Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį už E. Š. turto vagystę dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už UAB „Mano erdvė“ turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už J. C. (J. C.) turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti J. B. turtą laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti A. S. turtą laivės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, paskirtos bausmės, taip pat bausmė, paskirta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, kuria nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas V. D. (V. D.), tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. C. nuteistas už tai, kad V. D. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. 17:30 val. iki 2008 m. kovo 15 d. 7.30 val. išlaužus E. Š. priklausančio garažo Nr. 13, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovus į garažą ir išdaužus garaže stovėjusio automobilio „Peugeot 605“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stiklą bei apgadinus automobilio bagažinės dangtį, V. C. ir V. D. iš garažo bei automobilio pagrobė įvairius E. Š. priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 390 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. C. taip pat nuteistas už tai, kad jis ir V. D. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. 17.30 val. iki 2008 m. kovo 15 d. 7.30 val. įsibrovė į UAB „Mano erdvė“ priklausantį garažą Nr. 5, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei pagrobė UAB „Mano erdvė“ priklausantį bendros 2757,90 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. C. nuteistas ir už tai, kad V. D. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. 18.30 val. iki 2008 m. birželio 18 d. 13.00 val. išlaužus J. C. priklausančio garažo Nr. 36, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakabinamą ir vidinę spynas, sugadinus durų staktą, V. C. ir V. D. pagrobė J. C. priklausančius keturis automobilio ratus su lietais ratlankiais, kurių bendra vertė 1200 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. C. nuteistas už tai, kad V. D. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. 18.30 val. iki 2008 m. birželio 18 d. 13.00 val. išlaužus J. B. priklausančio garažo Nr. 33, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakabinamą ir vidinę spynas, sugadinus durų staktą ir duris, V. C. kartu su V. D. įsibrovė į garažą ir pasikėsino pagrobti J. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nieko vertingo nerado, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

V. C. nuteistas už tai, kad V. D. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. 18.30 val. iki 2008 m. birželio 18 d. 13.00 val. išlaužus A. S. priklausančio garažo Nr. 54, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakabinamą ir vidinę spynas, sugadinus durų staktą bei durų medinės dalies konstrukciją, V. C. ir V. D. įsibrovė į garažą ir pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nieko vertingo nerado, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis V. C. kasaciniu skundu prašo ištaisyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytas klaidas ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 20 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiais jam paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, tuo tarpu už tas pačias veikas V. D. paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo būdu, todėl teismas taikydamas BK 63 straipsnio taisykles nukrypo nuo teisingumo principo, nes vienam nuteistajam už tas pačias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino taikydamas švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, tuo tarpu kitam taikydamas griežtesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. V. C. pažymi, kad griežčiausia iš jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių yra laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, todėl, subendrinant jam paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimo būdą, turėtų būti sušvelninta galutinė subendrinta bausmė, kuri turėtų prilygti griežčiausiai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtai bausmei.

Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui priimant 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas šioje byloje, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas galutinę subendrintą bausmę negalėjo atsižvelgti į nuosprendį, priimtą 2009 m. kovo 20 d., todėl teismas ir vėl netinkamai taikė BK 63 straipsnio taisykles. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su bausme, paskirta 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir nėra galimybių nustatyti, kokia bausmės dalis jam buvo pridėta nuo bausmės, paskirtos pagal 2009 m. kovo 20 d. nuosprendį, kasatoriaus nuomone, laikantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų galutinė subendrinta jam paskirta bausmė neturėtų viršyti straipsnio sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras D. Stankevičius prašo nuteistojo V. C. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad BK 63 straipsnio 5 dalis pateikia sąrašą atvejų, kai teismas kaltininkui už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrina taikydamas bausmių apėmimo būdą, tačiau V. C. padarytos nusikalstamos veikos neatitinka nė vieno iš šių įstatyme numatytų atvejų. Veikos negali būti vertinamos kaip idealioji sutaptis, nes nusikaltimai įvykdyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, taip pat jos nėra iš esmės skirtingos pagal pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnį, subendrindamas V. C. paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu. Byloje po nuosprendžio priėmimo nustatyta, kad V. C. iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje padarė kitą nusikaltimą, todėl teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį dalinio sudėjimo būdu subendrindamas bausmes, paskirtas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, ir bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, bei nustatydamas V. C. galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinis skundas nenagrinėtinas.

Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

Nuteistasis V. C. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nes, jo nuomone, teismai netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes su bausmėmis, paskirtomis ankstesniu nuosprendžiu.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius apeliaciniame skunde ginčijo tik faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad inkriminuotinų nusikaltimų jis nepadarė, nes nieko nežinojo apie UAB „Mano erdvė“ turto vagystę ir vagystes iš kitų garažų, taip pat skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, neapklausdamas jo prašytų liudytojų. Tai, ko jis prašo dabar kasaciniame skunde, apeliaciniame skunde nebuvo skundžiama ir todėl apeliacinės instancijos teismas kasaciniame skunde keliamų klausimų nenagrinėjo.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti nuosprendžiai, nes kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. C. kasacinis skundas negali būti nagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. C. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą.