Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-15 · Administracinė byla Nr. I-382-406/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
I-382-406/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01909-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-382-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01909-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 37.3; 20.2.3.2; 55.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 7/1-1205 „Dėl 2016 m. liepos 11 d. skundų Nr. 2G-2459 ir Nr. 5/30 B1-1411“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 2S-4784 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Kybartų pataisos namų administraciją užtikrinti teisę naudotis internetine telefonija; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų 20 000 Eur neturtinės žalos; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 44-47).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 12 d. skundu Nr. 5/30 B1-1411 ir 2016 m. liepos 25 d. skundu Nr. 2G-2459 kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl galimybės kalinimo įstaigoje naudotis internetine telefonija. Pataisos namai, atsakydami į jo skundus, 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodė, jog šiuo metu nuteistiesiems naudotis internetine telefonija nėra galimybės. Pažymėjo, kad nesutikdamas su tokiu atsakymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuris 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, jog yra taikomas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose šiuo metu nėra galimybės įdiegti internetinę telefoniją. Akcentavo, jog pagal teisinį reglamentavimą, t. y. pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktą pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nurodė, kad tokia galimybė jam užtikrinta nebuvo, todėl pataisos įstaiga galėjo taikyti kitokias socialinio ryšio formas, t. y. dažniau ir/ar ilgiau matytis su artimaisiais, padidinti telefoninių pokalbių trukmę ar dažnumą. Pareiškėjo nuomone, tiek Kybartų pataisos namų administracija, tiek Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos priėmė sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktų reikalavimams tuo sukeldami jam dvasinius išgyvenimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kybartų pataisos namai ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60-62).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. skundu Nr. 5/30 B1-1411 ir 2016 m. liepos 25 d. skundu Nr. 2G-2459 kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją dėl galimybės pasinaudoti internetine telefonija. Kybartų pataisos namų direktorius 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame informavo, jog šiuo metu nuteistiesiems naudotis internetine telefonija nėra galimybės. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 124 punkte nurodyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Atkreipė dėmesį, kad internetinė telefonija turėtų būti diegiama, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai. Atsakovų nuomone, žalos atlyginimas galimas tik nustačius, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49-51).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 7/1-1205. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ar kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėto Kybartų pataisos namų direktoriaus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teigė, jog visose Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra taikomi vienodi režimo reikalavimai, atsižvelgus į jų priežiūros ypatumus. Atkreipė dėmesį, kad Kybartų pataisos namuose įdiegus internetinę telefoniją bus pažeistas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose šiuo metu nėra galimybės įdiegti internetinę telefoniją. Mano, jog ši naujovė turėtų būti diegiama visose kalinimo įstaigose centralizuotai. Akcentavo, kad šiuo metu Kybartų pataisos namų direktorius užtikrina nuteistiesiems galimybę skambinti ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai. Nurodė, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatyti tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 7/1-1205 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 2S-4784 teisėtumo ir pagrįstumo bei valstybės institucijų veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. skundu Nr. 5/30 B1-1411 kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas atsakyti kada bus sudaryta galimybė pasinaudoti internetine telefonija (b. l. 65). Taip pat iš esmės analogišku 2016 m. liepos 11 d. skundu Nr. 2G-2459 pareiškėjas kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kuris minėtą skundą persiuntė Kybartų PN administracijai (skundas gautas 2016 m. liepos 25 d.) (b. l. 63-64).

Kybartų PN direktorius 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pareiškėjui rašytinį atsakymą Nr. 7/1-1205, kuriame išaiškino, kad šiuo metu Kybartų PN internetine telefonija naudotis nėra galimybės (b. l. 20).

Pareiškėjas minėtą raštą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundu Nr. 2G-2713 (b. l. 53) apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2S-4784 Kybartų PN direktoriaus neteisėtų veiksmų nenustatė (b.l. 21).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). BVK 102 straipsnyje įtvirtinta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (2 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės (5 dalis). Atitinkamai, Taisyklių 124 punkte (redakcija išdėstyta 2016 m. kovo 29 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Aiškinant išvardytas nuostatas sistemiškai, teismas daro išvadą, kad pataisos namuose atliekantiems bausmę nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Internetinė telefonija yra prilyginama skambinimui telefonu, tačiau nėra išskirta į atskirą komunikavimo su artimaisiais ar kitais asmenimis priemonę. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija. Pažymėtina, kad ir aukštesnės galios teisės akte, t. y. BVK, komunikavimo būdas - internetinė telefonija, nėra nustatytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip atsiliepime paaiškino Kybartų PN, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos yra įgyvendinami pataisos įstaigų reikalingi techninio pasirengimo darbai, todėl ši paslauga įstaigose kol kas neteikiama. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčijamas Kybartų PN aktas buvo priimtas pažeidžiant BVK 183 straipsnyje numatytą laikotarpį, tačiau pagal BVK minėto straipsnio 1 dalį Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. skundas Nr. 5/30 B1-1411 buvo gautas 2016 m. liepos 12 d., skundas Nr. 2G-2459 – 2016 m. liepos 25 d., todėl paskutinė atsakymo pateikimo diena į 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjo skundą buvo 2016 m. rugpjūčio 9 d. Tuo tarpu Kybartų PN ginčijamą sprendimą Nr. 7/1-1205 priėmė 2016 m. rugpjūčio 2 d. nepažeisdami nustatytų terminų. Kad pareiškėjas teikė Kybartų PN skundus anksčiau, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog rašė Kybartų PN administracijai ankstesnius skundus dėl internetinės telefonijos užtikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 7/1-1205 tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę naudotis internetine telefonija. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Kybartų PN 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 7/1-1205, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas įpareigoti Kybartų PN administraciją užtikrinti teisę naudotis internetine telefonija (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Kaip teisingai pažymėjo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos jam pavaldžiose laisvės atėmimo vietose visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra taikomi vienodi režimo reikalavimai, atitinkamai atsižvelgus į jų priežiūros ypatumus, todėl įdiegus internetinę telefoniją Kybartų PN, bus pažeistas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose nėra galimybės šiuo metu įdiegti internetinę telefoniją. Taip pat akcentavo, jog ši naujovė, kai bus baigti jai įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai, turėtų būti diegiama visose laisvės atėmimo vietose centralizuotai. Pažymėjo, kad šiuo metu Kybartų PN direktorius užtikrina, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, kas prilyginama internetinei telefonijai (b. l. 21).

Taigi prašomas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 2S-4784 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad prašomi panaikinti Kybartų PN ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos aktai yra neteisėti bei nepagrįsti, nesudaro pagrindo jų panaikinti.

Pareiškėjas teisme taip pat pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų, t. y. Kybartų PN ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, pareigūnų veiksmais nesudarius galimybės naudotis internetine telefonija.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius valstybės institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad Kybartų PN ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti šių atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Kybartų PN, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ar atskirų šių institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė