Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant atsakovės atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Infasta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Infasta“ padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 49–56), kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGA arba Komisija) 2012-02-10 sprendimą „Dėl UAB „Infasta“ 2011-12-16 skundo“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI arba Inspekcija) 2011-11-23 sprendimą Nr. 69-271; Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2011-08-24 sprendimą Nr. (04)-K3-l 79.

Skunde paaiškina, kad 2005 m kovo mėn. AB „YIT Kaustą“ pasiūlė bendrovei dalyvauti statybos darbų konkurse naujai statome prekybos ir pramogų centre „Mega“ Islandijos pl. 32, Kaune. Darbai turėjo prasidėti 2005 m. liepos mėnesį, o užbaigti tų pačių metų lapkričio mėnesį. Per tokį trumpą laiką pareiškėjas negalėjo atlikti visų darbų, todėl ieškojo subrangovų. Subrangovo UAB „Tedalis“ kontaktinis asmuo buvo projektų vadovas S. N., kuris organizavo sutarčių pasirašymą ir darbą, pateikdavo atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, pasirašytas direktorės D. B.. Bendraujama buvo mobiliuoju telefonu, aptariama darbų kiekiai bei kainos. Su pačia direktore D. B. kontakto nebuvo. Prieš pasirašydama sutartį, bendrovė susipažino su UAB „Tedalis“ steigimo dokumentais, domėjosi ar bendrovė neįtraukta į mokestinių prievolių nevykdančių bendrovių sąrašą, apie subrangovo patikimumą buvo tikrintasi VMI svetainėje. Spalio mėnesį VMI interneto svetainėje atsirado informacija, kad subrangovas UAB „Tedalis“ yra nepatikimas, todėl su šia įmone bendradarbiavimas nutrūko. Objekte padaryti darbai įrodo, kad UAB „Infasta“ teikia paslaugas, kurios aptartos sutartyje, tuo tarpu mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Infasta“ šią paslaugą įgijo iš kitų asmenų arba atliko savo resursais. Paslaugų pirkimui įforminti buvo surašomos pažymos apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos – faktūros. UAB „Tedalis“ dirbo su statybinėmis medžiagomis, kurias teikė AB „YIT Kausta“, UAB „Senukų prekybos centras“ ir UAB „Infasta“. Už paslaugas buvo atsiskaitoma pavedimais per banką.

Pažymi, kad bendrovė nežinojo apie UAB „Tedalis“ neteisėtą veiką ir buvo klaidinama. Nesutinka su Kauno AVMI teiginiu, jog ūkinė operacija pažymėta UAB „Tedalis“ išrašytose sąskaitose faktūrose vyko kitomis aplinkybėmis ir dėl to sąskaitos laikomos neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, bei nesuteikiančiomis teisės į PVM atskaitą. Tarp UAB „Infasta“ ir UAB „Būsto komunikacijų centras“ laikotarpiu nuo 2002-12-30 iki 2004-08-02 buvo pasirašyta 15 Statybos subrangos sutarčių dėl įvairių statybos ir apdailos darbų atlikimo Kaune ir Vilniuje esančiuose įvairiuose objektuose. Bendrovė su UAB „Būsto komunikacijų centras“ atsiskaitė pilnai, banko mokėjimo pavedimais.

Mano, kad teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Ir priešingai, jei prekių ar paslaugų pirkėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM, jo kaip sąžiningo mokesčių mokėtojo teisė į PVM ataskaitą išlieka. Aplinkybė, kad pardavėjai į biudžetą nemokėjo PVM, taip pat nepaneigia bendrovės teisės įskaityti sumokėto pirkimo PVM. Kauno AVMI buvo pateikti visi duomenys įrodantys tikrąjį ūkinės operacijos turinį: duomenys apie ūkinės operacijos subjektą, suteiktas paslaugas ir kitos reikšmingos aplinkybės įrodančios, jog pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydama prekes ji dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje. Teigia, kad bendrovei nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie subrangovų vykdomą nusikalstamą veiką, sukčiavimą, apgaulingą buhalterine apskaitą. Pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos vedimas pasireiškiantis dokumentų klastojimu neteisingų duomenų į juos surašymu ir pan., atima arba ženkliai sumažina kito asmens galimybes suprasti, apie jo atžvilgiu sukčiaujančio asmens tikrąją veiklą bei ketinimus, nes tokios veikos – sukčiavimas, apgaulinga apskaita yra susijusios su intelektualiu kuo asmens klaidinimu, tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu, sudarant įvaizdį, kad tokios aplinkybes realiai egzistuoja.

Nurodo, kad mokesčių administratoriui buvo pateikti iš įmonių gauti steigimo ir kitokie dokumentai, padedantys nustatyti, kokia veikla įmonė verčiasi, taip pat kokiais pagrindais ji organizuoja savo vidaus veiklą, taip pat buvo patikrintos prieinamos duomenų bazės, kad įsitikinti kaip viena ar kita įmonė vykdo savo mokestines prievoles, kaip sudarinėjo su kitoms įmonėmis sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka vykdė ir formino atsiskaitymus su įmonėmis. Patikrinimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog bendrovei buvo ar galėjo būti žinoma apie tai, kad ateityje veikdamos UAB „Tedalis“ ir UAB „Būsto komunikacijų centras“ nesumokės mokesčių. Bendrovei buvo žinoma, kad UAB „Tedalis“, UAB „Būsto komunikacijų centras“ yra veikiantys ūkio subjektai, įregistruoti ir veikiantys įstatymų nustatyta tvarka bei vykdantys savo mokestines prievoles.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog iš bendrovės pirminio patikrinimo medžiagos nebuvo galima nustatyti atliktų statybos darbų realumo prekybos ir pramogų centre „Mega“, nes nebuvo tirta, kas užsakė ir kam šiame objekte atliktus darbus pridavė pareiškėjas, kas ir kada šiai bendrovei apmokėjo už minėtam objekte atliktus darbus, ar pareiškėja deklaravo ir sumokėjo pardavimo PVM už sandoriuose su UAB „Tedalis“ nurodyto objekto realiai atliktus statytos darbus, pakartotino patikrinimo metu buvo atliktas AB „YIT Kausta“ operatyvus patikrinimas (2007-03-09 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr.(duomenys neskelbtini)). 2005 m. spalio mėn., kai atsirado informacija apie šio subrangovo nepatikimumą, daugiau UAB „Tedalis“ bendrovė nesamdė, tačiau iš patikrinimo medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus ir po to, kai UAB „Tedalis“ 2005-10-19 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Padarė išvadą, kad anksčiau išvardintos aplinkybės įrodo, kad bendrovė paslaugų pirkimo operacijas atliko ne su apskaitos dokumentuose nurodytais ūkio subjektais, apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos neįvyko. UAB „Tedalis“ bendrovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias sudarė sąlygas nepagrįstai atskaityti pirkimo PVM.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2004-10-27 nutartis byloje Nr. A1-355/2004; 2010-03-15 nutartis byloje Nr. A438-404/2010; 2007-01-23 nutartis byloje Nr. A11-109/2007).

Pažymi, kad centrinis mokesčių administratorius nustatė, jog bendrovė sudarydama sandorius su patikrinimo akte minimomis įmonėmis ir juos įformindama sąskaitose faktūrose bei įtraukdama į PVM atskaitą elgėsi nesąžiningai. Bendrovės pateiktos faktinės aplinkybės apie bendravimą su veiklos kontrahentų įgaliotais asmenimis prieštarauja mokesčių administratoriaus surinktiems įrodymams apie UAB „Būsto komunikacijų centras“ ir UAB „Tedalis“ dirbusius asmenis, t.y. bendrovės direktoriaus minėti asmenys niekada nedirbo šiose įmonėse. Centrinis mokesčių administratorius nustatė, jog UAB „Būsto komunikacijų centras“ ir UAB „Tedalis“ išregistruotos 2005-02-11 ir 2005-10-19 mokesčių administratoriaus iniciatyva, kadangi mokėtojai nerandami nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. Teigia, kad bendrovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskr. VMI atstovas nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjos teisės į 99 322 Lt PVM atskaitą pagal UAB „Tedalis“ ir UAB „Būsto komunikacijų centras“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Byloje nustatyta (MGK byla Nr. 6.11-02 (7-270/2011) I–II tomai), kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos IV Patikrinimų skyrius 2006-10-25 atliko pareiškėjos patikrinimą (teminis PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo patikrinimas) už laikotarpį nuo 2003-03-01 iki 2005-11-30 ir 2006-10-25 surašė patikrinimo aktą Nr. 19-05-10-132, kuriuo papildomai priskaičiuota 99 322 Lt PVM ir 20 535,22 Lt PVM delspinigių. Kauno apskr. VMI 2006-12-22 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr.(04)-K3-454 pavedė atlikti pakartotiną patikrinimą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-11-30, kurį atlikus 2011-06-22 surašytas patikrinimo aktas Nr.19-07-31-14 ir apskaičiuota pareiškėjai įmokėti į biudžetą 99 322 Lt PVM, 88 360 Lt PVM delspinigių. Kauno apskr. VMI 2011-08-24 sprendimu Nr. (04)-K3-179 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotą PVM, šio mokesčio delspinigius ir paskyrė pareiškėjai 9 932 Lt PVM baudą. Pareiškėja dėl šio sprendimo panaikinimo 2011-09-16 pateikė skundą VMI. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2011-11-23 sprendimu Nr. 69-271 „Dėl UAB „Infasta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2011-09-16 skundo“ patvirtino Kauno apskr. VMI 2011-08-24 sprendimą Nr. (04)-K3-179 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir atleido pareiškėją nuo dalies delspinigių. Šį centrinio mokesčio administratoriaus priimtą sprendimą 2012-02-10 sprendimu Nr. S-21 (7-270/2011) „Dėl UAB „Infasta“ 2011-12-16 skundo“ patvirtino ir Komisija.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 64 ir 80 straipsnių nuostatas, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, tarp jų, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas ir buveinė (PVM įstatymo 80 str. 1 d. 5 p.), tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas (PVM įstatymo 80 str. 1 d. 7 p.) bei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p.). Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus PVM įstatymo 64 str. nustatytus reikalavimus (PVM įstatymo 64 str. 9 d.).

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Sprendžiant teisės į PVM atskaitą klausimą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–355/2004 konstatavo, kad įstatyme įtvirtinta prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti (prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmai) išreiškia visą pridėtinės vertės mokesčio sistemos esmę – su įsigyta preke sukūrus pridėtinę vertę ir ją realizavus sumokamas pridėtinės vertės mokestis, o mokestis, kurį mokesčio mokėtojas sumokėjo įsigydamas prekes ar paslaugas, reikalingas pridėtinei vertei sukurti, gali būti atskaitomas. Būtent šias aplinkybes turi patvirtinti Įstatymo 18 straipsnyje minimos PVM sąskaitos faktūros. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją jis elgiasi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Tačiau Teismas pažymėjo, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Teismas taip pat paaiškino, kad įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius. Tačiau vien mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, leidžianti paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą t. y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Ir priešingai, jei prekių ar paslaugų pirkėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM, jo, kaip sąžiningo mokesčių mokėtojo, teisė į PVM atskaitą išlieka. Jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas ūkinėje operacijoje elgiasi nesąžiningai, t. y. žino ar atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Teismas konstatavo, kad siekiant paneigti ūkio subjekto teisę į PVM atskaitą dėl šio subjekto nesąžiningumo, mokesčių administratorius, tikrindamas mokesčių mokėtojo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą bei spręsdamas dėl mokesčių mokėtojo teisės atskaityti konkretaus dydžio PVM, pirmiausia privalo ištirti, ar šį PVM sumokėjo pardavėjas. Tuo pačiu mokesčių administratorius turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu. Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Šie įrodymai vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.

