- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-208/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. K., M. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. D. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams. Remiantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas M. S., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos advokatės K. Kanišauskienės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 24 d., 22.30 val., įsibrovė į saugomą V. D. priklausančią teritoriją – uždarą kiemą, ir pagrobė automobilio VW GOLF (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), keturis lietus ratlankius su keturiomis padangomis PIRELLI, padarydamas nukentėjusiajam V. D. 1600 Lt žalą.
A. K. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. S. 2005 m. balandžio 5 d., apie 15.50 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko Vilniuje (duomenys neskelbtini), kur M. S. turėtais raktais atrakinus buto Nr. 40 spyną įsibrovė į S. M. priklausantį butą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, padarydami 4553 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo nutartį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba pritaikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius nurodo, kad jis nuteistas pagrįstai, visiškai prisipažįsta kaltu, tačiau mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jam paskyrė per griežtą bausmę. Būdamas suimtas jis apgalvojo savo elgesį ir yra pasiryžęs kaltę išpirkti sąžiningu darbu, nes tėvai jam surado darbą. Jis nukentėjusiajam M. D. padarytą žalą visiškai atlygino ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajam S. M. materialinės žalos padaryti nespėjo, nes jis su bendrininku buvo sulaikyti iš karto po nusikaltimo. Kasatorius pažymi, kad jo vaidmuo vagystėje iš buto buvo antraeilis, nors anksčiau buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs. Jo padaryti nusikaltimai nepriskiriami prie sunkių, byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
Kasatorius nesutinka su teismų teiginiu, jog jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau jokių išvadų iš to nepadarė. Per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis jokių nusikaltimų nepadarė, todėl nuo bausmės atlikimo buvo atleistas. Tačiau turėdamas netinkamų draugų jis buvo pradėjęs vartoti narkotikus, todėl ir padarė naujus nusikaltimus. Būdamas suėmime jau septynis mėnesius jis nugalėjo potraukį narkotikams. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija jį charakterizuoja teigiamai.. Jis bijo patekti į pataisos namus, nes nenori vėl būti įtrauktas į narkotikų liūną.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatorius skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo paskirti švelnesnę bausmę arba, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad analogiškas prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai buvo nurodyti ir A. K. apeliaciniame skunde.
Skirdamas bausmę A. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau anksčiau buvo teistas ir teismas juo patikėjo atidėdamas nuosprendžio vykdymą, tačiau A. K. išvadų nepadarė ir vėl padarė du nusikaltimus, o vieną iš jų – bendrininkų grupe. Teismas taip pat pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo būdas rodo, jog A. K. veikė apdairiai, kad nesukelti įtarimų aplinkiniams, o po to bandė paslėpti pėdsakus, tai rodo jo pavojingumą visuomenei, bei nusprendė, kad jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra dveji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų. A. K. už abi nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis jas subendrinus, galutinė bausmė paskirta labai nežymiai viršijanti bausmės vidurkį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad kasacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, gali naikinti ar keisti teismų sprendimus dėl bausmės, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nuosprendyje nurodytais išsamiais motyvais A. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 41 ir 50 straipsnių reikalavimus, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, motyvuodamas savo išvadą, neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nors A. K. 2001 m. lapkričio 15 d. buvo teistas pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, o jo teistumas yra išnykęs, tačiau 2004 m. liepos 19 d. jis vėl padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nors 2004 m. lapkričio 19 d. jis su nukentėjusiuoju V. D. susitaikė, nukentėjusysis jam atleido ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 dalimi ir BK 38 straipsniu, buvo nutraukta, išaiškinant, kad jei vienerių metų laikotarpiu jis padarys kitą tyčinį nusikaltimą arba nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, tai sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (T. 1, b. l. 23). Tačiau A. K. ir tada jokių išvadų nepadarė bei neužilgo vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstai teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Nors byloje taip pat yra UAB „Agrivita“ 2005 m. spalio 17 d. užtikrinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad A. K. 1999-2000m. bendrovėje dirbo laikinus darbus įvairių parodų metu, užsirekomendavo kaip sąžiningas ir mandagus darbuotojas, todėl UAB administracija galėtų jį priimti dirbti ūkio skyriuje darbuotoju, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad A. K. prieš nusikalstamų veikų padarymą niekur nedirbo.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dar kartą išanalizavęs aplinkybes ir bausmės A. K. skyrimo motyvus, padarė išvadą, kad A. K. nustatyta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei trukme, todėl švelninti jos nėra pagrindo ir kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas jo atžvilgiu yra netikslingas.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tenkinti kasatoriaus reikalavimų dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.