Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, gynėjui adv. Olegui Romanovui, nukentėjusiajam A. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis, 2013 m. lapkričio 1 d., apie 14.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė vieną kartą A. J. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su skrandžio pakenkimu, lokaliu pilvaplėvės uždegimu, dėl ko jis buvo sunkiai suluošintas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyrius 6.6.9. punktas).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kelios savaitės iki įvykio A. J. gyveno pas jį bute. Kaltinime nurodytu metu nukentėjusysis grįžo namo girtas ir parsinešė butelį degtinės, kurį gėrė jis, nukentėjusysis ir buto šeimininkė T. Vėliau ji nuėjo miegoti, o jis su A. J. baigė gerti degtinę, sėdėdami hole prie stalo. Tarp jų kilo konfliktas dėl negrąžintų už automobilio remontą pinigų. Konflikto metu nukentėjusysis sudavė jam smūgį ranka į veido sritį, Kai nuo smūgio jis nukrito ant grindų, A. J. užgulė jį ir pradėjo smaugti. Bandydamas išsilaisvinti, jis užčiuopė ant žemės gulintį peilį ir juo smogė vieną kartą kaire ranka nukentėjusiajam į krūtinę. Išgirdusi triukšmą, atėjo T., kuri jį išvijo lauk. Kai jis sugrįžo po kurio tai laiko, T. jam pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis visas buvo sumuštas nukentėjusiojo, tačiau į medikus nesikreipė, Nukentėjusįjį sužalojo gindamasis nuo pastarojo smurto.

Savo duotus parodymus dėl A. J. sužalojimo A. K. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 104-118).

Motyvuojamoji dalis

Be A. K. parodymų, kur jis pripažįsta, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam, jo kaltė visiškai įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad A. K. gyvena su T. (duomenys neskelbtini). Kelias savaites iki įvykio tame bute gyveno ir jis. 2013-10-31 jis gavo atlyginimą, todėl sugrįžęs į namus kartu su A. K. nuėjo į parduotuvę, kur pripirko maisto bei degtinės. Grįžę namo visi trys tą degtinę gėrė. Sekantį rytą namuose kilo triukšmas, nes A. K. kaltino T. neištikimybe. Jis nuėjo į parduotuvę ir grįžo su buteliu degtinės. A. pasakė, kad jis baigtų pyktis ir ateitų išgerti. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs. Jis vaikščiojo iš virtuvės į holą ir atgal. Po to kaltinamasis pribėgo prie jo. Tuo momentu jis pajuto smūgį į pilvą ir tik vėliau suprato, kad yra sužalotas. Jis A. K. nepuolė, jo nesmaugė ir su juo nesimušė.

Nukentėjusysis A. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 29-39), akistatos su įtariamuoju A. K. (b.l. 40-43) ir akistatos su liudytoja T. J. (b.l. 40-43) metu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2672/13(03) nurodyta, kad A. J. buvo nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su skrandžio pakenkimu, lokaliu pilvaplėvės uždegimu. Minimą sužalojimą A. J. patyrė paveikus pilvo sieną aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. Įrašai med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nurodytą sužalojimą A. J. patyrė neužilgo iki kreipiantis med. pagalbos, t.y. iki 2013-11-01 15 val. (GMP iškvietimo laikas). Dėl kiauryminio durtinio-pjautinio sužalojimo su skrandžio pakenkimu A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 49).

Liudytoja T. J. parodė, kad A. J. nuomavo jos bute vieną kambarį. Vieną vakarą jis sugrįžo piktas ir išgėręs, nes buvo atleistas iš darbo. Jis parsinešė butelį degtinės, kurį jie visi trys išgėrė, o po to nukentėjusysis dar nuėjo į parduotuvę parsinešti alkoholio. Kitos dienos ryte A. su A. toliau vartojo alkoholį. Ji, būdama savo kambaryje, išgirdo, kad hole tarp abiejų vyrų vyksta konfliktas, po to kažkas nukrito ant žemės. Ji išėjusi iš kambario matė, kad ant žemės pargriautas A. K., ant jo užgulęs A. J. ir jį abiem rankom smaugia. Ji liepė jiems baigti stumdytis ir norėjo abu išvaryti. Tad nukentėjusysis paleido A., atsistojo, susiėmė už pilvo ir pasakė, kad jam įdūrė. Tik tada ji suprato, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. Nors kraujo ir nesimatė, ji kvietė GMP, o A. K. ji išvarė iš namų. Peilis gulėjo ant stalo, nebuvo kruvinas.

Liudytojas K. S. parodė, kad jis tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, jog 2013-11-01 dirbdamas kartu su A. V. 15.13 val. iš Klaipėdos apskrities VPK gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas peilis, yra sužalotas žmogus. Atvykus į vietą, buto duris atidarė T. J., kuri paaiškino, kad į svečius atėjo du vyrai, tarp jų kilo konfliktas, vienas iš jų smogė kitam į pilvo sritį. Nei nukentėjusiojo, nei įtariamojo bute nebebuvo. T. J. parodė peilį, padėtą ant stalo, kuriuo buvo durta. (b.l. 14).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra trijų kambarių su holu butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Hole stovi stalas su šešiomis kėdėmis, prie kurio ir įvyko konfliktas (b.l. 15-21).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 57-58).

Specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS-1-1333 nurodyta, kad bendras peilio ilgis yra iki 185 mm, geležtės ilgis iki 73 mm, plotis iki 18,4 mm ir penties storis iki 1,2 mm. Tirti pateiktas peilis yra pagamintas gamykliniu būdu. Peilis yra buitinės paskirties ir nepriskiriamas šaltiesiems ginklams. (b.l. 55-56).

Apžiūros protokolu apžiūrėti juodos spalvos marškinėliai, kuriuos A. J. vilkėjo sužalojimo dieną (b.l. 61-64).

Tokiu būdu A. K. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Kaltinamasis neneigia ir pripažįsta tą faktą, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis peiliu kartą dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį ir taip jį sužalojo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Kaltinamasis neigia, kad nukentėjusįjį sužalojo tyčia, nurodydamas, kad tai jis padarė gindamasis nuo neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų, siekdamas išvengti pavojaus savo sveikatai. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kategoriški nukentėjusiojo parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būtų sužalotas nukentėjusiojo. Po įvykio kaltinamasis pabėgo. Jis nelaukė atvykstančių policijos pareigūnų, nebandė jiems paaiškinti įvykio aplinkybes, kad buvo užpultas nukentėjusiojo ir gynėsi nuo jo smurtinių veiksmų. Nors liudytoja T. J. ir parodo, kad ji matė kaip nukentėjusysis smaugia gulintį kaltinamąjį, vertinant šios jos parodymus atsižvelgtina į tai, kad liudytoja daug metu kartu gyvena su kaltinamuoju, todėl gali būti suinteresuota tokiu parodymų davimu. Be to, net ir darant prielaidą, kad koks tai konfliktas ar susistumdymas tarp nukentėjusiojo ir kaltinimo buvo, nėra nustatyta, kad dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų būtų kilęs realus pavojus kaltinamojo gyvybei, kas leistų pastarajam gintis panaudojant peilį ir juo padarant sunkų kūno sužalojimą. Kadangi dėl tyčinės A. K. nusikalstamos veikos – smūgio peiliu sudavimo nukentėjusiajam į pilvo sritį ir to pasekoje atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginis priežastinis ryšis, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1d.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3900,23 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. K. Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu prieš pradedant įrodymų tyrimą pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. J. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta kaltinamojo A. K. tyčine nusikalstama veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė, būdamas neblaivus ir veikdamas tyčia. Atsižvelgtina į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas, o taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis, kelias dienas kartu girtaudamas su kaltinamuoju, pats elgėsi ne visiškai tinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad A. J. prašoma priteisti 30000 litų neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 20000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos įvykdymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas tyčinis, pavojingas visuomenei, sunkus smurtinis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - A. K. pripažino dūręs peiliu nukentėjusiajam, nusikalto, būdamas anksčiau neteistu, tačiau nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, po įvykdyto nusikaltimo pasišalino, nesuteikdamas nukentėjusiajam pagalbos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai A. K. bus pasiekti, skiriant jam vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir A. K. suimti. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Priteisti iš A. K. 3900, 23 Lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš A. K. 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. J. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir nukentėjusiojo suplėšytus marškinėlius, saugomos Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje; CD su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.