Iš MGK byloje Nr. 6.11-02 (7-270/2011) I–II tomai esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu 2003-01-31–2005-09-30 buhalterinėje apskaitoje pagal penkiolika UAB „Būsto komunikacijų centras“ bei dvi UAB „Tedalis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino statybos darbų įsigijimą iš viso už 651 112,73 Lt (iš jų PVM – 99 322 Lt). Ūkinių operacijų tarp pareiškėjos ir minėtų bendrovių realumas įvertintas remiantis faktiniais duomenimis, nustatytais mokesčių administratoriaus pareiškėjos patikrinimo metu, UAB „Būsto komunikacijų centras“ mokestinio patikrinimo metu (2005-06-17 patikrinimo aktas Nr. 19-05-29-5), UAB „Tedalis“ mokestinio patikrinimo metu (2006-10-16 patikrinimo aktas Nr. 17-05-10-115), AB „YIT Kausta“ priešpriešinio patikrinimo metu (2007-03-09 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Alramsta“ mokestinio tyrimo metu (Alytaus apskr. VMI 2007-05-22 raštu Nr. (01-68)-S-8688 pateikta informacija) bei kita patikrinimo metu surinkta informacija, t. y. mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Būsto komunikacijų centras“ bei UAB „Tedalis“ neturėjo faktinių galimybių atlikti statybos ir remonto darbus (neturėjo išteklių – įrangos, kvalifikuotų darbuotojų (bendrovėse dirbo tik direktoriai ir vyr. buhalteriai), reikalingų statybos darbams atlikti, nenustatyta, jog UAB „Tedalis“ buvo sudariusi sutartis su kitais ūkio subjektais dėl statybos darbų atlikimo, o UAB „Būsto komunikacijų centras“ pati statybos ir remonto darbų neatliko, o pagal rangos sutartis samdė ūkio subjektus, nevykdančius realios ekonominės veiklos); UAB „Tedalis“ įregistruota veikla – kita didmeninė prekyba, šios bendrovės direktorės teigimu, bendrovė vykdė tik antrinių žaliavų pirkimą ir pardavimą, bendrovė nepateikė jokių dokumentų, susijusių su statybos darbų atlikimu, ginčo PVM sąskaitose faktūrose pasirašęs vyr. finansininkas T. I. nieko negalėjo paaiškinti apie statybos paslaugų atlikimą prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, UAB „Būsto komunikacijų centras“ direktorė nurodė nežinanti, kokią veiklą įmonė vykdė; UAB „Tedalis“ iš karto po sandorių su pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nerandama jos nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose (PVM sąskaita faktūra išrašyta 2005-09-30, išregistruota – 2005-10-19, pareiškėja ir po to – 2005-10-21, 2005-10-22, 2005-10-24 banko mokėjimo pavedimais mokėjo už neva atliktus statybos darbus), UAB „Būsto komunikacijų centras“ išregistruota 2005-02-11 (paskutinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 2004-08-31); UAB „Būsto komunikacijų centras“ tiekėjai yra iš PVM mokėtojų registro išregistruotos, PVM nedeklaruojančios bendrovės, kurių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė šiose bendrovėse niekada nedirbę asmenys; ginčo PVM sąskaitas faktūras pasirašiusi UAB „Būsto komunikacijų centras“ direktorė V. Z. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 203 str. 2 d. (neteisėta juridinio asmens veikla), o UAB „Tedalis“ vyr. finansininkas ir direktorius T. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas); į UAB „Tedalis“ atsiskaitomąją sąskaitą pervesti pinigai buvo nedelsiant išgryninami čekiu arba kortele bankomatuose ir neaišku, kam jie buvo panaudoti; 2004-01-01–2004-09-30 laikotarpiu pateiktose PVM deklaracijose UAB „Būsto komunikacijų centras“ deklaravo pardavimų pareiškėjai apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM, tačiau į valstybės biudžetą PVM nemokėjo, 2003 m. buhalterinės apskaitos dokumentų ši bendrovė nepateikė, UAB „Tedalis“ deklaravo gerokai mažesnes sumas nei jos vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, sandoriai, kurie buvo apmokėti per AB banką „Snoras“ (taip pat ir sandoriai su pareiškėja), PVM deklaracijose deklaruoti nebuvo.

Pažymėtina, kad mokestinio ginčo dalyvių įrodinėjimo pareigos yra paskirstytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 str. Šiuo straipsniu yra nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 1 d. 3 p. mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1755-10).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis pagrindžiamos arba paneigiamos atitinkamos aplinkybės. Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (57 straipsnio 2 dalis).

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Būsto komunikacijų centras“ ir UAB „Tedalis“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta šių bendrovių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nes pareiškėja statybos darbų realiai nei iš UAB „Būsto komunikacijų centras“, nei iš UAB „Tedalis“ įsigyti negalėjo, todėl ginčo PVM sąskaitas faktūras pripažino neturinčiomis juridinės galios. Be to, pareiškėjos įgalioti darbuotojai nesidomėjo ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl statybos darbų atlikimo, vykdoma veikla, šiems ūkio subjektams atstovaujančių asmenų tapatybėmis, jų įgaliojimais atstovauti minėtoms bendrovėms. Pareiškėjos direktorius mokesčių administratoriui teiktuose paaiškinimuose (2005-04-28, 2005-12-07, 2006-01-23, 2008-01-15) nurodė, jog patys subrangovai teikė pareiškėjai komercinius pasiūlymus dėl statybos darbų atlikimo, subrangovo UAB „Būsto komunikacijų centras“ kontaktiniai asmenys buvo vadybininkai M. ir R., iš dalies buvo kontaktuojama su direktoriumi, subrangovo UAB „Tedalis“ kontaktinis asmuo buvo projektų vadovas S. N., su kuriuo buvo bendraujama aptariant darbų kiekius ir kainas mobiliuoju telefonu bei kuris organizavo sutarčių pasirašymą ir darbą, pateikė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, su direktore D. B. kontakto nebuvo. Tačiau nei vienas iš pareiškėjos direktoriaus nurodytų asmenų minėtose bendrovėse nedirbo. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėjos įgalioti darbuotojai neįvertino, ar UAB „Būsto komunikacijų centras“ bei UAB „Tedalis“ turi kokias nors galimybes savo jėgomis arba sudarydamos sutartis su kitomis įmonėmis vykdyti užsakomus nemažos vertės statybos darbus ir kas konkrečiai, kokie darbininkai ar atsakingi asmenys juos vykdė. Mokesčių administratorius pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėja sudarydama sutartį su UAB „Tedalis“ dėl statybos darbų atlikimo objekte – prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, neišsireikalavo iš subrangovo garantinio rašto, užtikrinančio tinkamą jo įsipareigojimų vykdymą, nors šalys tokią sąlygą ir buvo nurodę tarpusavyje pasirašytoje sutartyje. Be to, pareiškėja ir po šios bendrovės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro atsiskaitinėjo su ja. Darytina išvada, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, kadangi žinojo arba turėjo galimybę žinoti (turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei domėtis teisiniu kontrahentų veiklos pagrindu) apie neteisėtą kontrahentų veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija.

Teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, pareiškėja, pažeisdama PVM įstatymo 64 str. nuostatas, per 2003–2005 m. atskirais mėnesiais į PVM atskaitą įtraukė 99 322 Lt pirkimo PVM pagal bendrovių „Tedalis“, „Būsto komunikacijų centras“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios (apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Būsto komunikacijų centras“ bei „Tedalis“ neįvyko).

Remiantis išdėstytų motyvų visuma darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiami Mokestinių ginčų komisijos 2012-02-10 sprendimas Nr. S-21 (7-270/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-11-23 sprendimas Nr. 69-271 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-08-24 sprendimas Nr. (04)-K3-179 yra pagrįsti mokestinio ginčo byloje esančių įrodymų visuma ir teisėti. Todėl pareiškėjos skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teismas

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos UAB „Infasta“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.