovo S. B. santuoka. Po santuokos nutraukimo su S. B. nepalaikė jokių intymių santykių, bendravo su ieškovu A. M., apsigyveno kartu, pradėjo lauktis, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. P. Sūnus atsakovei gimė po santuokos nutraukimo pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, todėl vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis S. B., tačiau tiek atsakovei, tiek jos buvusiam sutuoktiniui, tiek ieškovui yra žinoma, kad gimęs vaikas yra atsakovės ir ieškovo sūnus. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas pripažįsta save vaiko tėvu, rūpinasi jų sūnumi, augina jį, auklėja, išlaiko, užtikrina visus vaiko poreikius, tarp jų yra susiklostęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys.
3. Atsakovas S. B. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo, su atsakove nepalaikėme jokių ryšių, tik rūpinosi bendru sūnumi D. B. Atsakovui žinoma, kad (duomenys neskelbtini) J. P. ir A. M. gimė sūnus N. P., tačiau tiek jam, tiek ieškovui su atsakove yra žinoma, kad gimęs vaikas yra J. P. ir A. M. sūnus.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovo A. M. ir atsakovės J. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas su atsakove, vaikais N. P., D. B., K. M. ir ieškovo motina T. M., gyvena dviejų aukštų, 4 kambarių, su visais patogumais name, kuris, pasak vyro, priklauso jo motinai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, vaikas miega kartu su atsakove, namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), jo darbo pajamos apie 650 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, vaikas N. P. yra jo sūnus, jis sūnumi rūpinasi, prižiūri, išlaiko. J. P. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) direktorė, gauna vaiko pinigus bei sūnaus D. tėvo teikiamą išlaikymą vaikui. Pasak atsakovės, su atsakovu S. B. skyriumi gyventi pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) o su ieškovu susipažino (duomenys neskelbtini), kartu bendrą ūkį pradėjo vesti nuo (duomenys neskelbtini). J. P. teigė, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio N. P. interesams.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su atsakove, veda bendrą ūkį, palaiko artimus santykius ir yra įsitikinęs, kad N. P. yra jų biologinis sūnus. Pasak ieškovo, vaikas į jį yra panašus. Ieškovas su atsakove kartu berniuku rūpinasi, jį prižiūri, auklėja ir išlaiko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas teismo prašė pripažinti jį nepilnamečio N. P. tėvu bei pakeisti vaiko pavardę į „M.“.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovė J. P. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį patenkinti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad kartu su ieškovu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, kartu augina ir išlaiko gimusį sūnų N. P. Atsakovė nurodė, jog yra įsitikinusi, kad N. P. yra ieškovo sūnus, todėl neprieštarauja ir pareikštam reikalavimui dėl vaiko pavardės pakeitimo.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas S. B. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį patenkinti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jų su atsakove santuokos nutraukimo procesas truko ilgai, tačiau sutuoktiniai kartu jau nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), artimų santykių nepalaikė. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas paaiškino, jog yra įsitikinęs, kad N. P. yra biologinis ieškovo vaikas, kadangi į jį yra labai panašus.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, nurodė, jog pareikštą ieškinį palaiko ir prašo tenkinti, kadangi ieškinys pareikštas nepilnamečio interesais. Pasak atstovės, gimus vaikui, ieškovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, bandė registruoti sūnų savo vardu, tačiau šia teise negalėjo pasinaudoti. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kartu augina nepilnametį N. P. Ieškovo motina taip pat pripažįsta anūką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo A. M. bei atsakovų J. P. ir S. B. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, atsakovai visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.
Dėl tėvystės nuginčijimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
11. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
12. Byloje nustatyta, kad atsakovės J. P. ir atsakovo S. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). J. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. P., t. y., nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), kuriuo remiantis S. B. buvo įrašytas į N. P. gimimo liudijimą jo tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės buvęs sutuoktinis S. B. nėra biologinis N. P. tėvas. Pats S. B. šią aplinkybę pripažįsta. Remiantis atsakovų paaiškinimais, nustatyta, kad nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai nepalaikė jokių intymių santykių, atsakovė bendravo su ieškovu, jie apsigyveno kartu, atsakovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų N. P. Ieškovas tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, patvirtino, kad jis yra biologinis N. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Bylos duomenimis (šalių paaiškinimais) nustatyta, kad atsakovas S. B. ieškovės nepilnametį sūnų N. P. yra matęs kelis kartus, kai atvažiuodavo pas atsakovę aplankyti jų bendro sūnaus D., su vaiku nebendrauja, neteikia nepilnamečiui N. P. išlaikymo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, jog S. B. nėra biologinis N. P. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, S. B. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, į tai, kad ieškovas tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, šalys nurodė, jog nagrinėjamu atveju skirti DNR ekspertizę byloje nėra tikslinga, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad atsakovas S. B. nėra N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. P. nėra jo sūnus; atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.
Dėl tėvystės nustatymo
14. Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y., tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.
15. Apklausti teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog neabejoja, kad A. M. yra biologinis nepilnamečio N. P. tėvas; A. M. vykdo vaikui visas tėvo pareigas – faktiškai gyvena kartu su ieškove ir sūnumi, vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko, tarp jų yra susiklostęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys. Šalių teigimu, nesant ginčo, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis).
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus atsakovo S. B. tėvystę, pripažintina, jog ieškovas A. M. yra nepilnamečio vaiko N. P. tėvas, o N. P. yra ieškovo A. M. sūnus; atitinkamai šie duomenys įrašytini į vaiko gimimo įraše.
17. Ieškovui A. M. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovo sūnui N. P. suteikta motinos pavardė „P.“. Atsižvelgdamas į ieškovo prašymą ir nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, teismas ieškovo prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „M.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Ieškovui nepareiškus byloje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.
20. Bylos duomenimis, teismas turėjo 17,92 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių atlyginimas, ieškinio patenkinimo atveju, lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.
Panaikinti (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.
Įrašyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pakeisti vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę, suteikiant jam tėvo A. M. pavardę – „M.“.
Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,96 euro (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,96 euro (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.