Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., gimęs 1982-10-P. P. r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., Lietuva, individualios įmonės direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;

P. B., gimęs 1959-03-P. P. r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., Lietuva, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

K. B., gimęs 1978-04-P. P. r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., Lietuva, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

E. R., gimęs 1986-11-P. P. r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 7 kl. Išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., Lietuva, dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji G. B., E. R., P. B., K. B. pažeidė viešąją tvarką, o kaltinamasis G. B. dar ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Tai yra, kaltinamieji G. B., E. R., P. B., K. B., 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 02.00 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme G. B., P. B., K. B. ir E. R. tyčia, bendrais vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad mėtydami akmenis, bei daužydami pagaliais, išdaužė gyvenamojo namo, Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), priklausančio E. K. šešių plastikinių langų stiklo paketus su juose buvusiomis dekoro detalėmis ir tinkleliais nuo uodų, tuo padarydami nukentėjusiajai E. K. 4434.05 eurų turtinę žalą, bei vienam akmeniui įkritus į gyvenamojo namo vidų, sugadino namuose buvusį nešiojamą kompiuterį, kurio atstatymo vertė 150 eurų, bei tęsdami nusikalstamą veiką G. B. tyčia gyvenamojo namo kieme sudaužė nukentėjusiajam V. J. priklausančio automobilio VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, kurio vertė 200 eurų, bei išdaužė galinį stiklą, kurio vertė 100 eurų, toliau tęsdami nusikalstamą veiką: G. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. K., D. K., V. J., t. y. jis sudavė nukentėjusiajam R. K. du kartus pagaliu į dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiam D. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į galinę galvos sritį (pakaušį), padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam V. J. ginantis nuo pagaliu suduodamų smūgių padarė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą; P. B. pasikėsino suduoti nukentėjusiajam S. J. pagaliu į veidą, tačiau nukentėjusysis S. J. rankos plaštaka atrėmė suduodamą smūgį ir smūgio išvengė, tačiau dėl suduoto smūgio padarė nukentėjusiajam S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiam D. K. trenkė pagaliu į dešinės rankos plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą; K. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. K. t. y. jis sudavė nukentėjusiam D. K. smūgį kumščiu į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, kaltinamieji G. B., E. R., P. B., K. B. vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino nukentėjusiosios E. K. turtą, G. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų R. K. ir D. K. sveikatą, nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą ir sugadino jo turtą, P. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. J. ir D. K. sveikatą, K. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą, bei visi kaltinamieji sukėlė nukentėjusiųjų E. K., S. J., S. J., N. J., D. K. pasipiktinimą.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad rugpjūčio 2 d. su kaimynu grįžo iš šventės. Pamatė (duomenys neskelbtini) užstatytą automobilį, paprašė jį patraukti, įvyko konfliktas su nukentėjusiaisiais. Gatvėje apšvietimo nebuvo. Grįžę namo po šio konflikto su D. D. kalbėjo, kad ryte kreipsis į policiją. Po šio pokalbio jis vėl išėjo į miestelio šventę, kur sutiko brolį K. Po poros valandų ėjo namo. Eidami gatve išgirdo didelį triukšmą, muštynes, šauksmus, riksmus, brolis nuėjo pažiūrėti kas vyksta, jis paliko ant kelio. Kieme matėsi šešėliai, aiškiai matėsi namo vienas langas, jame degė šviesa, matėsi, kad mėtė daiktus. Su savimi jis turėjo kepurę ir pirštines, juos užsimovė, apsigynimo tikslu jis susiieškojo pagalį ir pamatė atvažiuojantį automobilį. Sustojo policijos automobilis, už vairo buvo T. L., klausė, ką jis čia veikia, liepė sėsti į automobilį ir važiuoti aiškintis. Jį nusivežė į įvykio vietos kiemą, vėliau visus nuvežė į policiją. Kokiu būdu jo tėvas ir E. R. atsirado įvykio vietoje, jis nežino. Jis įvykio vietos kieme nebuvo ir nieko nemušė. Nukentėjusieji jį apkalba dėl pirmo konflikto.

Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad baigiantis šventei jis ėjo namo. Einant gatve pro E. K. namą, pro jį prabėgo 2-3 nepažįstami žmonės. Jis gavo per galvą ir atsibudo greitosios med. pagalbos automobilyje. Jam buvo sulaužyti ir šonkauliai. Po suduotų smūgių per galvą jis buvo parneštas prie namo įvykio vietoje ir spardomas. Kaltinime nurodytų aplinkybių jis nepripažįsta, jokių veiksmų neatliko.

Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis žinojo, kad pirmo konflikto metu buvo sumuštas brolis. Po šventės jiedu su broliu ėjo namo. Jau iš tolo girdėjo, kad kažkuriame kieme kažkas vyksta, cypė moterys. Priėjus arčiau, jis nuėjo į kiemą, kur liko brolis, nežino. Būdamas išgėręs gal dar už brolį norėjo atkeršyti. Nuėjęs į kiemą pamatė daug žmonių, gal 10-15, paklausė kas vyksta, apsižodžiavo, jam įdaužė į koją. Jis pamatė, kad plikomis rankomis nieko nepadarys, gavo per galvą, jį „išjungė“. Vėliau išvežė į policiją. Jokio apšvietimo kieme nebuvo, kas jam uždaužė, jis nematė. Buvo daug žmonių, moterys šaukė, kad jie išdaužė langus. Jis nieko nedarė, langų nedaužė, tik sukonfliktavo.

Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo su šeima miestelio šventėje. Naktį šventėje nebepardavė alaus, todėl jis ėjo pas G. B. paprašyti alaus, nes G. B. buvo sakęs, kad alaus turi. Eidamas išgirdo triukšmą, įėjo į kiemą pažiūrėti, kieme lakstė žmonės, šaukė. Gatvės apšvietimo nebuvo, švietė tik iš namo langų. Kažkas jam smogė ir daugiau nieko nepamena. Atsibudo, kai jau stovėjo pareigūnas. Jis nukentėjusiųjų langų nedaužė, pagalio neturėjo, nukentėjusiųjų nepažinojo, negali nurodyti priežasties, kodėl nukentėjusieji prieš jį duoda parodymus.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad šeima jos namuose šventė jos gimtadienį. Apie 24 val. iš jų kiemo išvažinėjo automobilis, todėl užstatė pravažiavimą gatvėje, nes ten nėra galimybės automobiliams prasilenkti. Tuoj privažiavo ir sustojo girta kompanija, kurioje buvo ir G. B. ir prasidėjo konfliktas dėl užstatyto pravažiavimo. Po šio konflikto išvažiuodami asmenys pasakė, kad grįs ir užmuš. Po 24 val. jie nuėjo miegoti ir pradėjo dužti stiklai. Pašoko iš lovos ir nubėgo žiūrėti į vaikų kambarį, o vyras išbėgo į lauką. Vaikus suslėpė po stalu ir į spintą.

Kai išėjo į lauką, matė 4 asmenis. Matė, kaip G. B. pabėgo, bėgdamas sudaužė automobilio langą. Po kurio laiko policijos pareigūnai jį sulaikė.

Buvo išdaužti beveik visi namo langai, baldai akmenimis išgadinti, sugadinta indaplovė, kompiuteris, sudaužytas uošvio automobilis. Tėvas ir uošvis buvo sužaloti. Jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Ji patyrė didžiulį stresą ir dabar dar yra išsigandusi.

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad viskas buvo apie 2 val. nakties. Išgirdęs garsą jis pašoko ir bėgo žiūrėti, kas vyksta. Iš dviejų namo pusių Dužo langų stiklai ir į namą iš kiemo skrido akmenys. Vaikų kambaryje ir svetainėje jau buvo išdaužti keli langai, pilna troba akmenų ir pagalių, išsigandę žmonės. Lauke matėsi daug žmonių su pagaliais ir akmenimis. Pašaukė tėvus ir išbėgo į lauką gintis. Jis išėjo į vidinį kiemą, ten buvo P. B. ir dar keletas žmonių. P. B. puolė ant jo, rankoje turėjo lazdą jie susistumdė, kaire plaštaka atrėmė P. B. smūgį lazda, kliuvo į kaktą, jis paguldė P. B. ant žemės, paliko jį saugoti V. J., kad nepabėgtų ir nubėgo į kitą namo pusę. Ten pamatė du žmones gulinčius ant žemės ir po kiek laiko atvažiavo policija. Vienam asmeniui bėgant iš kiemo girdėjo dūžtant mašinos stiklus, matė, kad tas asmuo turėjo pagalį. Konflikto metu prie namo jis matė ir E. R., kuris daužė namo langus.

Mano, kad kaltinamieji atėjo kerštauti dėl tą pačią dieną apie 24 val. įvykusio konflikto gatvėje dėl užstatyto automobilio, kurio metu buvo išsakytas grasinimas, kad jie dar sugrįš. Šiame konflikte buvo ir G. B..

Labai pasipiktino tokiu kaltinamųjų elgesiu. Tą pačią naktį iš namo išvyko ir jame nebegyvena, dėl naujo išpuolio baimės.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad įvykio dieną šventė sesės gimtadienį. Apie 24 val. išlydint svečius, išgirdo didelį triukšmą, nuėjo pažiūrėti. Du piliečiai G. B. ir D. D. puolė į jų kiemą, jie susistumdė, išeidami šie piliečiai jiems pagrasino, sakė, kad sugrįš ir „užlenks“.

Jis su šeima nuėjo miegoti į kieme stovėjusį kempterį. Apie 2 val. išgirdo šurmulį, traškesį, buvo sunerimęs šuo. Pažiūrėjęs pro kemperio langą, pamatė kieme prie namo daug asmenų, prie kiekvieno lango stovint po žmogų. Dauguma jų turėjo akmenis ir pagalius. Supratęs, kas vyksta, jis išbėgo gelbėti E. K. turto. Tik jam išbėgus, pasigirdo dideli garsai, lyg šūviai, buvo matyti, kad dūžta langai. Jis atbėgo iš namo pusės, matė visus keturis kaltinamuosius, dar vienas vyras pabėgo. Pirmiausiai jis bėgo prie vaikų kambario, kur buvo P. B., pagaliu daužė langus. P. B. jam trenkė pagaliu į dešinę plaštaką, jis P. B. nustūmė, paguldė ant žemės. Toliau jį užpuolė G. ir K. B., K. puolė iš priekio, bandė suduoti į veidą, bet jam pakėlus galvą, pataikė į kaklo sritį, jie susigrūmė, jam pasisekė K. B. paguldyti ant žemės. G. jam sudavė į pakaušį, jis ir G. B. paguldė ant žemės. Tada pribėgo prie E. R., kuris ketino mesti akmenį į balkone buvusią mamą, ir jį nustūmė į šalį. Tada pamatė, kad G. B. pakilo bėgti. Bėgdamas pasiėmė pagalį, išdaužė tėčio mašinos langą. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, jis juos informavo apie padėtį.

Kiemas nebuvo apšviestas, bet šviesa sklido iš gatvės, jis betarpiškai iš arti matė visus keturis kaltinamuosius, nes jie stovėjo prie pat jo, jis su kaltinamaisiais kontaktavo. Kitų buvusių asmenų, kurie buvo toliau nuo jo veidų jis nematė, todėl įvardinti jų negali.

Šio įvykio metu jis patyrė išgąstį ir didelį stresą.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad atšventę gimtadienį po 24 val. nuėjo miegoti. Apie puse pirmos išgirdo dūžtant langus, vaikų klyksmą, išėjo į balkoną, matė daugiau kaip 10 asmenų, kurie mėtė per langus akmenis, jų klausė, ką šie daro. Pažadino vyrą, kuris išbėgo į lauką. Lauke ji matė visus kaltinamuosius. E. R. jai grasino, metė į ją akmenį, bet nepataikė. Ji išėjo į lauką, kur matė ant žemės gulinčius P. B., kurį laikė jos vyras. K. B. ir E. R. taip pat buvo paguldyti ant žemės, matė, kaip buvo parvežtas G. B., iš kalbų girdėjo, kad jis turėjo pagalį. Jos vyras konflikto metu buvo sužalotas, operuotas, gydėsi. Ji nematė, kaip išdaužė automobilio langus, tik matė juos jau išdaužtus. Kieme buvo primėtyta pagalių. Toks kaltinamųjų elgesys ją labai išgąsdino ir papiktino.

Nukentėjusioji N. J. parodė, kad ji miegojo prie tų langų, kurie dužo. Pabudo nuo į šūvius panašių garsų, ant jos pasipylė stiklai, skrido akmenys ir krito aplink, šaukė vaikai, kurie buvo šalia kambaryje. Buvo girdėti grasinimai susidorojimu. Iš baimės iškrito iš lovos, užsidengė galvą ir laukė kol ją nušaus arba viskas baigsis. Paskui, kai atvažiavo policija ji išėjo į lauką, name buvo didelis chaosas, pilna stiklų, nebeįmanoma buvo viduje būti. Matė ant žemės gulintį P. B., jį kažkas laikė. Patytė didelį stresą, šoką, buvo padaryti nubrozdinimai nuo stiklų. Pasipiktino tokiu kaltinamųjų elgesiu.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad išgirdo vaikų klyksmus, stiklo dūžius ir išbėgo į balkoną žiūrėti, kas darosi. Matė daugiau negu 4 žmones daužančius langus, iškvietė policiją. Girdėjo, kaip buvo grasinama S. J.. Ji matė visus kaltinamuosius prie namo. Matė, kaip G. B. išbėgdamas iš kiemo išdaužė V. J. automobilio langus. G. B. buvo apsivilkęs tuo pačiu megztiniu, su kuriuo buvo tą pačią dieną apie 24 val. įvykusio konflikto gatvėje metu, kurio metu G. B. buvo pasakęs žodžius, kad „sugrįs ir sutvarkys“. Matė P. B., jis turėjo rankoje lazdą ir kažką darė už kampo. E. R. ir K. B. daužė langus. Gatvėje degė lempa, buvo apšviesta ir aiškiai matėsi. Ją išgąsdino ir papiktino toks kaltinamųjų elgesys. Nors aiškiai girdėjosi vaikų klyksmas, bet akmenų mėtymas vis tiek tęsėsi.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad po šventės nuėjo miegoti. Pabudo išgirdęs dūžtančius langus, žmona liepė bėgti į apačią. Su R. K. išbėgo paskutiniai, buvo plikomis rankomis ir basomis kojomis. Jo sūnus buvo prie įėjimo į namą, sakė laikyti žmogų, tai buvo P. B., o pats nubėgo į kitą namo pusę. P. B. apsikabino jam kojas, norėjo suduoti, nėjo nulaikyti, todėl jis kelis kartus P. B. uždaužė, nes norėjo, kad ramiai gulėtų, kol atvažiuos policija. Tuo momentu kažkoks žmogus, kurio jis nepažintų, išlindo iš tamsos ir jam pagaliu daužė per galvą. Jis užsidengė galvą ranka, ranka buvo sumušta. Jie su tuo žmogumi pasimušė ir tas žmogus pabėgo į tamsą. Po to jis vėl ėjo prie P. B., kuris spardėsi, daužėsi, jį sukruvino. Tuoj atvažiavo policija ir P. B. pasiėmė. Kas vyko kitoje namo pusėje, jis nematė, nes ėjo praustis. Jis buvo sužalotas, ranka buvo operuota, du mėnesius buvo nedarbingas. Buvo išdaužti namo langai, pilna troba stiklų ir akmenų. Buvo išdaužtas jo automobilio galinis stiklas, sugadintas galinis dangtis. Automobilio remontas jam atsiėjo apie 300 eurų.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad miegodamas vidury nakties išgirdo sprogimą, išsigandęs išbėgo į apačią žiūrėti kas vyksta. Pamatė akmenimis daužomus langus. Jis matė visus kaltinamuosius B., E. R. nematė. Jam susidarė įspūdis, kad viskam vadovavo P. B.. Jis matė P. B. paguldytą ant žemės, prie rūsio susitiko G. B. su pagaliu rankoje. Kažkas jam sudavė per nugarą, o G. B. daužė į koją, su G. B. jie susistumdė ir G. B. pabėgo. Kai nubėgo į kitą namo pusę, matė gulintį ant žemės K. B., dar gulėjo jaunuolis. G. B. išbėgdamas iš kiemo sudaužė automobilį. Jis buvo sužalotas, patyrė stresą.

Liudytojas S. G. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. jis su kolegomis dirbo (duomenys neskelbtini) miesto šventėje. Gavus pranešimą apie miestelyje vykstantį konfliktą, nuvyko į nurodytą vietą. Privažiavus prie namo, matėsi, kad yra išdaužti namo langai ir išdaužtas mašinos langas, du ar trys asmenys gulėjo ant žemės, suprato, kad tie asmenys ir išdaužė namo langus. Išlipę iš mašinos sužinojo, kad kažkas atėjo, išdaužė namo langus, apdaužė mašinas ir pasišalino. Kolega T. L. pasiliko vietoje, o jis su policijos rėmėjais išvyko ieškoti pasišalinusių asmenų. Važiuodami rado vieną žmogų paralelinėje gatvėje, jis turėjo medinę lazdą apdaužytais kampais apie 1,2 m ilgio, buvo neblaivus, prisistatė G. B. Vienas iš rėmėjų vyriškį atpažino ir patvirtino, kad tai G. B. G. B. ir lazdą jie parsivežė į įvykio vietą, G. B. pasodino į tarnybinį automobilį, lazdą perdavė į kitą tarnybinį automobilį T. L. ir išvažiavo dirbti į miestelio šventę.

Liudytojas T. L. parodė, kad į įvykio vietą jis atvyko jau po įvykio pagal pranešimą apie konfliktą. Rado tris gulinčius vyrus, o kiti 4-5 žmonės blaškėsi po kiemą. Šie žmonės juos informavo, kad juos užpuolė miegančius namuose, matėsi išdaužyti namo langai, apgadintas automobilis, moterys pasimetusios verkė, šaukė, visi susijaudinę, įsiaudrinę, teko visus raminti. Kolega S. G. ir policijos rėmėjas S. M. apsukę ratą aplinkinėmis gatvėmis sulaikė dar vieną vyrą su medine maždaug 1,5 m lazda, tai buvo G. B. Visus kaltinamuosius jis sulaikė ir autobusiuku parvežė P. P. policijos komisariatą, parvežė ir medinę lazdą. Visi kaltinamieji buvo neblaivūs, matėsi, kad yra patyrę fizinius smūgius. Visus kaltinamuosius jis pažįsta.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pranešėja E. K. nurodo, kad 2015-08-01 apie 00.00 val. buvo daužomi jos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., langai, bei apdaužytas minėtame gyvenamojo namo kieme stovėjęs ir V. J. priklausęs automobilis VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (T. 1, b. l. 6-8)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, P. P. r., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini), kieme stovi automobilis VW Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matomas sugadintas galinis automobilio dangtis, išdaužtas stiklas, bei sulankstyta viršutinė dangčio dalis virš stiklo kairėje pusėje. Apgadinimai užfiksuoti foto aparatu. Apžiūrint gyvenamąjį namą nustatyta, jog gyvenamojo namo langai esantys gatvės pusėje yra išdaužyti, t. y. išdaužti keturi langai su stiklo paketais, bei apgadintos stiklų paketų apdailos detalės. Taipogi išdaužti du langai esantys iš vakarinės namo pusės. Viso išdaužta šeši plastikiniai langai. Apžiūros metu šalia namo 2 m, ir 4,5 m, atstumu ant pievos mėtosi keturios medinių taburečių tekintos kojos, bei medinė lazda. Keturios medinių taburečių kojos, bei medinė lazda paimta iš įvykio vietos. Keturios medines taburečių kojos yra pagamintos identiškai, vamzdžio, kuris siaurėja žemyn formos. Dviejų medinių kojų viršutinėse dalyse yra įtvirtinti varžtai, jų spiralinės dalys yra išlindusios ir palenktos į viršų. Keturių medinių taburečių kojų ilgis 404 cm. Įvykio vietoje paimta medinė lazda yra 166,5 cm ilgio, netaisyklingos stačiakampio formos. Daiktiniai įrodymai prijungti prie bylos ir P. P. r. PK. (T. 1, b. l. 15-25, 27)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. K. atpažino E. R. ir nurodė, kad šis asmuo stovėjo prie namo langų, tačiau konkretizuoti šio asmens veiksmų įvykio vietoje jis negalėjo. (T. 1, b. l. 90-93)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. K. atpažino P. B. ir nurodė, kad šis asmuo būdamas įvykio vietoje daužė namo langus. (T. 1, b. l. 94-96)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. J. atpažino P. B., kuris būdamas įvykio vietoje norėjo savo rankose turėtu pagaliu suduoti jam per veidą, tačiau jis smūgį atrėmė plaštaka, tad dėl to buvo suduotas smūgis į kairę plaštaką ir galvos sritį. S. J. nurodė, kad šis asmuo buvo sulaikytas įvykio vietoje ir perduotas policijos pareigūnams. (T. 1, b. 1. 118-121)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino P. B. ir nurodė, kad šis asmuo būdamas įvykio vietoje daužė akmenimis namo langus, bei mano, kad jis pirmasis sudavė jam pagaliu į kairės rankos plaštaką - delną. (T. 1, b. 1.135-137)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino G. B., kuris būdamas įvykio vietoje daužė namo langus. (T. 1, b. l. 179-182)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino K. B., ir nurodė, kad jis daužė namo langus, o nubėgdamas pagaliu daužė V. J. priklausantį automobilį VW Passat. (T. 1, b .l. 175-178)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino E. R. ir nurodė, kad šis asmuo pagaliu daužė namo langus. (T. 1, b. l. 171-174)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. K. atpažino P. B. ir nurodė, kad šis asmuo būdamas įvykio vietoje pagaliu daužė namo langus. (T. 1, b. 1. 166-182)

Specialisto išvada Nr. G 1674/15 (03) patvirtina, kad V. J. dėl delnakaulio lūžimų nustatytas nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastas. (T. 1, b. l. 79)

Specialisto išvada Nr. G 1673/15 (03) patvirtina, kad R. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. (T. 1, b. 1. 111)

Specialisto išvada Nr. G 17672/15 (03) patvirtina, kad S. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. (T. 1, b. 1. 127)

Specialisto išvada Nr. G 1671/15(03) patvirtina, kad D. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. (T. 1, b. 1. 146)

Iš 2015-10-26 Klaipėdos apskr. P. P. r. PK KPS tyrėjos B. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant 2015-08-02 pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-142942-15, pagal LR BK 284 str. 1 d. ji nebuvo informuota apie tai, kad 2015-08-02 su pristatytu asmeniu yra parnešta lazda galimai susijusi su atliekamu ikiteisminio tyrimu, tad dėl šios priežasties prie atliekamo ikiteisminio tyrimo lazda nebuvo prijungta. Šiai dienai lazdos, kuri buvo parvežta į policijos įstaigą ir padėta prieš budėtojų dalį nebėra. (T. 1, b. l. 14)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji G. B., K. B., P. B. ir E. R., 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 02.00 val. viešoje vietoje P. P. rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia bendrais vandališkais veiksmais sužalojo svetimą nukentėjusiųjų E. K. ir V. J. turtą, G. B., P. B. ir K. B. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. K., P. B. nežymiai sužalojo S. J., o G. B. nežymiai sužolojo R. K. ir nesunkiai sužalojo V. J. dėl menkavertės priežasties, anksčiau įvykusio konflikto dėl automobilio užstatymo kelyje, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei tokiu įžūliu elgesiu- vandališku turto naikinimu ir žmonių mušimu, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl tokia kaltinamųjų K. B., P. B. ir E. R. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sudėtį, o kaltinamojo G. B. tokia veika Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį pagal sutaptį.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007 Teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį; 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan., priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Visus šiuos nurodomus požymius kaltinamojo G. B. veika ir atitiko. Siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius bei kitus aplinkui buvusius asmenis, G. B. su kitais kaltinamaisiais viešoje vietoje nukentėjusiuosius užsipuolė ir sumušė V. J. nesunkiai sužalodamas.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų matyti, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko-nakties metu, name miegant žmonėms vienu metu išdaužė beveik visus gyvenamojo namo langus, mėtė per langus į namo vidų akmenis, sudaužė kieme stovėjusį automobilį, sumušė žmones viešoje vietoje E. K. sodybos kieme. Ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus - sodyba yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, namo kiemas matomas nuo gatvės, todėl kieme bet kada galėjo apsilankyti pašaliniai žmonės, ką patvirtina kaltinamųjų ir kitų su jais buvusių asmenų laisvas patekimas į sodybą, kur žmonės ilsėjosi. Nekyla abejonių, jog kaltinamieji tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, ne tik sumušė nukentėjusiuosius R. K., D. K., V. J. ir S. J. bei sužalojo E. K. ir V. J. turtą, bet išgąsdino, papiktino ir šokiravo sodyboje buvusius kitus nukentėjusiuosius S. J., N. J. D. K. bei miegojusius mažamečius vaikus.

Nors visi kaltinamieji neigia nusikalstamas veikas įvykdę ir nurodo, kad nukentėjusieji juos apkalba, teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Tuo tarpu netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusieji kaltinamųjų anksčiau nepažinojo, tad ir jų apkalbėti pagrindo neturi, parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Jeigu būtų siekę apkalbėti dėl apie 24 val. įvykusio konflikto dėl užstatyto pravažiavimo prie E. K. kiemo, kaip nurodo kaltinamieji, tai iš bylos medžiagos matyti, kad šiame konflikte iš kaltinamųjų dalyvavo tik vienas G. B., taigi atkrenta pagrindas apkalbėti kitus kaltinamuosius. Į šį pirmąjį konfliktą buvo kviesta policija, tačiau niekam nereiškus pretenzijų, konfliktas buvo išspręstas.

Pagal nagrinėjant bylą teisme išsiaiškintas aplinkybes ir po pirmojo konflikto sekusius veiksmus teismas daro išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji įvykdė būtent kerštaudami dėl pirmojo konflikto pagal susitarimą, nes šiam pasibaigus buvo išsakyti grasinimai, kad konflikte dalyvavę, negalėję gatve pravažiuoti asmenys, kurių tarpe buvo ir kaltinamasis G. B., sugrįš ir su nukentėjusiaisiais susidoros. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusieji E. K., S. J. ir D. K..

Kerštavimo tikslą ir išankstinį bendrų veiksmų buvimą patvirtina aplinkybės, kad visi kaltinamieji vienu metu atsirado nukentėjusiosios E. K. sodyboje, buvo pasiruošę smurtauti ir elgtis vandališkai, nes turėjo pagalius ir akmenis, G. B. net pirštines, visi kartu atliko vandališkus veiksmus, vienu metu pagaliais daužė namo langus bei į namą per langus mėtė akmenis, žinodami, kad name miega žmonės. Nusikalstamus veiksmus tęsė ir tada, kai išgąsdinti žmonės, tame tarpe ir mažamečiai vaikai, klykė ir verkė, blaškėsi po namus ir kiemą, mušė į kiemą išbėgusius gintis nukentėjusiuosius R. K., D. K., V. J. ir S. J., ir juos sužalojo. Tai rodo, kad kaltinamųjų veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą.

Nors kaltinamieji nurodo, kad kieme buvo tamsu ir nukentėjusieji jų bei jų atliekamų veiksmų negalėjo matyti bei jų atpažinti, tačiau nukentėjusieji ir neįvardijo tų asmenų, kurių neatpažino, nes kaip nurodo tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji, chuliganiškus vandališkus veiksmus E. K. kieme vykdė ir daugiau asmenų, kurie pabėgo ir kuriuos kaltinamieji įvardinti atsisakė. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji nurodė, kad šviesa sklido iš gyvenamojo namo, nukentėjusieji nurodo, kad apšvietimas dar sklido ir iš gatvės. Nukentėjusieji įvardijo tik tuos asmenis, kurie tiesiogiai prieš juos atliko betarpiškai smurtinius veiksmus, kuriuos konkretizavo ir kuriuos iš arti matė bei sulaikė.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina bylos duomenys, nes būdami blaivūs tokių veiksmų nebūtų atlikę.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. B. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. B. vieninga tyčia padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikalstamas veikas įvykdė ne pirmą kartą, yra baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai praižintų gero elgesio normų, į atliktų neteisėtų veiksmų apimtį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, kad dirba, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, augina dukrą. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimas vidurkiui įstatymų numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už padarytus nusikaltimus, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisykles ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. B. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, bet yra baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai praižintų gero elgesio normų, į atliktų neteisėtų veiksmų apimtį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, kad nedirba, seniūnijos charakteritikoje nurodyta, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta. Kaltinamasis yra jaunas, darbingas, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. B. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad padaryta veika yra vienkartinio atsitiktinio pobūdžio. Taip pat teismasas atsižvelgia į atliktų neteisėtų veiksmų apimtį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, kad nedirba, seniūnijos charakteritikoje nurodyta, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta, dirba atsitiktinius trumpalaikius darbus. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam viešųjų darbų bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. R. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Taip pat teismasas atsižvelgia į atliktų neteisėtų veiksmų apimtį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, kad dirba, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vakus. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji E. K. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, neturtinės žalos neatlygino, todėl prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinę žalą sudaro tai, kad ji patyrė išgąstį, didelius nepatogumus ir pergyvenimus, baimę jaučia iki šiol, nebeteko galimybės gyventi nuosavame name, kurį ir visą aplinką pati susitvarkė ir įsirengė, nes po tokio išpuolio jos šeima nebegali sodyboje gyventi, kadangi bijo tokių išpuolių pasikartojimo, todėl persikėlė gyventi į butą Telšiuose, įrengė vaizdo kameras, sodybą parduoda. Tiek ji, tiek vaikai patyrė išgąstį, dukra dėl baimės atsisako į sodybą važiuoti, todėl sodybą tenka parduoti. Dėl patirto streso turi sveikatos problemų, dėl kurių konsultavosi su gydytoja. Buvo visiškai sudrumsta jos šeimos ramybė.

Nukentėjusysis S. J. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis buvo sužalotas, patyrė šoką, didelių nepatogumų, jis ir jo artimieji buvo pažadinti iš miego nakties metu, dėl naujų išpuolių baimės turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, iš namo, kur yra erdvus kiemas, turėjo persikelti gyventi į butą, kur iki šiol ir gyvena. Už patirtus nemalonumus, nepatogumus ir pergyvenimus prašo priteisti iš kaltinamųjų 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamieji ieškinių nepripažino, prašė atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nukentėjusiosios E. K. turto sužalojimo, nukentėjusiojo S. J. sveikatos sužalojimo, išgąsčio ir nepatogumų nukentėjusiesiems sukėlimo yra kalti kaltinamieji, nes žalą padarė bendrai, todėl jie turi atlyginti solidariai neturtinę žalą nukentėjusiesiems. (LR CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis)

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl kaltinamųjų tyčinių vandališkų nusikalstamų veiksmų, kurie buvo atlikti nakties metu nukentėjusiesiems miegant, nukentėjusieji patyrė šoką, baimę, nesaugumo jausmą patiria iki šiol, prarado buvusią ramybę, ramią gyvenamąją vietą ne tik patys nukentėjusieji, bet ir jų artimieji, S. J. buvo nežymiai sužalotas. Nukentėjusieji patyrė daug nepatogumų dėl nusikalstamų veikų padarinių šalinimo, ir tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji patyrė didelę neturtinę žalą, todėl neturtinės žalos atlyginimas jiems iš kaltinamojo priteistinas.

Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas E. K. iki 1500 eurų, S. J. iki 500 eurų, nes nepateikti byloje dokumentai, kad nukentėjusieji kreipėsi į medikus ir gydėsi dėl nusikalstamų veikų sukeltų sveikatos sutrikimų. Taip pat teismas vertina ir nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, kurią atlygino draudimo bendrovė ir bus išieškota regreso tvarka iš kaltinamųjų, kaltinamųjų turtinę padėtį, kad kaltinamieji K. B. ir P. B. nedirba, kaltinamieji G. B. ir E. R. turi išlaikyti mažamečius vaikus, vadovaujasi teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (LAT nutartis Nr. 2K-272/2011).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuosius pripažinus kaltais, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos: E. K. 600 eurų, S. J. 300 eurų jų atstovo paslaugoms apmokėti yra realaus dydžio, todėl iš nuteistųjų priteistinos.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti P. P. r. policijos komisariate saugomi daiktai: medinė lazda ir keturios taburetės kojos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4) punktas)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. B. paskirti- terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-08-02 iki 2015-08-03, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 6 valandos iki 22 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 50 MGL tai yra 1883 eurų baudą.

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-08-02 iki 2015-08-03, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir neatliktą bausmę nustatyti-46 MGL tai yra 1732,36 eurų baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

P. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-08-02 iki 2015-08-03, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 40 MGL tai yra 1506,4 eurų baudą.

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-08-02 iki 2015-08-03, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir neatliktą bausmę nustatyti-36 MGL tai yra 1355.76 eurų baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

E. K., gim. 1984-07-31, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. po 150 eurų iš kiekvieno E. K. advokato atstovavimo išlaidų.

S. J., gim. 1988-07-13, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų G. B., P. B., K. B., E. R. po 75 eurus iš kiekvieno S. J. advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktus: medinę lazdą ir keturias taburetės kojas, saugomus Klaipėdos apskrities P. P. r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui P. P. rajono apylinkės teismą.

Nuteistasis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.