Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3661-806/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
A8.-3661-806/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03333-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. A.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-3661-806/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03333-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 9.38 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išsituokusi, auginanti vieną vaiką, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 212 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė I. A. 2020-09-28 d. 9:00 val. Vilniaus teritorinės muitinės įstaigai elektroninėmis Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis išleidimui į laisvą apyvartą pateikė muitinės deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaravo prekę – NEAPTAISYTI OPTINIAI ELEMENTAI, NAUDOJAMI OPTINIUOSE ĮRENGINIUOSE. Atlikus dokumentinį ir fizinį muitinės patikrinimą nustatyta, kad MDAS pateiktoje deklaracijoje netiksli ir neišsami informacija. Sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta prekių vertė yra 4063 USD (JAV doleriai), o deklaruojama prekių vertė – 1380 USD (JAV dolerių), todėl susidarė mokestinė nepriemoka – 11 Eur muito mokesčio, 475 PVM, iš viso – 486 Eur. Šiais veiksmais deklarantas nesilaikė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatų, kad pateikdamas muitinei deklaraciją, asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

Rašytiniame paaiškinime nusižengimo tyrimo metu I. A. nurodė, jog 2020-09-28 pateikė muitinei deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Forminimo metu inspektoriui pastebėjus, kad deklaracijoje ji nurodė neteisingą prekių vertę, nedelsdama ėmėsi veiksmų ištaisyti klaidą ir išsiuntė MDAS pataisymą su teisinga verte. Prašymas buvo atmestas su įrašu, kad nepateiktas paaiškinimas dėl klaidos. Bet MDAS sistema neturi galimybės pateikiant pataisymą kartu padaryti ir įrašą. Paaiškinimą norėjo rašyti pateikusi duomenis, tačiau deklaracijai išsyk buvo suteikta būklė „neleista įvežti“. Teisingos deklaracijos Nr. MRN (duomenys neskelbtini). Klaida buvo įtakota žmogiškojo faktoriaus – sekančią dieną jai buvo diagnozuotas plaučių uždegimas (b.l.13).

2020-12-02 teisme gautas išsamesnis I. A. rašytinis paaiškinimas dėl faktinių nusižengimo aplinkybių, kuriame nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini): klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Kinijos į Lietuvą importavo prekes – neaptaisytus optinius elementus – langelius, naudojamus įrenginiuose. 2020-09-28 ji kliento vardu, naudodamasi Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS) pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 42 –ir 46 langeliuose per klaidą nurodė neteisingą prekių vertę. Pastebėjus klaidą per MDAS buvo pateikta patikslinta deklaracija su teisinga prekių verte, tačiau be papildomų paaiškinimų, kuriuos planavo teikti atskirai muitinei jau priėmus deklaraciją, nes MDAS neturi funkcijos, leidžiančios tą padaryti kartu su teikiama tikslinama deklaracija. Nespėjus to padaryti prekių nebuvo leista įvežti, o patikslinta deklaracija buvo atmesta, nurodant priežastį – nepateiktas paaiškinimas dėl klaidos, nors MDAS sistemos funkcijų ribotumas to net neleido padaryti. Dėl padarytos klaidos susidarė 486 Eur mokestinė nepriemoka, kuri šiai dienai yra padengta kliento. Klaida buvo padaryta dėl sveikatos problemų įtakos. Sekančią dieną jai buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, pildant dokumentus jos savijauta buvo itin prasta – ji turėjo temperatūros, skaudėjo galvą, vargino kosulys. Dėl šių priežasčių buvo sumažėjęs atidumas, o dėl karantino dirbant iš namų nebuvo galimybės operatyviai perduoti darbus kolegoms, nesugebėjo tinkamai atlikti darbinių funkcijų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, ji neturėtų būti traukiama atsakomybėn dėl žmogiškos klaidos, jos veiksmuose nėra administraciniam nusižengimui būtino sudėties elemento kaltės – tyčios nei neatsargumo. Teismui konstatavus, kad jos veikoje yra nusižengimo sudėtis, nurodo, kad jos manymu, net minimali įstatymų leidėjo numatyta už nagrinėjamą nusižengimą bauda neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Prašo atsižvelgti, kad jos veiksmais nebuvo sukelta žala nei valstybės turtiniams interesams, nei fiziniams ar juridiniams asmenims, ji pati kreipėsi į muitinę dėl importo deklaracijos taisymo ir pateikė reikalingus dokumentus, importo deklaracijos vertės laukelių neatitikimą lėmė objektyviai susiklosčiusių aplinkybių visuma – prasta sveikatos būklė, padidėjęs krūvis, dėl karantino sumažėjusi galimybė gauti kolegų pagalbą, veiksmai nebuvo pakartotiniai ar trunkamieji, importo procedūra buvo baigta pateikus patikslintą deklaraciją ir muitinei pateikta visa aktuali informacija. Prekės išleistos į laisvą apyvartą, mokesčiai sumokėti, todėl deklaracijos neatitikimas turėtų būti laikomas smulkiu procedūriniu, mažareikšmiu pažeidimu. Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir jai paskirta švelnesnė nuobaudos rūšis – įspėjimas arba administracinė nuobauda visai neskiriama. Individualizuojant nuobaudą prašo atsižvelgti, jog nusižengimas mažareikšmis, ji nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo, deda maksimalias pastangas, jog visi jos teikiami dokumentai būtų teisingi ir savalaikiai, ji teigiamai charakterizuojama bendradarbių ir artimųjų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra išsiskyrusi, viena augina sūnų, kurio išlaikymui tėvas skiria tik 150 Eur per mėnesį, o jos pačios gaunamos pajamos nėra didelės – apie 1300 Eur per mėnesį, už kuriuos ji turi išlaikyti save, vaiką ir gyvenamąjį būstą, vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl net minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas jai būtų nepakeliama finansinė našta ir neproporcinga nusižengimui sankcija nagrinėjamoje situacijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu I. A. palaikė savo paaiškinimuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo, per neapsižiūrėjimą, įvykusį dėl blogos savijautos, ji paliko ant šablono pildomoje deklaracijoje prieš tai pildytos deklaracijos duomenis. Prašė neskirti jai baudos arba mažesnę, nei numato sankcija.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. 2013-10-09 Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a) punktas numato, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

I. A. kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jos pačios paaiškinimų, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš I. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_P-4715-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: 2020-09-28 pateiktos deklaracijos (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta deklaruojama prekių vertė 1380 USD (22 pozicija) (b.l.4), 2020-09-29 pateikta patikslinta deklaracija (duomenys neskelbtini) su tų pačių prekių verte 4063 USD (b.l. 5), 2020-09-21 krovinio sąskaita, kurioje nurodoma prekių vertė 4063 USD (b.l. 6-7). Dėl netikslių duomenų pateikimo susidaręs mokestinės nepriemokos dydis viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, I. A. pozicija, jog jos veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nesant jokios jos kaltės formos, nepagrįsta. Teismas neturi pagrindo netikėti I. A. pozicija, jog deklaracija buvo užpildyta netiksliai dėl jos blogos savijautos (teismui pateikta pažyma apie jos ligą ir nedarbingumą nuo 2020-09-29). Tačiau ANK 7 straipsnis numato, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jei jis šį teisės pažeidimą padarė tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jei jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo i turėjo tai numatyti. Pažeidėja akcentavo savo itin blogą savijautą deklaracijų pildymo metu, tačiau būdama atsakingas ir protingas asmuo turėjo numanyti, jog dėl tokios savijautos gali kilti atidumo ir pastabumo trūkumas, nulemsiantis neteisingą deklaracijos užpildymą, tačiau neatsižvelgė į šiuos faktorius ir rizikavo, dėl ko atsirado įstatymo numatytos pasekmės, užtraukiančios administracinę atsakomybę. Teismas nesutinka ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, jog pažeidimas visiškai formalus ir administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma arba apsiribota pačiu procesu neskiriant nuobaudos. Iš pirminio pažeidėjos paaiškinimo matyti, jog deklaracijos netikslumus pastebėjo ne ji pati, o muitinės inspektorius, tik po to deklaracija buvo skubiai tikslinama. Tad pasekmių ir finansinio nuostolio dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių valstybei buvo išvengta ne jos pačios, o kito asmens atidumo dėka.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, pažeista deklaravimo tvarka, tačiau realios turtinės žalos valstybei neatsirado, mokestinė prievolė buvo įvykdyta, kadangi pažeidimas nedelsiant buvo taisomas), pažeidėjos kaltės formą (nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma), I. A. asmenybę: dirba, anksčiau už šios rūšies nusižengimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiama du kartus, tačiau nubausta tik vieną kartą (kita teisena nutraukta dėl senaties), nuobauda nebegaliojanti, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir gailisi dėl jo, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, turtinę padėtį (viena augina mažametį vaiką ir išlaiko namų ūkį). Teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju skiriant baudą už padarytą nusižengimą atsižvelgtina į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei individualizuojant nuobaudą taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos skiriant I. A. žymiai mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20125550689.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė