Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-673/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
1-22-673/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-673/2012Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00592-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4; 1.2.27.1.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.; (S)
Kėdainių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajam V. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimu policijos pareigūnams), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 22 d. apie 10.05 val., G. M., Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Pelėdnagių kaime, V. Koncevičiaus g. 18 namo kieme, siekdamas išvengti administracinio sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, pasipriešino teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. reikalavimams nurimti ir vykti į policijos komisariatą, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia ranka sudavė V. R. į dešinės rankos dilbį, staigiais judesiais ranka žemyn bandė išplėšti iš policijos pareigūno V. R. antrankius, o nepavykus - tris kartus kumščiu sudavė jam į dešinės rankos dilbį bei pirštus, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinės rankos dilbio ir dešinės rankos piršto srityse, tuo sukeldamas policijos pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė V. R., alkūne užsimojo smogti, tačiau pareigūnas smūgio išvengė pasitraukdamas į šoną, grasino pareigūnui susidorojimu, tai yra fiziniu smurtu pasipriešino valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, atlikusiam tarnybos pareigas.

Kaltinamasis G. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad galimai nurodytu laiku grįžo namo iš policijos, kur sumokėjo baudą. Išlipęs pamatė tris policininkus. Nieko neįtardamas ėjo pas mamą į darbą, kai iš nugaros išgirdo J. balsą – stok. Žinodamas, kad tai policija, atsisuko, paklausė kas atsitiko. Jam niekas neatsakė, todėl jis ėjo toliau link darželio. Vėl pasakė – stok, policija. Policininkai ateidinėjo link jo. M. pasakė - einam į butą. Paklausė, ar jis yra kuo nors įtariamas, ar padarė nusikaltimą. Tada J. sako – rakink antrankius. Pribėgo prie jo, jis ištiesė rankas, jam uždėjo antrankius ant dešinės rankos. Pasakė, kad nesupranta. Policininkai jam sakė – einam į butą, neaiškino dėl ko. Jiems atsakė, kad kol neparodys kratos orderio, neis. Tada nukentėjusysis jį tampė. Sakė, kad niekur neis, kol jie neparodys dokumento. Nukentėjęs jį prisitraukė, pavadino balvonu, sakė eiti į butą. Tada jis pasikarščiavo, gal ir pradėjo rėkti. Policija siekia, kad jis ką nors pažeistų. Ginčas tęsėsi. M. atokiau tyliai stebėjo. J. sakė kviesti pastiprinimą, gaisrinę, laužti duris. Jis atsakė, kad kol nebus dokumentų, kvieskit pastiprinimą. Tada Jaugėlas sakė, kad jį kaip tortą paskleis ir pasklaidys. Sakė jam, kad guldytų. Jeigu jis būtų priešinęsis ar suduotų, keturi policininkai būtų jį sumaitoję ar dujų pripurškę. J. pasiėmė kamerą ir pradėjo jį filmuoti. Jis matė jo įkarštį, todėl tuo naudojosi. Nukentėjusysis sakė – baik filmuoti, guldom ant žemės. M. sakė – G., nusiramink, paduosiu dokumentus dėl ko viskas vyksta. Prie suoliuko M. ištraukė dokumentus, parodė. Aš jis atsistojo paimti raktų, nukentėjusysis pradėjo jį traukyti. Pasakė, kad raktai yra automobilyje. Įsileido į butą, padarė kratą. Jį nuvežė ir uždarė dviem paroms. Parodė, kad jis matė vaizdo įrašą. Mano, kad antrankių policininkas nebuvo prisegęs prie savo rankos, jis tik antrankius laikė. Savo kaltės nemato, nes viskas buvo išprovokuota nukentėjusiojo. Su juo konfliktų anksčiau neturėjo. Tik M. fabrikavo bylą, kad jis sumušė 16 – kos metų vaiką. Tada jo neuždarė. Jie nelaiko jo žmogum, pagal juos jis turi sėdėti kalėjime. Taip yra pasakęs policininkas R. Nuo antrankio sužalota buvo ir jo ranka, tai buvo užfiksuota areštinėje, ranka buvo sutinusi. Policininkų neplūdo necenzūriniais žodžiais, nesudavė jokių smūgių, tik rėkė. Kai R. jį tampė, traukė eiti į butą, jis ta pačia ranka jį atitraukė, sakė, kad neis. Nurodo, kad traukė ranką nesutikdamas eiti į butą, ranką buvo iškėlęs. Kiek kartų policininkas jį traukė, tiek kartų jis atitraukdavo antrankiu surakintą ranką. Kad tai policijos pareigūnai – žinojo, nes ne vieną kartą pas jį buvo atvažiavę, daug kartų jo namuose yra darytos kratos. Papildomai apklaustas 2012-02-20 teisiamojo posėdžio metu G. M. nurodė, kad pamatęs atvykusius policijos pareigūnus suprato, kad jie gali atlikti kokius nors veiksmus jo atžvilgiu, todėl apsisuko eiti nenorėdamas su pareigūnais kontaktuoti, nes žino kuo tai gali baigtis ir ta eiga matosi teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytinais įrodymais.

Nukentėjusysis V. R. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad jis dirba Kėdainių r. PK kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. Birželio 22 dieną su kolegom M., J., S. nuvyko į Pelėdnagius atlikti kratos pas G. M.. Kratos metu turėjo būti ieškoma šaunamojo ginklo. Dokumentą atlikti kratą pasirašė M. Pradžioje nieko nerado. Vėliau parvyko G. M. tėvas G. M.. Pamatęs juos jis apsisuko ir paspartinę žingsnį nuėjo. J. sakė – policija, M. sustok. Į tai G. M. nereagavo. Tas buvo pakartota kelis kartus. Priėjus prie M. ir prisistačius, šis pradėjo rėkti – ko norit. Pasakė jam, kad atvyko atlikti kratą dėl jo sūnaus. Kaltinamasis nesutiko, sakė pateikti įrodymus. Jam rodė nutarimą dėl kratos, bet M. nesutiko skaityti, sakė, kad į namus neįsileis. Nutarimas visą laiką buvo pas M.ą, jis jį jam rodė. Kilo konfliktas, kuris vyko garsiai, pasipylė eilė necenzūrinių žodžių. M. buvo pasakyta, kad jis nutrauktų veiksmus, nes turės vykti į policiją. M. sakė, kad jis ne balvonas ir niekur nevažiuos. Tvirtina, kad jis M. balvonu“ nepavadino. M. pradėjo „koliotis“, gestikuliuoti rankomis, prikišo savo veidą prie jo ir pasakė, kad jis gaus į „snukį“. Bijojo, kad nebūtų suduota. M. buvo perspėtas, kad bus panaudoti antrankiai. Antrankiai M. buvo uždėti ant dešinės rankos. Jis paėmė už antrankių. Tada prasidėjo tampymai, bandymas ištraukti antrankius jam iš rankos, jo rankos tąsymas, bandymas ranką išsukti, mėginimas alkūne smūgiuoti į krūtinės sritį. S. M. nepavyko, nes nepasiekė, bet jis kumščiu stuktelėjo jam per ranką, kumščiu tyčia sudavė ne mažiau tris kartus į rankos dilbį ir pirštus. Smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą, mano, kad galimai antrankių geležte buvo nubrozdinti jo sąnariai, bėgo kraujas. M. jam sudavė ranka, ant kurios buvo uždėtas antrankis. Jam buvo sužalota ta ranka, kuria jis laikė antrankius. Esant tokiai situacijai kolega įjungė vaizdo kamerą. Netiesa, kad jis tampė kaltinamąjį, nes jo kūno sudėjimas ne toks kaip M. Ant M. niekas iš policijos pareigūnų nerėkė, jam viskas buvo paaiškinta, bet jis tyčia sukėlė kaimo šou. Kai kolega pradėjo filmuoti, kada jie paprašė pastiprinimo, per budėtojų dalį išsikvietė gelbėjimo tarnybą, kolegas, tada M. apsiramino. Jie tada pastiprinimą atšaukė. Baigus filmuoti M. nuėjo prie automobilio, eidamas muistėsi, bet muistymasis buvo mažesnis, tačiau M. vis tiek jį tampė. M. bute atliko kratą. Kaltinamasis bute elgėsi ramiai. M. po kratos buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tą pačią dieną jis nuvyko į ligoninę dėl rankos. Mano, kad pakeldamas M. akinius jis jo neįžeidė, norėjo matyti kaltinamojo. Antrankius M. uždėjo dėl jo vartotų necenzūrinių žodžių, be to, jis atsisakė važiuoti į policiją protokolo surašymui. Tvirtina, kad iškarto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Su kaltinamuoju anksčiau jokių konfliktų nėra turėjęs.

Liudytojas E. M. (policijos pareigūnas) parodė, kad jis dirba Kėdainių r. PK kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. Kaltinamąjį pažįsta dėl darbinės specifikos. Paaiškino, kad tyrė baudžiamąją bylą dėl ginklo laikymo. Vienas iš įtariamųjų buvo kaltinamojo sūnus G. M.. Ryte jis gavo medžiagą ir vadovybė liepė negaišti laiko. Priėmė nutarimą kratai daryti. Kratos daryti važiavo su kolegom. Vietoje buvo apie 8 val. Atvažiavus, niekas neįsileido. Važinėjo po galimas bute gyvenančių asmenų buvimo vietas. Paieškojo ir vėl grįžo. Priėjo prie buto, butas pirmame aukšte, kai išgirdo šaukiant – stok, policija. Matė, kaip kaltinamasis konfliktuoja su R. ir J. Juos kaltinamasis vadino ir necenzūriniais žodžiais. Tvirtina, kad jis nuolat kaltinamajam rodė nutarimą kratai daryti, tačiau pastarasis nereagavo. Prašė ramintis. M. antrankiai buvo uždėti dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, agresyvaus elgesio. Kai V. R. M. dėjo antrankius, matė, kaip M. du ar tris kartus besimuistydamas, lyg, kumščiu sudavė R. į dilbį, kabino ir pirštus, pastūmė, bandė išplėšti antrankius, bandė suduoti į krūtinę, elgėsi agresyviai. Jam atrodo, kad tuo metu R. antrankius laikė, kuria ranka laikė – negali pasakyti. Mano, kad taip M. padarė tyčia, nes siekė išvengti antrankių uždėjimo. Kuria ranka M. sudavė jau nebeprisimena. Taip pat matė, kaip M. buvo prikišęs savo veidą prie R.o, bet ką jis R. sakė, nežino. Jis nuolat sakė M., kad šis nusiramintų, bet M. nusiramino tik kai buvo pradėta filmuoti. Po to, M. namuose buvo atlikta krata. M. buvo apklaustas ir policijoje, dėl jam padarytų sužalojimų nesiskundė. R. sakė, kad vyks pas ekspertą, kad kažkas yra rankai. Grįžę iš kratos komisariate rašė tarnybinius pranešimus, manė, kad M. bus surašytas ATP protokolas, bet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl atliktos kratos kreipėsi pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jis kratą sankcionavo. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos tvirtina. Nurodo, kad kaltinamojo gynėjo pateiktą daiktų apžiūros protokolą surašė ne 22, o 23 d., protokole suklydo nurodydamas apžiūros dieną.

Liudytojas D. J. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad dirba Kėdainių r. PK tyrėju. Galimai birželio 22 dieną vyko į Pelėdnagius atlikti kratą. Iš policijos komisariato išvažiavo apie 8 val. Kartu važiavo M., R. ir S. Vyko pas G. M.. Namie nieko nerado. Nusprendė apžiūrėti ieškomų asmenų susibūrimo ir lankomas vietas. Neradę grįžo atgal. Buvo praėję pusantros ar dvi valandos. Grįžę vėl nieko neradome. Su R. išėjo į lauką. Tuo metu atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo G. M.. Jis išsitraukė pažymėjimą, parodė. Sakė – G., policija, stok. M. nusisuko ir paspartinęs žingsnį nuėjo į kitą pusę. Jie sakė jam – sustok, turim atlikti kratą, yra nutarimas. M.s atsivertęs „papkę“ rodė nutarimą daryti kratai. M. pradėjo šaukti, skeryčiotis, vos ne kumščiais juos puolė, buvo nusiteikęs agresyviai. Sakė, kad pas jį nieko nedarys, neleis, sakė - „tuoj tu pamatysi, duosiu tau“. M. žodžius jis suprato kaip ir grasinimą. M. vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl necenzūrinių žodžių, dėl grasinimų, bandymo suduoti, nusprendė uždėti M.i antrankius. Uždėjus antrankius V. R. paskui M. „skraidė“. M. bandė ištraukti antrankius. Matė, kaip M. savo ranka sudavė į ranką R. Kiek smūgių sudavė ir kuria ranka sudavė – neprisimena. Negali pasakyti kuriuo metu M. grasino duoti į „snukį“. Pamatęs, kad situacija tampa nevaldoma, perspėjęs pradėjo filmuoti, tuo siekė M. apraminti. Jei nebūtų filmavęs, gal ir kitaip būtų pasibaigę, gal M. būtų trenkęs iš galvos. Filmavo ir kad būtų įrodymas, kad M. priešinosi. Po šio įvykio R. ranka buvo ar tai kraujuota, ar tai raudona. R. skundėsi, kad jam skauda. Atliekant kratą M. nebekonfliktavo. Su kaltinamuoju anksčiau nėra turėjęs jokių asmeninių konfliktų. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas K. S. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad dirba Kėdainių rajono PK postiniu. Kaltinamojo nepažįsta, konfliktų tarp jų nebuvo. Datos neprisimena, bet atėjęs į darbą gavo nurodymą nuvežti tyrėjus atlikti kratą. Važiavo J., M., R. Vyko į Koncevičiaus gatvę, esančią Pelėdnagiuose. Kiek žino, krata buvo daroma dėl ginklo. Pirmą kartą vietoje buvo apie 8 val. Nieko nerado. Tada važinėjo po gyvenvietę, po ko, vėl atvažiavo į vietą. Tuo metu pro jį pravažiavo automobilis BMV. Pamatė, kad J. eina link kaltinamojo sakydamas – „stok, policija“. Nematė, kaip elgėsi kaltinamasis, nes buvo už namo. Būdamas už namo girdėjo šūkaliojimus, kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad atvyko policijos pareigūnai, „koliojosi“. Jam, lyg, buvo sakoma ramintis. Negirdėjo ar sakė kaltinamajam dėl ko atvažiavo. Žodį „balvonai“ girdėjo sakant kaltinamąjį, kokius žodžius jis dar sakė, nebeprisimena. Nurodo, kad paties įvykio nematė, bet pas R. po įvykio ant dešinės rankos matė nubrozdinimus. Gal R. jam ir sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai. Apie įvykius jis sužino, nes apie įvykius jiems pasako, paskaito. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu geriau prisiminė.

Liudytoja V. K. parodė, kad galimai 2011-06-22 apie 10-11 val., eidama pro V. Koncevičiaus g. 14 ir 18 namų kiemą, matė, kaip kieme rėkavo G. M.. Buvo ir pareigūnas J. jį žino, nes rašė policijoje pareiškimą, buvo dar keli vyrai, jie policininkų uniformų nedėvėjo. Vienas vyras buvo po G. M. balkonu, o kiti buvo kieme. G. M. ne tik rėkė, bet ir tampėsi, matė, kaip G. M. tampė žmogų, lyg buvo su antrankiais, matė rankos tampymą, dėl tampymo pareigūnas judėjo, sviro. Kad pareigūnas būtų tempęs G. M. – nematė. Vyrai kalbėjo, prašė apsiraminti, lyg buvo filmuojama ar fotografuojama. G. M. kažką sakė policininkui, jo žodžiai skambėjo kaip grasinimas. Necenzūrinių žodžių negirdėjo. Nematė, kad G. M. kam suduotų. Konflikto pradžios nematė. Stengėsi greičiau praeiti, nes G. M. bijo. Tvirtina, kad turėjo problemų su G. M. sūnumi G. Jos vyras buvo peršautas, subadytas, taip padarė G. M. sūnus G., bet bylos buvo nutraukus nepakakus įrodymų. G. M. gąsdino visus, jos dieduką, vaikus, sakė, kad jiems reikės išsikraustyti. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja S. B. paaiškino, kad apklausiama policijoje sakė tiesą. Teisiamajame posėdyje nurodė, jog galimai 2011-06-22 apie 10 val., per langą pamatė grįžusį M., kuris pastatęs automobilį ėjo link darželio, kai kažkokie vyrai pradėjo M. šaukti. Jis atsisuko ir vėl nuėjo. Vėl jį pašaukė. Kai jis sustojo, prie jo priėjęs vyriškis uždėjo jam antrankį. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu policijoje, liudytoja nurodė, kad ji nesakė, kad kieme buvo kilęs triukšmas, vartojami necenzūriniai žodžiai, kad G. M. vartojo necenzūrinius žodžius, rodė savo nepasitenkinimą. Ikiteisminio tyrimo protokole jos parodymai surašyti neteisingai. Nurodė, kad ji skaitė tik savo apklausos protokolo pabaigą, toliau duodama parodymus nurodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolo neskaitė.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad apklausiama policijoje sakė tiesą, tuo metu geriau prisiminė. Parodė, jog galimai 2011-06-22, ryte, įėjusi į vaikų kambarį ir išgirdusi triukšmą, šūkavimą, pažiūrėjo pro langą. Stovėjo keturi žmonės, antrankiais prie žmogaus buvo prisegtas kaltinamasis. Buvo filmuojama. Visi šūkavo tarpusavyje. Garsius žodžius girdėjo tik iš G. M.. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų pavadintas balvonu, bet iš kaltinamojo kalbos taip suprato. Kaltinamasis sakė „aš ne balvonas“, rėkė, kad niekur nevažiuos. Kaltinamąjį norėjo pasodinti į automobilį, jo prašė nesipriešinti, nešūkauti, važiuoti apklausai. Matė rankų tampymąsi. Policininkas gal norėjo tempti, kad eitų, o kaltinamasis eiti nenorėjo. Gal policininkas ir netempė, dabar negali pasakyti. Neatsimena, kad būtų sakiusi, jog kaltinamasis elgėsi agresyviai, gal taip ir išsireiškė. Kaltinamasis buvo supykęs. Kaltinamojo anketinių duomenų neminėjo, nes nežinojo, nors Pelėdnagiuose gyvena ketvirti metai. Nematė, kad M. suduotų pareigūnui, buvo kaltinamojo pareigūnams pasakytas gal vienas necenzūrinis žodis. Konflikto pradžios nematė, matė G. M., kai jis jau buvo surakintas. Iki galo nežiūrėjo. Neprisimena, kad sakė, jog M. konfliktiškas, tačiau yra girdėjusi, kad buvo jo vienas konfliktas su kaimynais. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolo neskaitė.

Liudytoja S. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama sakė tiesą. Galimai 2011-06-22 apie 10-11 val., kieme buvo sujudimas, triukšmo nebuvo, G. M. stovėjo prie automobilio, prašė parodyti orderį. Prie mašinos G. M. buvo be antrankių. Policijos pareigūnas vartė popierius. G. M. kalbėjo nepakeltu, neįžeidžiančiu tonu, elgėsi normaliai. Matė, kad buvo filmuojama. Po 20 min. išėjusi į kiemą matė G. M., kuris surakintas antrankiais sėdėjo ant suoliuko. Antrankius pas G. M. pamatė tik išėjusi į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, kad kieme buvo triukšmas, nesakė, kad matė, kaip G. M. konfliktavo su pareigūnais, nesakė, kad jis buvo piktas, kad buvo pakeltas jo tonas. Kai stebėjo negirdėjo, kad G. M. vartotų necenzūrinius žodžius. Ne viską matė. Kalbėjosi su G. M. ir jam pasakė, kad kai ji norėjo atsiakyti liudyti, jai policijoje buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, kad jai grasina arba ji negerbia teismo. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolo neskaitė.

Liudytoja S. paaiškino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šitoje byloje. Asmenų parodymus užrašė iš pačių asmenų pasakojimų, po to užduodavo jiems klausimus. Jei asmuo sakė kaltinamojo anketinius duomenis, tai taip ir užrašė, priešingu atveju būtų tekę daryti atpažinimą. Asmenys protokolus skaitė ir pasirašė. Nebuvo taip, kad kažkuri liudytoja neskaitytų protokolo. Jai nėra keista, kad liudytojos keičia parodymus, nes jau ikiteisminio tyrimo metu pasakius, kad liudytojoms reikės eiti į teismą liudyti, jos sakė, kad nenori eiti liudyti, kad bijo. Taip sakė moterys, kurios – neprisimena, bet ne viena. Minėjo, kad bijo, jog kas nors neatsitiktų turtui, vaikams. Visiems aišku kas čia per asmuo yra kaltinamasis. Jei žmogus sako, kad bijo, kad jam gali daryti spaudimą jei reikės teisme liudyti, siūlo žmogui kreiptis į policijos komisariatą su pareiškimu, ji taip asmeniui galėjo pasakyti. Policijos pareigūnus ji taip pat apklausinėjo. Pareigūnai, važiuodami atlikti kratą susirenka, viską aptaria, todėl ji turėtų netikėti, kad pareigūnai viską žino, tai yra kur, kada ir dėl ko važiuoja.

Iš asmens apžiūros protokolo (I tomas, b.l.18-22) matyti, kad 2011-06-22 12.30 val. buvo atlikta V. R. asmens apžiūra, kurios metu fiksuota, kad ant dešinės rankos dilbio srities yra raudonos spalvos kraujosruva, ant dešinės rankos smiliaus piršto nugarėlės matyti kraujuojantis įpjovimas, ant dešinės rankos viduriniojo piršto nugarėlės matyti paraudimas. Fiksuoti sužalojimai nufotografuoti, išmatuoti.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1704/11)02) (I tomas, b.l.24) nurodyta, kad 2011-06-27 apžiūrėjus V. R. pas jį rasta: poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršto srityje. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku 2011-06-22 ir užduotyje (I tomas, b.l.23) nurodytu būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.

Byloje pateiktas V. R. pareigybių aprašymo kopija (I tomas, b.l.25-26) patvirtina, kad V. R. yra valstybės tarnautojas, nurodytos jo funkcijos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (I tomas, b.l.4-7) matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaime, prie V. Koncevičiaus g. 18 daugiabučio namo.

Iš nutarimo (I tomas, b.l.109) matyti, kad 2011-06-22 surašytas tyrėjo E. M. nutarimas daryti kratą 2011-06-22 buvo sankcionuotas teisėjo.

Iš kaltinamojo asmens duomenų (I tomas, b.l.67) matyti, kad jis gyvenamą vietą yra deklaravęs Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaime, V. Koncevičiaus g. 18-3. G. M. yra kaltinamojo sūnus.

Iš daiktų apžiūros protokolo (I tomas, b.l.11) matyti, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena, kurioje fiksuota įvykio data - 2011-06-22 10:16:52 val. Aprašytas nufilmuotas vaizdas. Byloje padaryta ir nufilmuoto įvykio pokalbių stenograma (I tomas, b.l.165-167).

Teisiamojo posėdžio metu ir teisėjui rašant nuosprendį dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą (I tomas, b.l.12) akivaizdžiai matyti, kaip G. M.: yra įspėjamas dėl policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo (16 (min):10(sek)), stipriai traukia antrankį laikančio pareigūno ranką ir ją suka, pareigūnas dėl tąsymo pertempiamas į kitą pusę (16:22), G. M. neleidžia uždėti antrankio ant kitos jo rankos, ranką iš pareigūno ištraukia (16:34), pats rėkia, kad jį guldytų (16:36), G. M. įspėjamas dėl savo pareigų viršijimo (16:43), vėl traukia antrankį laikančio pareigūno ranką, pareigūnas dėl tąsymo pertempiamas į kitą pusę (17:42), matosi G. M. mostas alkūne į pareigūno krūtinės sritį, dėl ko pareigūnas atsvyra (17:52). Viso filmuoto vaizdo daugiabučio namo kieme metu G. M. kalba su pareigūnais pakeltu tonu, garsiai šaukia, laiko antrankiu surakintos rankos sugniaužtą kumštį. Pareigūno išsakytas žodis – „tegul priešinasi“, pasakytas G. M. jau atlikus prieš pareigūną aktyvius pareigūno tąsymo veiksmus.

Iš žurnalo išrašo matyti, kad sulaikytas G. M. 06.23 10.56 val., apžiūrėtas skundėsi dešinės rankos riešo maudimu, sąnarys patinęs (po antrankių uždėjimo), diagnozuotas dešinės rankos riešo suspaudimas (I tomas, b.l.168-169).

Iš daiktų apžiūros protokolo (I tomas, b.l.172) matyti, kad 2011-06-22 8.20-8.40 val., E. Muraškinas apžiūrinėjo daiktinius įrodymus. Baudžiamosios bylos numeris nenurodytas. Kaltinamojo gynėjas pateikdamas dokumentą teismui nurodė, kad jis nėra iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

Iš 2011-06-22 kratos protokolo (I tomas, b.l.173) matyti, kad krata V. Koncevičiaus g. 18-13, Pelėdnagių kaime, Kėdainių raj., buvo atlikta dalyvaujant G. M.. Krata atlikta 10.35-11.05 val. Dalyvavusių asmenų pareiškimų gauta nebuvo. G. M. protokole pasirašęs.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, nufilmuota vaizdo medžiaga, pareigybių aprašymo, kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2011 m. birželio 22 d. apie 10.05 val., G. M., Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Pelėdnagių kaime, V. Koncevičiaus g. 18 namo kieme, pamatęs į kiemą atvykusius policijos pareigūnus ir tyčia eidamas tolyn nuo jį šaukiančių policijos pareigūnų, kratos jo bute daryti atvykusius policijos pareigūnus išplūdęs necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnų atžvilgiu elgdamasis agresyviai, garsiai viešoje vietoje ant pareigūnų rėkdamas, nepaisydamas pareigūnų reikalavimo ramintis, dėl ko, dėl tokių G. M. veiksmų, turinčių administracinių teisės pažeidimų – nedidelio chuliganizmo ar pasipriešinimo policijos pareigūnui požymių, visumos, pastarajam buvo nurodyta vykti į policiją, o kaltinamajam atsisakius - uždėtas vienas antrankis, po ko, siekdamas išvengti sulaikymo, G. M. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjui V. R., atlikusiam tarnybos pareigas, tai yra tyčia ranka sudavė G. M. antrankį laikiusiam V. R. į dešinės rankos dilbį, staigiais judesiais ranka žemyn bandė išplėšti iš policijos pareigūno V. R. antrankius, o nepavykus - tris kartus kumščiu sudavė jam į dešinės rankos dilbį bei pirštus, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinės rankos dilbio ir dešinės rankos piršto srityse, tuo sukeldamas policijos pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą, pastūmė V. R., alkūne užsimojo smogti, tačiau pareigūnas smūgio išvengė pasitraukdamas į šoną, grasino pareigūnui susidorojimu - suduoti į veidą, tai yra fiziniu smurtu pasipriešino valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, atlikusiam tarnybos pareigas.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad policijos pareigūnai meluoja. Vertinant policijos pareigūnų parodymų patikimumą, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusiojo – policijos pareigūno parodymus patvirtino ne tik kitų policijos pareigūnų parodymai, bet ir įvykyje tiesiogiai nedalyvavusių pašalinių liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, tame tarpe iš dalies ir nufilmuota vaizdo medžiaga. Kaltinamasis teismui patvirtino, kad su nukentėjusiuoju anksčiau nebuvo susidūręs jokiose konfliktinėse situacijose, todėl teismas nemato pagrindo, kuriam esant dėl melagingų parodymų davimo įspėtas nukentėjusysis, o ir liudytojais apklausti kiti policijos pareigūnai, turėtų pagrindą kaltintąjį melagingai apkalbėti ir siekti apkaltinti kriminalinio nusikaltimo padarymu. Paminėtų asmenų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, savo esme yra vienodi. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai prašė vadovautis jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tvirtino, kad tuo metu jie atsiminė geriau. Skirtumai policijos pareigūnų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, teismo manymu, nėra esminiai ir turintys lemiamos įtakos veikos kvalifikavimui, ir gali būti paaiškinti pareigūnų nuolat atliekamo darbo specifika, atliekamų procesinių veiksmų gausa. Akivaizdu, kad kaltinamasis pernelyg sureikšmina savo asmenybės svarbą, jo įsitikinimas, kad policijos pareigūnai yra prieš jį nusistatę, jį provokuoja, bylas „fabrikuoja“ - nebrandus, niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Kaltinamasis tokį savo „įsitikinimą“ net ir teisiamojo posėdžio metu ne jo naudai duodančių parodymus asmenų atžvilgiu išreiškė pakankamai agresyviai. Toks kaltinamojo savo tariamos viršenybės prieš kitus demonstravimas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams, nepagrįstai aukštas savo asmenybės susidariusioje situacijoje vertinimas, ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir kasdieniame gyvenime, santykiuose su piliečiais, apie ką kalbama seniūnijos pateiktoje charakteristikoje, santykiuose su pareigūnais, teisinėje visuomenėje yra visiškai netoleruotinas.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos, pareigybių aprašymo, matyti, kad nukentėjusysis V. R. yra policijos pareigūnas, vykdęs savo tarnybines pareigas, tai yra kartu su ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusiu ir nutarimą atlikti kratą priėmusiu pareigūnų E. M., bei policijos pareigūnais D. J. ir K. S., darbo metu atvykęs kaltinamojo bute atlikti kratą. Nors atvykę policijos pareigūnai ir nedėvėjo tarnybinių uniformų, tačiau kaltinamasis patvirtino, jog jis žinojo, kad atvykę asmenys yra policijos pareigūnai. Kaltinamasis pripažino, kad jis „nepageidavo“ bendrauti su atvykusiais policijos pareigūnais ir norėjo nueiti, kad jį pareigūnai kvietė kelis kartus, kad nukentėjęs jį pavadino „balvonu“, po ko, jis pasikarščiavo, gal ir pradėjo rėkti, pripažino, jog kai R. jį tampė, traukė eiti į butą, jis ta pačia ranka jį atitraukė, sakė, kad neis, nurodė, kad traukė ranką nesutikdamas eiti į butą, ranką buvo iškėlęs, kad kiek kartų policininkas jį traukė, tiek kartų jis atitraukdavo antrankiu surakintą ranką. Nukentėjusiuoju pripažintas policijos pareigūnas V. R., liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. M., D. J., K. S. nurodė, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai ir iššaukiančiai, bandė pasišalinti, nors jam ir buvo rodomas dokumentas dėl kratos atlikimo, leisti atlikti kratos savo namuose nesutiko, dokumento nenorėjo skaityti, pradėjo rėkti, sukėlė konfliktą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, ką nurodė ir pašalinė įvykio liudytoja I. S., nepaisė perspėjimų liautis taip elgtis, dėl ko kaltinamajam buvo pasakyta, kad jis turės vykti į policiją, o kaltinamasis atsakė, kad jis niekur nevyks. Nukentėjusysis parodė, ką patvirtino ir liudytojas E. M., kad G. M. prikišo savo veidą prie jo veido ir pasakė, kad jis gaus, ką girdėjo ir liudytojas D. J., bijojo, kad jam nebūtų suduota. Esant tokiai situacijai, dėl visumos G. M. veiksmų, policijos pareigūnai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5, 16, 18, 20, 21, 23 str. nuostatomis, ne tik pagrįstai kaltinamąjį įtarė padarius teisės pažeidimą, reikalavo nurimti, vykti į policijos komisariatą, reikalavo, kad jis vykdytų jų nurodymus dėl kratos atlikimo, o kaltinamajam geranoriškai nesutinkant paisyti policijos pareigūnų reikalavimų, savo aktyviu elgesiu keliant ir pavojų pareigūno sveikatai (grasinimas suduoti), ką įrodo ir tolimesni kaltinamojo fizinio smurto veiksmai, pagrįstai panaudojo specialiąsias priemones. Teismo manymu, BK 286 str. dispozicija nereikalauja kaltinime suformuluoti dėl kokių konkrečiai kaltinamojo neteisėtų veikų pareigūnų veikimas buvo teisėtas, be to, nei kaltinamasis, nei gynėjas nepareiškė, kad jiems kaltinimas yra neaiškus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis skundė policijos pareigūnus dėl jų netinkamų ar neteisėtų veiksmų, taip pat nėra duomenų ir apie skundą dėl atliktos kratos neteisėtumo. Kaltinamojo gynėjo pateiktame 2011-06-22 kratos protokole kaltinamasis pasirašė, jokių pareiškimų kaltinamasis pasirašydamas protokolą nepareiškė, o įstatymas nenumato, kad būtent kratos protokole privalomai turi būti surašyti kokie nors kratos dalyvio priešinimosi veiksmai, kaip tai atrodo kaltinamojo gynėjui. Atsižvelgiant į tai ir į šioje byloje surinktos medžiagos visumą, teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad policijos pareigūnai elgėsi pažeisdami policijos veiklos įstatymo ar baudžiamajame procese numatyto kratos atlikimo procesinio veiksmo, ką patvirtina tas faktas, kad teisėjas atliktą kratą sankcionavo, ar kitų norminių aktų reikalavimus, tai yra policijos pareigūnų reikalavimai ir veiksmai nebuvo neteisėti. Akivaizdu, kad suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis turėjo visas sąlygas ramiai išsiaiškinti situaciją ir be jokių demonstratyvių konfliktų atlikti pareigūnų prašomus veiksmus, ko pradžioje geranoriškai prašė pareigūnai, arba ramiai atsisakyti tai padaryti, tačiau kaltinamasis klaidingai įsivaizdavo ir įsivaizduoja, kad būtent jis turi valdingus įgalinimus nuspręsti kaip, kada, kokius veiksmus turi teisę ir kokius neturi teisės atlikti tarnybines pareigas atliekantys policijos pareigūnai, nesuvokė ir nesuvokia, kad jo elgesys buvo aiškiai netinkamas, o veiksmai prieš pareigūnus buvo neteisėti, kad savo teisių pažeidimų, jei kaltinamasis tokių įžvelgė, netgi, jei ir buvo pavadintas kokiu nors įžeidžiančiu žodžiu, nors tokių duomenų byloje nepakanka, jei kaltinamąjį ir įžeidė jo akinių nuo saulės pakėlimo veiksmas ir pan., kaltinamasis tokiais būdais, kuriuos pasirinko, ginti neturėjo teisės.

Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas einančiam V. R. ir jį sužalojo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teisėtai veikiančio policijos pareigūno atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, fizinio smurto panaudojimas, sukeltos pasekmės peržengė (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytos veikos sudėtį, todėl kaltinamojo veika negali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Nukentėjusiojo V. R., liudytojų E. M., G. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, kuriam ant vienos rankos buvo uždėtas antrankis, tąsė ir stumdė smulkesnio kūno sudėjimo kitą antrankio galą laikantį pareigūną V. R., bandė antrankį iš pareigūno rankos ištraukti, mėgino smūgiuoti alkūne, tyčia, būdamas įpykęs sudavė į rankos dilbį ir pirštus. Nukentėjęs nurodė, kad jo manymu sužalojimai jam galėjo būti padaryti ir antrankių geležte, nes buvo nubrozdinti sąnariai, bėgo kraujas, skaudėjo, G. M. jam sudavė ranka, ant kurios buvo uždėtas antrankis, jam buvo sužalota ta ranka, kuria jis laikė antrankius. Liudytojas K. S. patvirtino, kad po įvykio pas V. R. ant rankos matė nubrozdinimus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tai yra, kad 2011-06-22 12.30 val., tai yra po įvykio, apžiūrėjus V. R. pas jį ant kūno fiksuota: ant dešinės rankos dilbio srities raudonos spalvos kraujosruva, ant dešinės rankos smiliaus piršto nugarėlės kraujuojantis įpjovimas, ant dešinės rankos viduriniojo piršto nugarėlės – paraudimas, fiksuoti sužalojimai fotografuoti. Nepagrįsta kaltinamojo gynėjo replika dėl to, kad kaltinime nurodytas smūgiavimas kumščiu negalėjo padaryti asmens apžiūros protokole fiksuoto įpjovimo, kadangi nukentėjusiojo kūno apžiūrą atliko ne medicinos išsilavinimą turintis asmuo, kuris neturi kompetencijos įvardinti sužalojimo padarymo mechanizmo, be to, nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamasis smūgiavo antrankiais užrakinta ranka ir sužalojimas jam galėjo būti padarytas antrankių geležte, be to, pas nukentėjusįjį užfiksuotas ne tik aptariamas sužalojimas, bet ir kraujosruva ant rankos, kas nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje. Teismo medicinos specialistas išvadoje nurodė, kad 2011-06-27 apžiūrėjus V. R. pas jį rasta: poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršto srityje, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kad kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Liudytoja V. K. patvirtino kad matė, kaip G. M. tampė policininką, kuris dėl jo tampymo sviro, judėjo, kad nematė, jog būtų tampomas G. M.. Liudytoja I. S. vien teisiamajame posėdyje nurodė, jog girdėjo, kaip G. M. buvo prašoma nesipriešinti, kad kaltinamasis vedamas eiti nenorėjo, rėkė, kad niekur nevažiuos, kad matė rankų tampymąsį.

Liudytojos S. B., I. S., S. B., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu dalį savo parodymų pakeitė, vienodai nurodydamos, kad jos savo parodomų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neskaitė, kad taip, kaip yra užrašyta jų teismo pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, jos nesakė.

Teismo įsitikinimu, toks paminėtų liudytojų aiškinimas teisiamojo posėdžio metu yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojos neturėjo galimybės savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, paskaityti ir jų neskaitė. I. S. parodymų yra tik vienas puslapis (I tomas, b.l.40), S. B. parodymų - tik nepilnos devynios eilutės (I tomas, b.l.41), o S. B. parodymų yra tik pusę puslapio (I tomas, b.l.42). Visos liudytojos po savo parodymais pasirašė, kad juos perskaitė ir parodymai surašyti teisingai. Ikiteisminį tyrimą atlikusi liudytoja S. G. parodė, kad liudytojos parodymus davė pačios pasakodamos, savo parodymus skaitė ir pasirašė, kad nebuvo taip, jog kažkuri liudytoja savo parodymų neskaitytų, kad jau tuomet buvo kalba, jog liudytojos bijo, bijo eiti į teismą. Be to, dalis liudytojų parodymų ir teisiamojo posėdžio metu išliko tokie patys, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų S. B., I. S. ir S. B. parodymais, kadangi jie atitinka teisiamojo posėdžio metu patikrintų kitų įrodymų visumą ir nustatyto įvykio aplinkybes. Vien jau tas liudytojų S. B. ir S. B. teisme duotų parodymų teiginys, kad įvykio metu kieme triukšmas kilęs nebuvo, kaltinamasis nepasitenkinimo nerodė, nekonfliktavo su pareigūnais, ką jos buvo parodžiusios ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdžiai prieštarauja net ir nufilmuotoje medžiagoje matomam vaizdui. Dėl tos pačios priežasties teismui kelia abejones S. B. teisiamojo posėdžio metu ypač smulkiai, nusakant net metrus, nupasakotos tokios G. M. sulaikymo aplinkybės apie kurias ji visiškai nebuvo užsiminusi ikiteisminio tyrimo metu, nors tokią galimybę, kaip nustatyta, turėjo. Gi ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. nurodė, kad G. M. vartojo necenzūrinius žodžius, policininkams kažką bandant parodyti nesutiko. Liudytoja I. S., ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino pro langą pažiūrėjusi išgirdusi triukšmą ir matė triukšmaujantį G. M., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, ko ši liudytoja nepaneigė ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nurodė, kad G. M. gal pasakė tik vieną necenzūrinį žodį policininkams, kad G. M. elgėsi agresyviai, nenorėjo klausyti policininkų, ko iš esmės liudytoja nepaneigė ir teisminio nagrinėjimo metu, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nedviprasmiškai nurodė, kad G. M. tampė policininką, kuris buvo prisikabinęs antrankiu, rėkė, kad niekur nevažiuos, kt. Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kieme buvo kilęs triukšmas, kad G. M. tonas bendraujant su pareigūnas buvo pakeltas, ką ji jau neigė teisiamojo posėdžio metu, nors to neneigė net pats kaltinamais, kad pareigūnai G. M. rodė dokumentus. Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad per langą į kiemą pažiūrėjo išgirdusi triukšmą, necenzūrinius žodžius, kad tarp G. M. ir pareigūnų vyko konfliktas, kad pareigūnai kažką bandė rodyti G. M., o jis nesutiko, kad G. M. triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, visumoje su teismo aukščiau jau aptartais įrodymais, patvirtina kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos – pareigūno tąsymo, stumdymo, smūgių į pareigūno rankos dilbį, pirštus ir po to atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis, apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko iki kaltinamojo neteisėto elgesio filmavimo pradžios. Peržiūrėjus nufilmuotą vaizdo įrašą akivaizdžiai matyti, kad ir po to G. M. nufilmuoti atlikti veiksmai - stiprus traukimas antrankį laikančio pareigūno rankos, jos sukimas, dėl ko pareigūnas net kelis kartus pertempiamas į kitą pusę, nei stovėjo, jau galėtų būti laikomi fizinio smurto panaudojimu. Teismui nekelia abejonių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūną, kad pareigūnui bus sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas ir, vedinas niekuo nepateisinamo pykčio, norėjo taip veikti. Įstatymo leidėjas BK 286 str. dispozicijoje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą.

Kadangi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis panaudoję fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, G. M., kaltinamojo neprisipažinimą teismui vertinant kritiškai, kaip pastarojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: 1999-09-01 G. M. jau buvo teistas už pasipriešinimą policininkui (pagal BK 201¹ str. iki 2003-05-01 galiojusią BK redakciją), nuosprendžiu atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, 2006-09-13 teistas pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas) – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas buvo atidėtas, 2009-03-25 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs (BK 97 str. 3 d. 1 p.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, nedirba, registruotas darbo biržoje nuo 2011 metų, sveikas, šeimos neturi, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai – kaip nenuspėjamo būdo, agresyvus, konfliktiškas, linkęs jaunimą traukti į nusikalstamą veiką, seniūnijos pažymoje nurodyta, kad su kaltinamuoju kartu gyvena jo pilnametis sūnus G. M..

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas teistumo nebeturinčiam, sveikam ir darbingam kaltinamajam gali būti pasiektas už padarytą nusikaltimą skiriant jam baudą, baudos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (BK 54 str. 3 d.), atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkius nusikaltimus numatytos baudos vidurkis (už nesunkų nusikaltimą galima skirti bauda iki 500 MGL), į bausmės laiką remiantis BK 65, 66 str. įskaitant kaltinamojo laikino sulaikymo dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis G. M., vadovaujantis BPK 140 str., buvo sulaikytas 2011-06-22 (I tomas, b.l..47), paleistas 2012-06-24 (I tomas, b.l.61). Paleidus kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I tomas, b.l.62). Byloje kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai. Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (I tomas, b.l.12), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš G. M. priteistina 24,39 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir nuteisti 35 MGL (trisdešimt penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 4550 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;

remiantis BK 65, 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-06-22 iki 2011-06-24, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai ir laikyti, kad 4 (keturių) MGL (minimalių gyvenimo lygių) arba 520 Lt (penkių šimtų dvidešimt litų) baudos bausmės dalis yra atlikta.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. M. 24,39 Lt (dvidešimt keturi litus 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė