Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-06-01 · Administracinė byla Nr. eI3-3133-386/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
eI3-3133-386/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00055-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
Ž. A., V. M., V. T., I. B., V. B., E. S., A. N., K. M., G. L., K. T., D. G., A. L., S. Č., O. G., D. B., B. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, E. K., V. B., M. M., O. Č., I. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3133-386/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00055-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 17.7; 24.7; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjams Ž. A., V. M., V. T., I. B., pareiškėjų atstovei advokatei A. M.,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,

2022 m. gegužės 18 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B., I. B., E. S., A. N., V. T., K. M., G. L., K. T., D. G., A. L., Ž. A., V. M., S. Č., E. S., O. G., D. B., B. B. (padaryta rašymo apsirikimo klaida, patikrinus informaciją Gyventojų registrą nustatyta, kad pagal nurodytą asmens kodą asmuo yra B. B.), G. B., K. G., S. C., A. S. skundu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, E. K., V. B., M. M., O. Č., I. B. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-763 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. V. B., I. B., E. S., A. N., V. T., K. M., G. L., K. T., D. G., A. L., Ž. A., V. M., S. Č., E. S., O. G., D. B., B. B., G. B., K. G., S. C., A. S. (toliau – ir pareiškėjai) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2021 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-763 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pašalinti naujai įrenginėjamus pusiau požeminių atliekų 5 konteinerius (3 skirtus plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui ir 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui), t. y. įpareigoti pašalinti pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės (toliau – ir Aikštelė) pradėtos statybos padarinius bei ją demontuoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini)gatvių gyventojai (toliau – ir Gyventojai) 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje kiemo pašalinti visus 5 atliekų konteinerius: 3 skirtus plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui ir 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui. Gyventojai nurodė, kad jie nesutinka su šių naujų pusiau požeminių atliekų konteinerių įrengimu jų nedidelio vidinio kiemo teritorijoje arti prie gyvenamųjų pastatų. P. G. nurodė, kad susidariusias atliekas jie šalins ir rūšiuos šalia esančioje (duomenys neskelbtini) g. įrengtoje atliekų aikštelėje. Prašymą pasirašė 27 Gyventojai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Gyventojų 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą, 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-590 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad antžeminių konteinerių stovėjimo vieta bei suplanuotos Aikštelės vieta nebus keičiamos. 25 Gyventojai, nesutikdami su Administracijos raštu, pateikė skundą ir patikslintą skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija, išnagrinėjusi Gyventojų skundą, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-230(AG2-151/13-2021), kuriuo panaikino Administracijos raštą, nurodė, kad rašto turinys neatitinka esminio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimo priimamą administracinį sprendimą motyvuoti ir pagrįsti, taip pat raštas priimtas nesilaikant VAĮ 3 straipsnio 5 punkte nurodyto išsamumo principo. Administracija, vykdydama Komisijos sprendimą, 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr.(31.1)-RS2-763 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo“ pateikė naują atsakymą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo inicijuoti teisėtai vykdomų statybos darbų stabdymą ar statybos darbų rezultato šalinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai su atsakyme išdėstytu sprendimu nesutinka, mano, kad atsakymas yra nepagrįstas, neišsamus, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Nurodo, kad 2021 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini)vidiniame kieme buvo pradėta įrenginėti pusiau požeminių konteinerių aikštelė, kurioje įrenginėjami 5 atliekų konteineriai: 3 skirti plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui ir 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui. Daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme nuo anksčiau ir iki dabar stovi antžeminiai konteineriai: 3 antrinių žaliavų konteineriai bei 2 mišrių atliekų konteineriai. Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 28 d. informavo Gyventojus, kad Aikštelės schema visuomenei buvo viešinama 2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teigia, kad pareiškėjai ir kiti Gyventojai nėra gavę jokių pranešimų apie jų kieme planuojamą įrenginėti pusiau požeminių konteinerių aikštelę. Daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengtose skelbimų lentose Administracijos atstovai taip pat nepateikė jokios informacijos apie Aikštelę. Pareiškėjams nebuvo žinoma apie Administracijos svetainėje patalpintą informaciją apie planuojamą Aikštelės įrengimą. Dalis gyventojų yra senyvo amžiaus ir interneto informacija jiems yra nepasiekiama. Savivaldybės internetiniame puslapyje yra pateikiama tik viena Aikštelės schema, kurioje Aikštelės išdėstymas yra stačiakampio formos ir konteineriai yra vienoje eilėje. Faktiškai Aikštelė yra įrenginėjama kvadrato formos ir konteineriai yra išdėstyti dvejose eilėse. Faktinė Aikštelės vieta neatitinka schemoje nurodytosios vietos.

Nurodo, kad dauguma gyventojų nuolat naudojasi skalbinių stovais, Aikštelė yra įrenginėjama žalioje vejoje, prie pat skalbinių stovų, atstumas nuo įkasto pusiau požeminio konteinerio iki skalbinių džiovinimo stovo yra 3,5 metro.

Teigia, kad Gyventojai, sužinoję, kad vyko Darbo grupės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas nekeisti Aikštelės vietos, pakartotinai kreipėsi į Administraciją, kad dėl objektyvių aplinkybių nesutinka su Aikštelės įrengimu jų vidiniame kieme, ir, kad egzistuoja visos sąlygos jiems naudotis (duomenys neskelbtini) g. įrenginėjamomis atliekų aikštelėmis. Tik prieš Komisijos posėdį Gyventojai kartu su atsiliepimais į jų skundą gavo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) pateiktą projektą „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimo, konteinerių aikštelių projektavimo ir pusiau požeminių konteinerių įrengimas. Supaprastintas projektas. Nauja statyba.“. Projektas yra pateiktas ne pilnos apimties.

Pareiškėjų įsitikinimu, dėl įrenginėjamos Aikštelės vidiniame kieme sumažės automobilių parkavimo vietų. Pareiškėjai nurodo, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir 17 yra įrenginėjama 5 konteinerių aikštelė ir prie pastatų (duomenys neskelbtini) g. 19 ir 21 taip pat yra įrenginėjama 5 konteinerių aikštelė. Gyventojai laiku ir tinkami nebuvo informuoti apie planuojamą jų daugiabučių vidiniame kieme įrengti pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelę, Administracija su Gyventojais neaptarė, nesuderino Aikštelės įrengimo poreikio, Aikštelės įrengimo vietos. Administracijos atstovai atsisako bendrauti su gyventojais, ignoruoja bet kokius jų pasiūlymus ir pageidavimus. Administracija nepateikė Gyventojams paaiškinimo, kodėl jų kieme nuspręsta kelis kartus padidinti atliekų konteinerių tūrį, kodėl Aikštelė yra įrenginėjama žalioje vejoje. Administracija nepateikia Gyventojams išsamaus atsakymo, kodėl Gyventojai negali naudotis (duomenys neskelbtini) gatvėje įrenginėjamomis atliekų aikštelėmis, neišreiškė jokios savo pozicijos dėl Aikštelės įrengimo šalia Gyventojų naudojamų skalbinių džiovinimo stovų.

Skundžiamame rašte Administracija net neužsiminė apie Darbo grupės posėdyje priimtą sprendimą nekeisti Aikštelės vietos, Gyventojai į Darbo grupės posėdžius nebuvo kviečiami. Iš Administracijos pateiktos nuorodos Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje matyti, kad Atkreipia dėmesį į aikštelės schemos viešinimo laikotarpį, t. y. viešinama buvo tik dvi savaites, ir į viešinimo būdą - interneto svetainėje. Atsižvelgiant į viešinimo būdą ir nustatytą itin trumpą terminą, Gyventojai neturėjo realių galimybių ir sąlygų pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl suplanuotos Aikštelės vietos. Viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą, Administracija, įrenginėdama Aikštelę ir neviešindama su tuo susijusios savo veiklos, nesilaiko VAĮ nustatyto skaidrumo principo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad iš skundžiamame sprendime, o taip pat ir ankstesniuose Administracijos raštuose nėra jokių duomenų apie tai, kad Administracija būtų įvertinusi, apsvarsčiusi faktinę Aikštelės įrengimo vietą, tai, kad Aikštelė įrenginėjama daugiabučių namų vidinio kiemo teritorijoje, kad sunkiasvorių šiukšliavežių patekimas į šią Aikštelę bus apsunkintas, kad šis transportas kels padidintą triukšmą, šiam transportui reikės vietos ir dėl to sumažės automobilių parkavimo vietos, kad Aikštelė įrenginėjama žalioje vejoje ir šalia gyventojų naudojamų keturių stovų skalbiniams džiovinti, kad Aikštelės atstumas nuo skalbinių džiovinimo vietos higienos požiūriu yra netoleruotinas. Nėra jokių duomenų, kad Administracijos sprendimai dėl Aikštelės įrengimo yra pagrįsti faktine konkrečios daugiabučių teritorijos analize. Administracija nepagrindė, ar tikrai būtina po daugiabučio namo gyventojų langais vidiniame kieme įrengti atliekų tvarkymo vietą.

Pareiškėjai įsitikinę, kad atsakovė, nesudarydama realių sąlygų Gyventojams pareikšti savo nuomonę dėl Aikštelės įrengimo, vengdama bet kokio bendravimo su Gyventojais ir Aikštelės įrengimo klausimų derinimo su Gyventojais, nepateikdama visų su Aikštelės įrengimu susijusių sprendimų, akivaizdžiai piktnaudžiauja valdžia. Skundžiamas Administracijos atsakymas pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje nustatytus objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo, skaidrumo principus, išsamumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Administracija pažeidė asmenų interesų balansą, nes vienašališkai ir neviešai nustatė ir vėliau keitė Aikštelės vietą ir schemą.

Apibendrina, kad skundžiamo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

P. V. M., V. T., I. B. ir pareiškėjų atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Pareiškėjų atstovė advokatė A. M. papildomai paaiškino, kad Gyventojai naudojosi ir šiuo metu naudojasi antžeminiais konteineriais, esančiai jų vidiniame kieme, tačiau pusiau požeminių konteinerių aikštelė yra įrenginėjama kitoje, netinkamoje vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais ir prašo pareiškėjų skundo netenkinti.

Nurodo, kad jog atsakovė tiek 2021m. rugsėjo 28 d. atsakyme Nr. (31.1)-RS2-590, tiek 2021 m. lapkričio 4 d. atsakyme Nr. (31.1)-RS2-660 aiškiai nurodė, kad Aikštelės duomenys viešinami savivaldybės tinklapyje. Skunde teigiama, jog dalis gyventojų yra senyvo amžiaus ir interneto informacija jiems nepasiekiama. Daro išvadą, jog tai vidinė gyventojų informacijos apsikeitimo problema, už kurią atsakovė nėra atsakinga. Pažymi, jog daliai gyventojų dėl senyvo amžiaus kaip tik aktualus kuo mažesnis atstumas iki Aikštelės. Skunde nenurodyta, kaip Aikštelė pažeidžia džiovyklų džiovinimo funkciją bei kokiame teisės akte tai reglamentuota. Nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog su pareiškėjais atsisakoma bendrauti telefonu, nes nenurodoma nei kada, nei kas kam skambino ir pan. Mano, jog šiuo atveju painiojamas atsakovės darbuotojų argumentuotos pozicijos laikymasis su pareiškėjų subjektyviais lūkesčiais siekiant telefonu pakeisti atsakovės poziciją. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą sudaro 31 asmuo, tačiau net pati atsakovė Tarybos posėdžius organizuodavo nuotoliniu būdu. Darant prielaidą, jog galėjo būti nuotolinis posėdis, atsakovės nuomone, atmestini pareiškėjų motyvai dėl negalėjimo gauti informacijos apie Aikštelę internete, nes nuotoliniam posėdžiui net su dalimi pareiškėjų, reikalingas tiek internetas, tiek įranga, tiek minimalios kompiuterinės žinios, todėl daro išvadą, jog pareiškėjai arba jų dalis turėjo reikiamas galimybes sužinoti apie viešinamus Aikštelės duomenis.

Aplinkybė, jog atsakovė papildomai informavo apie atsakovės organizuotus papildomus susirinkimus vertintina ir kaip įrodymas, jog atsakovė realiai reagavo į pareiškėjų prašymus, ir kaip įrodymas, jog atsakovė stengėsi būti maksimaliai atvira.

Skunde nurodyta, jog pagal Aikštelės techninį projektą, Aikštelė yra kvadrato formos, tačiau antstolės 2022 m. sausio 14 d. protokolo Nr. 0004/22/F-1345 antro lapo nuotraukose Aikštelė aiškiai matosi kvadrato formos, tačiau priešpaskutinio lapo schemoje faktinė Aikštelės vieta pavaizduota jau kaip ištęsto stačiakampio formos. Jeigu pastarajame protokole yra vidiniai prieštaravimai, t. y. neatitikimai, likę protokolo matavimų/skaičiavimų duomenys taip pat kelia abejonių.

Nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog tariamai sumažės parkingo vietų, nes Aikštelė įrengta už parkingo ribų, o automobiliai parkuojami aikštelės šonuose, tokiu būdu, jog likusi aikštelės centrinė dalis lieka išimtinai tiek tų pačių parkuojamų automobilių įvažiavimui/išvažiavimui, tiek ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir KRATC) autotransporto įvažiavimui/išvažiavimui. Pažymi, kad Tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 63.3. punktas draudžia užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas, todėl nesuprantama, kodėl atliekų konteineriai-varpeliai, išdėstyti žaliojoje zonoje palei visą parkingo perimetrą, nemažino parkavimosi galimybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, jog turimi antžeminiai konteineriai niekada pilnai neužsipildydavo, tačiau atsakovė pareiškėjų teiginius dėl pilnai neužsipildančių konteinerių vertina kaip atsakovės vykdomos kontrolės ir atliekas išvežančių įmonių teigiamą darbo įvertinimą. Nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog Aikštelė turėjo būti kažkokiu ypatingu būdu derinama su gyventojais, tačiau pareiškėjų atstovė nenurodė, kokie konkrečiai teisės aktai atsakovę įpareigojo tai daryti. Atsakovė nėra KRATC atstovė, nedubliuoja / nevykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos darbų kontrolės funkcijų, nėra nei Aikštelės techninio projekto rengėja, nei statybos darbų užsakovė / vykdytoja.

Nesuprantami pareiškėjų atstovės formuluojami reikalavimai atsakovei, o ne Aikštelės statytojui – KRATC - nugriauti jau įrengtą Aikštelę. Pažymi, jog pareiškėjai dėl Aikštelės gretimybės save laiko suinteresuotais asmenimis, tačiau versdami Aikštelę perkelti prie (duomenys neskelbtini) gretimybių, šių namų gyventojų nelaiko suinteresuotais asmenimis, todėl vadovaujantis pačių pareiškėjų motyvais, arba pareiškėjai yra netinkami subjektai šioje byloje, arba turi būti įtraukti ir kiti tiesiogiai suinteresuoti asmenys (pareiškėjų pareiga tokius asmenis identifikuoti).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjų skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad Aikštelės statytojas yra KRATC, todėl, jeigu pareiškėjai mano, kad yra nukrypta nuo projekto, turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Pastebi, kad Aikštelė įrenginėjama netgi toliau nuo pareiškėjų gyvenamųjų namų, nei numatyta projekte. Atsakovės atstovas mano, kad administracinėje byloje netinkamai pasirinktas atsakovas. Kadangi atsakovė nėra statytoja, pareiškėjai turi kreiptis į KRATC. Savivaldybė koordinuoja, rengia planus, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė yra atsakinga. Kadangi savivaldybė nėra nei Aikštelės statytoja, nei savininkė, todėl ji jokiais būdais negali priimti sprendimo dėl svetimos nuosavybės pašalinimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, E. K., V. B., M. M., O. Č., I. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla išnagrinėta neatvykusioms šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir Administracija, atsakovė) 2021 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-763 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo” (minėta, toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Išvestiniu skundo reikalavimu pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę pašalinti naujai įrenginėjamus pusiau požeminių atliekų 5 konteinerius (3 skirtus plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui ir 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui), t. y. įpareigoti pašalinti pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės pradėtos statybos padarinius bei ją demontuoti.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymu pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydami pašalinti iš (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo visus 5 atliekų konteinerius: 3 skirtus plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui, 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui.

2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovė raštu Nr. (31.1)- RS2-590 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo vietos“ informavo (duomenys neskelbtini) gatvių, Klaipėdoje gyventojus, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelės Klaipėdos mieste įrengiamos įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Projektą įgyvendina - UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Pusiau požeminių konteinerių aikštelė prie (duomenys neskelbtini) (Nr. 266) suprojektuota atsižvelgiant į esamą situaciją, įvertinus esamas požemines komunikacijas, esamus želdinius, vaikų žaidimo įrenginius, prieinamumą atliekų turėtojams bei privažiavimą šiukšliavežiams ir kitus privalomai vertinamus aspektus. Numatyta aikštelės vieta yra apie 20 metrų nuo artimiausio pastato langų, kai tuo tarpu Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, numatyta, kad konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 10 metrų nuo pastatų langų ir (ar) durų. Aikštelės vieta parinkta žaliojoje vejoje, maksimaliai taupant vietą, kur gali būti statomi automobiliai. Konteineriai bus išdėstyti kvadrato formos aikštelėje. Raštu taip pat buvo informuojama, kad aikštelės schema visuomenei buvo viešinama laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Per nustatytą terminą iš visuomenės nebuvo gauta pastabų ar pasiūlymų suplanuotai aikštelės vietai. Aikštelės vieta patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-755 (toliau - ir Įsakymas). Įsakymas yra viešinamas Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje bei teisės aktų registre www.e-tar.lt. Nuo šio Įsakymo patvirtinimo tiksli aikštelės vieta taip pat buvo nuolat viešinama Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame žemėlapyje. Rašte taip pat nurodoma, kad prašyme išdėstyti argumentai buvo nagrinėjami 2021 m. rugsėjo 23 d. Darbo grupės, sudarytos 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-623 „Dėl požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių naujų vietų parinkimo, perkėlimo, plėtros ir statybų darbo grupės sudarymo“ (minėta, toliau - ir Darbo grupė) posėdyje. Darbo grupės nariai įvertino tai, kad aikštelė suplanuota laisvoje valstybinėje žemėje, tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme stovėjo 3 antrinių žaliavų konteineriai bei 2 mišrių atliekų konteineriai. Taip pat Darbo grupė įvertino tai, kad (duomenys neskelbtini), įrengtos naujos pusiau požeminių konteinerių aikštelės bus skirtos kitų daugiabučių namų gyventojams, o jose įrengtų konteinerių tūris būtų nepakankamas, jei jais naudotųsi ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai. Aikštelės įrengimui jau buvo išduotas Leidimas kasinėjimo darbams atlikti. Darbo grupės nariai nusprendė pusiau požeminių konteinerių aikštelės vietos prie (duomenys neskelbtini) nekeisti. Atsakovė taip pat informavo, kad kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių (antžeminių) vieta prie (duomenys neskelbtini), yra nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais). Vieta konteinerių pastatymui nustatyta atsižvelgiant į galiojančius teisės aktų reikalavimus, kad būtų prieinama atliekų turėtojams, privažiuojama atliekų surinkėjams. (duomenys neskelbtini)gatvėje įrengtos pusiau požeminių konteinerių aikštelės dar nėra eksploatuojamos ir bus skirtos kitų daugiabučių namų gyventojams. Įrengus suplanuotą pusiau požeminių konteinerių aikštelę ir pradėjus ją eksploatuoti, antžeminiai konteineriai bus nuimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Raštu nuspręsta antžeminių konteinerių stovėjimo vietos bei suplanuotos aikštelės vietos nekeisti.

2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-660 „Dėl pusiau požeminių konteinerių prie (duomenys neskelbtini)“ atsakovė pareiškėjams pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jau pirmuoju 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu gyventojams pateikė motyvuotą atsakymą, kad pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės vieta nebus keičiama. Savivaldybė taip pat nurodė, kad nors ir 2021 m. rugsėjo 28 d. raštas gali būti skundžiamas, tačiau tai neįpareigoja statytojo ar rangovo stabdyti pradėtų statybos darbų, kurie vykdomi pagal suderintus projektus, kuriems išduoti reikalingi leidimai. Prie šio 2021 m. lapkričio 4 d. rašto atsakovė Gyventojams pridėjo Darbo grupės, sudarytos 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-623 „Dėl požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių naujų vietų parinkimo, perkėlimo, plėtros ir statybų darbo grupės sudarymo“ 2021 m. rugsėjo 27 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.

Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovės raštu, 2021 m. spalio 28 d. pateikė skundą, o 2021­ m. lapkričio 9 d. pateikė patikslintą skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-590 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo vietos“ ir įpareigoti atsakovę pašalinti naujai įrenginėjamus pusiau požeminių atliekų 4 konteinerius (skirtus plastiko, stiklo, kartono, žaliųjų atliekų rūšiavimui ir mišrių komunalinių atliekų surinkimui), t. y. įpareigoti pašalinti aikštelės pradėtos statybos padarinius, ją demontuoti bei pašalinti visus antžeminius 5 atliekų konteinerius: 3 skirtus plastiko, stiklo, kartono rūšiavimui ir 2 mišrių komunalinių atliekų surinkimui.

Komisija, išnagrinėjusi Gyventojų skundą, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-230(AG2-151/13-2021), kuriuo panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-590 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo vietos“,

sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydama, kad savivaldybei kyla pareiga Gyventojų 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Atsakovė, vykdydamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-30 administracinėje byloje Nr. AG2-151/13-2021, 2021 m. gruodžio 16 d. skundžiamu sprendimu Nr. (31.1)-RS2-763 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo“ pateikė atsakymą į 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) gatvių dalies gyventojų prašymą. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų dalis pateikė prašymą pašalinti iš (duomenys neskelbtini) kiemo visus antžeminius atliekų konteinerius ir neįrengti ten pat pusiau požeminių atliekų konteinerių arti gyvenamųjų namų. Priminė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) viešinamas teisės aktų registre. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. AD1-755 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintos pusiau požeminių konteinerių vietos ir (duomenys neskelbtini) kieme, taip pat viešinamas teisės aktų registre. Pažymėjo, jog prieš priimant pastarąjį įsakymą, numatomos pusiau požeminių konteinerių vietos (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kiemą) buvo pristatytos visuomenei, tačiau (duomenys neskelbtini) kiemo atveju nesulaukta pasiūlymų. Taip pat nurodė, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelės Klaipėdos mieste įrengiamos įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“, kurį įgyvendina (užsako atitinkamus statybos darbų projektus, vykdo statybos darbus ir kt.) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Informavo, kad turimais duomenimis, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pašalins antžeminius konteinerius iš (duomenys neskelbtini)kiemo, užbaigusi ten pat šiuo metu įrengiamų pusiau požeminius atliekų konteinerių statybos darbus (vykdomų statybos darbų tikslas ir yra antžeminių konteinerių pašalinimas). Informavo Gyventojus, kad jiems turint pagrįstų duomenų, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pusiau požeminius atliekų konteinerių statybos darbus vykdo arti gyvenamųjų namų - nesilaiko minimalaus 10 metrų atstumo nuo pastato langų ir/ar durų (patvirtintų Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“), turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri vykdo statybos darbų valstybinę priežiūrą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punkte numatyta viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1794 redakcija) atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Įstatymo 25 straipsnis nustato savivaldybėms pareigą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas. Šis planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene (Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu (Įstatymo 28 straipsnio 6 dalis). Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija (Įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija) patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas (toliau – ir Planas).

Pagal Plano 230 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kontrolės funkcijos ir toliau išlieka priskirtos savivaldybėms. Plano 246.1 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės iki 2015 m. sausio 1 d. privalo patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų reikalavimams – jas atnaujinti. Pagal Plano 246.2.1. papunkčio nuostatas didžiųjų miestų savivaldybės (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) įpareigotos gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas (Plano 246.2.3 papunktis). Savivaldybėms rekomenduota iki 2018 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų (Plano 247.2 papunktis).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 5 d.), kurių 29 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais ir požeminiais ar pusiau požeminiais konteineriais. Administratorius organizuoja savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų, įskaitant antrinių žaliavų, naudotų padangų, surinkimą ir tvarkymą šių Taisyklių nustatyta tvarka, eksploatuoja regioninį sąvartyną, įrengia ir eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaro bendradarbiavimo, organizavimo, papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sutartis bei atlieka kitas funkcijas, nurodytas koncesijos ar kitoje su savivaldybe pasirašytoje sutartyje (Taisyklių 27 punktas).Taisyklių 34 punktas numato, kad mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymas nustatomas Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemoje (toliau – ir Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

2010 m. lapkričio 12 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ (su visais pakeitimais), kuris paviešintas teisės aktų registre.

2020 m. birželio 18 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-755 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schema, patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“, ir 5, 6, 10, 16, 23, 28, 32, 33, 34, 38, 39, 44, 47 ir 54 dalys išdėstytos nauja redakcija, t. y. buvo patvirtintos pusiau požeminių konteinerių vietos ir (duomenys neskelbtini) kieme. Įsakymas paskelbtas Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Minėtas Įsakymas nebuvo apskųstas, jis nepanaikintas ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas.

Iki 2020 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-755 priėmimo, 2020 m. gegužės 15 d. paviešinta informacija, kad yra parengtos planuojamų pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo vietų schemos Centro, Rumpiškės, Smeltės, Gedminų, Luizės, Tauralaukio ir Sendvario rajonuose. Aikštelių vietos nėra numatytos teritoriniais planavimo dokumentais. Schema skelbiame svetainėje (https://www.klaipeda.lt/lt/naujienos/skelbimai/7656/planuojamos-pusiau-pozeminiu-konteineriu-aiksteles:324). Taip pat konteinerių schemų duomenys nuolat viešai prieinami Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje https://www.klaipeda.lt/lt, nuolat viešiname Klaipėdos miesto žemėlapyje https://www.arcgis.com/apps/webappviewer. Aikštelės schema visuomenei buvo viešinama laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės, susipažinus su parengta Schema, iki 2020 m. gegužės 28 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus. Per nustatytą terminą iš gyventojų nebuvo gauta pastabų ar pasiūlymų suplanuotai aikštelės vietai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad atsakovė tik su atsakymu pateikė konkrečias pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės viešinimo internetines nuorodas. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nebuvo viešinama numatoma Aikštelės vieta (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad Teisės aktų registre galima rasti visus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ pakeitimus. Pareiškėjų teigimu, dalis gyventojų yra senyvo amžiaus ir interneto informacija jiems nepasiekiama. Tačiau, kaip nurodo ir patys pareiškėjai, tik dalis Gyventojų yra senyvo amžiaus, todėl kitai daliai Gyventojų informacija internetu yra pasiekiama, su šia informacija jie turėjo dalintis su kitais Gyventojais. Kiekvienas rūpestingas ir sąžiningas asmuo privalo veikti rūpestingai ir apdairiai, todėl atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad Gyventojams minėta informacija nebuvo pateikta kitokia forma.

Pareiškėjai teigia, kad Aikštelė yra įrenginėjama žaliojoje vejoje, prie skalbinių džiovinimo stovų. Tačiau šis teiginys visiškai nepagrįstas, kadangi minėti stovai nėra inžineriniai statiniai, jie oficialiuose žemėlapiuose nežymimi, nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl įrenginėjant Aikštelę į juos nėra atsižvelgiama.

Pareiškėjų įsitikinimu, įrenginėjamos Aikštelės vidiniame kieme sumažės automobilių parkavimo vietų, į 5 metrų aptarnaujančio transporto pasiekiamumo zoną patenka 4 automobilių parkavimo vietos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pritarti šiems pareiškėjų argumentams, kadangi iš pačių pareiškėjų pateikto antstolės 2022 m. sausio 14 d. surašyto protokolo Nr. 0004/22/F-1345 bei nuotraukos nustatyta, kad Aikštelė yra įrengta už automobilių aikštelės ribų, automobiliai statomi aikštelės šonuose, tokiu būdu, jog likusi aikštelės vidurinė dalis lieka išimtinai tiek tų pačių parkuojamų automobilių įvažiavimui, tiek ir KRATC autotransporto įvažiavimui. Taip pat iš nuotraukų akivaizdu, kad būtent antstolės nuotraukose užfiksuoti mobilūs konteineriai ir konteineriai-varpeliai mažina automobilių statymo vietas, nes jie stovi automobilių aikštelėje, užimant konkrečius automobilių aikštelės plotus, kai tuo tarpu Aikštelė, kaip jau minėta, įrenginėjama už automobilių aikštelės ribų.

Pareiškėjos teigimu, 27 Gyventojai savivaldybei nurodė, jog jie sutinka šalinti atliekas (duomenys neskelbtini) g. įrenginėjamose pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gyventojams nedraudžiama naudotis bet kuriais kitais atliekų konteineriais, tačiau tai nereiškia, kad ir kitų aplinkinių namų gyventojai taip turi elgtis.

Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pastatai nuo (duomenys neskelbtini) g. 17 ir 21 įrenginėjamų pusiau požeminių konteinerių aikštelių yra atitinkamai nutolę nuo 87 metrų iki 131 metro atstumu, t. y. šie atstumai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų rekomendacijas, pagal kurias gyvenamieji namai nuo atliekų konteinerių aikštelių gali būti nutolę ne didesniu nei 150 metrų atstumu.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuomone, kad be gyvenamų namų (duomenys neskelbtini) yra ir kitų gyvenamųjų namų, kurių gyventojai irgi turi įveikti papildomą atstumą tam, kad pasiekti pareiškėjų ginčijamą Aikštelės vietą. Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjai klaidingai traktuoja Aikštelės atsiradimą gretimybėje, t. y. ne (duomenys neskelbtini) gatvės dalis Aikštelės buvo „perkelta“ į (duomenys neskelbtini) gretimybę, o atvirkščiai – iš (duomenys neskelbtini) dalis Aikštelė buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) gretimybes. (duomenys neskelbtini) gretimybėje atveju, Aikštelę galima pasiekti iš visų pusių arba 360 laipsnių spinduliu, juo labiau, kad per kiemus veda takai; (duomenys neskelbtini) gretimybės atveju, Aikštelę galima pasiekti tik 180 laipsnių spinduliu, nes pagrindinė/tranzitinė (duomenys neskelbtini) gatvė yra net keturių juostų, o palei (duomenys neskelbtini) namus praeinanti papildoma (duomenys neskelbtini) gatvės dalis yra dviejų juostų. Tai reiškia, kad norint pasiekti ties (duomenys neskelbtini) namais esančią Aikštelę iš Malūno tvenkinio pusės, reikėtų kirsti net šešias eismo juostas, todėl Aikštelės pasiekiamumas sumažėja net pusiau arba 180 laipsnių spinduliu.

Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos. Komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo pastato langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki atliekų turėtojo (Taisyklių 35 punktas).

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad konteinerių aikštelės vieta, skirta konteineriui ar konteinerių komplektui pastatyti, nustatoma schema, kuri tvirtinama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių (antžeminių) vieta prie (duomenys neskelbtini), yra nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pusiau požeminių konteinerių aikštelės Klaipėdos mieste įrengiamos įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“, kurį įgyvendina UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro.

Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai (toliau – Kokybės reikalavimai) patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857. Kokybės reikalavimų 9 punkte (2016 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. D1-16 redakcija) nustatyta, kad atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas turi būti fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, savivaldybė ar Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti 91 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų turėtojai privalo būti informuoti apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.

Pareiškėjai jokių nesutikimo motyvų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir juo patvirtintos Schemos skunde nenurodo. Pareiškėjai taip pat nepateikia jokių argumentų dėl Schemos neatitikimo Kokybės reikalavimams.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas. Pagal STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas nuostatas pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelė priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, todėl statybos darbai atliekami pagal supaprastintą projektą. Naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste būtinas leidimas statyti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).

Nors byloje ir nėra duomenų apie išduotą statybos leidimą ginčo aikštelei, tačiau bylos duomenys rodo, jog 2022 m. vasario 7 d. užsakovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir rangovas UAB „KRS“ pasirašė baigiamąjį dalies atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, t. y. baigiami nesudėtingojo statinio statybos darbai. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta turi kreipti į bendrosios kompetencijos teismą.

Statybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą turi teisę: statinio statybos techninis prižiūrėtojas (1 punktas); statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas (2 punktas); teismas asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinių pagrindu (3 punktas); Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (4 punktas); viešojo administravimo subjektai jų teises ir pareigas reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (5 punktas).

Byloje duomenų, jog pareiškėjai pasinaudojo Statybos įstatyme jiems suteikta teise kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ar į Statybos įstatymo 38 straipsnyje nurodytus asmenis dėl galimai savavališkos statybos, nėra.

Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo laikyti, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelė yra įrengta neteisėtai ir turi būti pašalinta iš esamos vietos – (duomenys neskelbtini) kiemo.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-763 „Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo“ turinį, konstatuoja, kad šis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjams yra pateikta informacija apie ginčo aikštelės įrengimo vykdomą procesą, pareiškėjai informuoti, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pašalins antžeminius konteinerius iš (duomenys neskelbtini) kiemo, užbaigusi ten pat šiuo metu įrengiamų pusiau požeminius atliekų konteinerių statybos darbus (vykdomų statybos darbų tikslas ir yra antžeminių konteinerių pašalinimas). Taip pat skundžiamu raštu nurodyta, kad pareiškėjams turint pagrįstų duomenų, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pusiau požeminius atliekų konteinerių statybos darbus vykdo arti gyvenamųjų namų - nesilaiko minimalaus 10 metrų atstumo nuo pastato langų ir/ar durų (patvirtintų Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“), pareiškėjai turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri vykdo statybos darbų valstybinę priežiūrą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis). Informuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo inicijuoti teisėtai vykdomų statybos darbų stabdymą ar statybos darbų rezultato šalinimą, tokiu būdu neišvengiamai sukeliant finansinius nuostolius statytojui.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pats savaime skundžiamas sprendimas nenustato jokios pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. AD1-755 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymo Nr. AD1-2011 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintos pusiau požeminių konteinerių vietos ir (duomenys neskelbtini) kieme, tačiau pareiškėjai šių jiems teisines pasekmes sukeliančių aktų neskundžia.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjų skundą ir priimdama ginčijamą sprendimą pagal pareiškėjų skundą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą sprendimą, yra saistoma VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, įskaitant šio straipsnio 5 punkte (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintąjį išsamumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (jame aiškiai išdėstyti jo priėmimo pagrindai, pareiškėjams nebuvo kliūčių suprasti tokio sprendimo priežastis ir savo teises efektyviai ginti teisme). Pareiškėjai išsamiai ir laiku buvo informuoti apie ginčijamos aikštelės įrengimo procesą. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti juos dominančius dokumentus, susijusius su ginčo aikštelės įrengimu, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija juos pateikti atsisakė. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamame sprendime nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės svetainės adresą, kurioje galima susipažinti su Schema.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-763, remiantis pareiškėjų skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas dalyje dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. LVAT 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė gero administravimo principų pažeidimų.

Pareiškėjai išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti Aikštelės pradėtos statybos padarinius bei ją demontuoti. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija, kai į ją kreipiamasi, neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Kaip jau anksčiau minėta, Aikštelės statytojas yra UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, rangovas – UAB „KRS“, todėl net ir patenkinus pareiškėjų reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali būti įpareigota demontuoti Aikštelę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės skundžiamame sprendime išreikšta nuomone, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo inicijuoti teisėtai vykdomų statybos darbų stabdymą ar statybos darbų rezultato šalinimą, tokiu būdu neišvengiamai sukeliant finansinius nuostolius statytojui. Todėl išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti Aikštelės pradėtos statybos padarinius bei ją demontuoti atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktas prašymas priteisti pareiškėjų naudai išlaidas už advokato teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmetamas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų V. B., I. B., E. S., A. N., V. T., K. M., G. L., K. T., D. G., A. L., Ž. A., V. M., S. Č., E. S., O. G., D. B., B. B., G. B., K. G., S. C., A. S. skundą.

Atmesti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas