Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. gegužės 26 d. bei 2015 m. gegužės 28 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovės E. P. ir pagal atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

teisme priimtas ieškovo R. R. ieškinys atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki byloje bus priimtas sprendimas - nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi J. P. tvarką, nustatant, kad ieškovas turi teisę pasiimti sūnų J. P. iš atsakovės E. P. ir sūnaus gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. pristatant sūnų į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Nurodo, kad tokia būtinybė yra tikslu išvengti nesusipratimų ir konfliktinių situacijų su atsakove dėl bendravimo su sūnumi tvarkos.

2015-05-21 teisme gautas atsakovės E. P. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-21269-726/2015, kuriuo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-21269-726/2015 ir iki sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatyti ieškovo R. R. ir jo sūnaus J. P. bendravimo tvarką:

1. Iki sūnus J. P. pradės lankyti mokyklą, pirmą ir trečią mėnesio savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais R. R. sūnų J. P. privalo paimti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pristatyti sūnų J. P. į jo gyvenamąją vietą bei prižiūrėti vakarais iki 21 val. (arba iki sūnus J. P. užmigs vakaro miego, jei jis pageidaus būti užmigdomas R. R.),

2. Iki sūnus J. P. pradės lankyti mokyklą, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais R. R. sūnų J. P. privalo paimti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pristatyti sūnų J. P. į jo gyvenamąją vietą bei prižiūrėti vakarais iki 21 val. (arba iki sūnus J. P. užmigs vakaro miego, jei jis pageidaus būti užmigdomas R. R.),

3. Sūnaus J. P. maitinimo krūtimi metu arba iki sūnui J. P. sueis penkeri metai, R. R. privalo pasiimti sūnų J. P. iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį 10 val. arba/ir 17 val. ir grąžinti į pastarojo gyvenamąją (buvimo) vietą 13 val. (jeigu paėmė 10 val.), o jeigu paėmė 17 val. – grąžinti 21 val. ir jeigu sūnus J. P. pageidaus būti užmigdomas R. R. vakaro miegu, tai R. R. privalo jį užmigdyti),

4. Iki sūnus J. P. pradės lankyti mokyklą, nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. R. R. privalo paimti sūnų J. P. iš jo gyvenamosios (buvimo) vietos antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį ir nuvežti sūnų į estetinio (papildomo) lavinimo mokyklėlę bei grąžinti sūnų J. P. į jo gyvenamąją (buvimo) vietą, pasibaigus užsiėmimams. Apie pamokėlių pradžią, pabaigą bei vietą R. R. įsipareigoja informuoti E. P. elektroniniu laišku iki kiekvienų metų rugsėjo 10 d.,

5. Sūnaus J. P. gimtadienio dieną ieškovė E. P. nedaro kliūčių atsakovui R. R. pasveikinti sūnų J. P., su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų,

6. Jeigu šioje tvarkoje nustatytu laiku sūnus J. P. neturės galimybių būti su R. R., tai E. P. prieš dvi dienas iki susitikimo pradžios apie tai informuos R. R. elektroniniu laišku. Tokiu atveju šalys galės susitarti dėl tokio susitikimo perkėlimo kitu laiku,

7. E. P. ir R. R. susitarus telefonu ar elektroniniu paštu ir pageidaujant sūnui J. P., E. P. nesudarys kliūčių R. R., iš anksto susitarus, bendrauti ir praleisti su sūnumi J. P. daugiau laiko nei imperatyviai nustatyta šioje tvarkoje,

8. Sūnui J. P. sugebant išreikšti savo nuomonę dėl norėjimo/nenorėjimo susitikti su R. R., tiek ieškovas, tiek atsakovė įsipareigoja gerbti sūnaus nuomonę ir su ja sutikti. Laikoma, kad sūnus J. P. tinkamai išreiškė nuomonę, jeigu sūnus j. P. suformuluos ir pasakys žodžius – „noriu būti/susitikti su tėčiu, nenoriu būti/susitikti su tėčiu“. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovei ir ieškovui ilgą laiką negyvenant kartu ieškovas neturi ryšio su sūnumi, taigi būtina sureguliuoti ieškovo ir jo sūnaus santykius taip, kad ieškovas su sūnumi bendrautų nuosekliai ir netraumuodamas jo. Atsakovė savo siūlomą laikiną ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką laiko reikalinga, protinga ir labiausiai atitinkančia sūnaus amžių, brandą ir interesus, nes ieškovo ir jo sūnaus ryšys yra nutrūkęs, sūnus šiuo metu yra vos daugiau nei trejų metų ir maitinamas krūtimi, taigi vaiko atskyrimas visai dienai nuo to tėvo, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, sukeltų itin didelį stresą, o nustatant ieškovui pareigą tam tikromis dienomis paimti sūnų iš darželio, ar nuvežti į jo užsiėmimus būtų stiprinamas ieškovo ir sūnaus ryšys.

2015-05-21 teisme gautas atsakovės E. P. priešieškinis atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir sutuoktinių tarpusavio turtinių klausimų išsprendimo. Atsakovė priešieškinyje prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš ieškovo 400 EUR per mėnesį laikiną išlaikymą sūnui nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti nepilnamečio vaiko teisės. Atsakovė prašyme nurodo, jog šiuo metu atsakovei nėra mokamas darbo užmokestis ir atsakovė negauna jokių pajamų. Ieškovas nuo 2014 m. spalio mėnesio sūnaus išlaikymui perveda tik po 230 EUR per mėnesį, todėl bylos nagrinėjimo laikotarpiu iš ieškovo priteistinas laikinas 400 EUR dydžio mėnesinis išlaikymas sūnui. Šio laikino išlaikymo teikimo priteisimo tikslas - užtikrinti įprastą sūnaus gyvenimo kokybę iki kol bus išnagrinėtas šalių santuokos nutraukimo klausimas. Visos reikalingos išlaikymo sumos ieškovas nebemoka nuo 2014 m. spalio mėnesio, todėl visa reikalinga 400 EUR laikino išlaikymo suma turi būti priteisiama nuo 2014 m. spalio mėnesio. Atsakovė taip pat prašo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 20048,30 EUR sumai, piniginių lėšų esant nepakankamai, areštuoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad būtinybė nurodytai sumai pritaikyti piniginių lėšų, o ne kito turto areštą egzistuoja dėl to, kad ieškovas šiuos pinigus gali perleisti tretiesiems asmenims, mano, kad jau taip yra pasielgęs su šeimos pinigais. 2014 m. rugpjūčio 1 d. prašyme nutraukti santuoką bendru šalių sutarimu pats ieškovas yra patvirtinęs, jog šeimos pinigus be atsakovės žinios naudojo ne šeimos poreikiams. Šie paties ieškovo padaryti patvirtinimai pagrindžia neabejotiną pagrindą taikyti turto areštą ieškovo vardu atsidarytose banko sąskaitose esančiai lėšų sumai, kuria atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo. Kadangi nurodoma suma yra itin didelė fiziniam asmeniui, egzistuoja poreikis užtikrinti, kad nutraukus šalių santuoką, atsakovė turės realias galimybes iš ieškovo atgauti ne tik bendrai santuokos metu sutaupytus pinigus, tačiau ir kompensaciją už ieškovui tenkantį automobilį, atsakovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, susidariusią skolą už atsakovės ir sūnaus išlaikymą. Ieškovui mėginant lėšas nesąžiningai nuslėpti, gerokai pasunkėtų atsakovės padėtis, kadangi teismui, patenkinus priešieškinio reikalavimus, ieškovas neturėtų lėšų juos įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties ir 2015 m. gegužės 26 d. nutarties

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes ir norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo ir darbo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi – trejų su puse metų amžiaus J. P.: ieškovas R. R. turi teisę pasiimti sūnų J. P. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį iš atsakovės E. P. ir sūnaus gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti sūnų tą pačią dieną iki 19.00 val. į atsakovės ir sūnaus gyvenamąją vietą, tai yra ieškovas su sūnumi jo pageidavimu bendrauja dvi dienas per mėnesį po devynias valandas. Pateikdama atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, ir dėl 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl ankstesne nutartimi nustatyto laikino vaiko bendravimo su tėvu (ieškovu) pakeitimo, apeliantė viena vertus nurodo, kad apeliantas su sūnumi praleidžia per mažai laiko, kita vertus – kad sūnus yra žindomas ir visą šeštadienio dieną su tėvu praleisti negali, todėl prašo leisti bendrauti sūnui su tėvu tik tris valandas. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovas yra praradęs ryšį su sūnumi, tačiau teismui čia pat teikia įrašą, kur berniukas verkia ir nenori, kad tėtis išeitų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santykiai yra konfliktiški, vaiko tėvai nepakantūs vienas kito nuomonei ir elgesiui, aiškinasi santykius vaiko akivaizdoje. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai apeliantei (b.l. 93-94), o taip pat ir apeliantės pateikti įrašai („atsisveikinimas su tėčiu“, „vaikas vemia“), šalims buvo pateikta Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacija lankyti psichologo konsultacijas. Byloje nėra duomenų, ar šalys šia rekomendacija naudojosi. Esamoje situacijoje nelaikytina atitinkanti vaiko interesus apeliantės siūloma ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka jos gyvenamoje vietoje iki 21 valandos iki vaikas pradės eiti į mokyklą. Šalių buvimas kartu jiems esant taip susipriešinusiems ir pykstantis vaiko akivaizdoje, toks ieškovo bendravimas su sūnumi pažeistų tiek vaiko, tiek ieškovo interesus, nes trukdytų tėvui ir sūnui bendrauti maksimaliai kokybiškai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad dėl to, jog pusketvirtų metų sūnus yra žindomas ir dėl to jis negali praleisti šeštadienio dienos su tėvu. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kokiu laiku ji sūnų žindo. Vaikas lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Medynėlis“ (b.l. 100), todėl darytina išvada, kad esant tokiam vaiko režimui, vaikas gali dienos metą praleisti su tėvu kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai, netrukdomai ir todėl toks bendravimas laikytinas atitinkančiu tiek vaiko tiek ir tėvo poreikius. Ieškovė pateikė duomenis, kad J. P. buvo diagnozuotas alerginis rinitas, ūminis sinusitas, kitos peršalimo ligos (b.l. 95-99) ir kad rugpjūčio mėnesį vaikui buvo planuota operuoti adenoidus (b.l. 169), tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog ieškovas negali vaiko prižiūrėti ar esant reikalui gydyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pagrįstai nustatė ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi J. P. ir 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi šioje bylos stadijoje pagrįstai netenkino apeliantės prašymo pakeisti nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką į jos siūlomą tvarką. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant apeliantės prašymą nebuvo pateikta ir dabar byloje nėra pateikta ieškovo darbo grafiko. Iš bylos rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovo darbas susijęs su komandiruotėmis (b.l. 92, 145). Taigi, šioje bylos stadijoje teismui nepateikta pakankamai duomenų spręsti dėl ieškovo ir atsakovės užimtumo ir galimybės nuvežti vaiką į papildomo ugdymo užsiėmimus ir laukti kol jie pasibaigs. Teismas mano, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, yra optimali ir (ar) pakankama priemonė ir šalių bei jų vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, o tikrieji vaiko poreikiai, tėvų galimybės ir atitikimas jų interesams bus nustatyti nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei pagrįstai ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o apeliantės prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties

Nagrinėjamoje byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš ieškovo buvo priteistas laikinas vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis po 230,00 EUR kas mėnesį, teisėtas, nors apeliantė prašė prašė priteisti iš ieškovo po 400 EUR.

Pažymėtina, kad spręsdamas laikino vaiko išlaikymo klausimą, teismas taip pat turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu LR Vyriausybės nutarimų minimali mėnesinė alga (MMA) sudarė 300 Eur, nuo 2015-07-01 MMA sudaro 325 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus apie šalių sūnaus poreikius, padarė išvadą, kad ieškovo gera valia pervedama sūnui 230,00 EUR suma yra pakankama sūnaus poreikiams patenkinti. Kaip jau minėta, byloje pateikti duomenys, kad šalių sūnus lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Medynėlis“, papildomus ugdymo užsiėmimus - už pamokėles mokama po 37 EUR mėnesiui (b.l. 126-127). Vaikui diagnozuotas alerginis rinitas, jis serga peršalimo ligomis (b.l. 95-99). Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad vaikui planuota adenoidų šalinimo operacija. Kokių nors kitų vaiko specialiųjų poreikių šioje bylos stadijoje nėra nustatyta. Tik nagrinėjant bylą iš esmės teisme ginčo teisenos tvarka teismas nustatys tikruosius vaiko poreikius ir spręs ar apeliantės nurodyta vaiko poreikių lentelė yra pagrįsta ir kokio dydžio išlaikymą gali ir turi mokėti kiekvienas iš vaiko tėvų. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiek tai galima taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertino tėvų galimybes laikiną išlaikymą vaikui teikti. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovė kartu su šalių sūnumi gyvena ieškovo nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l. 1, 14), ieškovas nurodo, kad mokesčius už būstą moka jis, apeliantė šios aplinkybės neneigia. Ieškovas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „LITGRID“ nuo 2010-01-01 (b.l. 17-22), darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 1.321,00 EUR (b.l. 23). Apeliantės vaiko priežiūros atostogos baigėsi kovo mėnesį (b.l. 88), iki atostogų jos darbo užmokestis buvo vidutiniškai 1.167,00 EUR, kaip matyti iš bylos dokumentų, ji yra teisininkė. Nors apeliantė pateikė savo prašymą atleisti ją iš darbo dėl to, kad darbdavys neišmokėjo jai darbo užmokesčio kovo – birželio mėnesius (b.l. 171), nepateikta duomenų ar jos prašymas patenkintas. Pažymėtina, jog atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga (nėra duomenų, kad būtų nustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovė taip pat turi būti aktyvi siekdama susirasti darbą (geriau mokamą darbą), tikslu išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, būdama motina turi savo vaiko atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik jos subjektyvios nuomonės. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, turės realią galimybę nustatyti ir konstatuoti, kokie yra tikrieji vaiko poreikiai ir kokios tikrosios tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai tinkamai įvertino vaiko sveikatos būklę ir kitus jo poreikius bei pagrįstai sprendė, kad iš ieškovo vaikui priteistina 230,00 EUR dydžio laikina išlaikymo suma šalių sūnaus poreikiams tenkinti.

Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys priimtos nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaiko teisėtų interesų, protingumo principų, todėl atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamų teismo nutarčių nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d., 2015 m. gegužės 26 d. bei 2015 m. gegužės 28 d. nutartis palikti nepakeistas.