- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-1312-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21415-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Trečiasis asmuo
- L. S.-F., R. F., L. S.
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Atsakovas
- V. K., I. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų L. S.-F. ir R. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio ieškinį atsakovams V. K. ir I. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovų V. K., I. M. priešieškinį ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyriui dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymo panaikinimo, kurioje tretieji asmenys R. F. ir L. S. – F., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio ieškinį atsakovams V. K. ir I. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakovų V. K. ir I. M. priešieškinį ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyriui dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymo panaikinimo, kurioje tretieji asmenys R. F. ir L. S. – F., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Atsakovai I. M. ir V. K. 2018 m. sausio 3 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną bendravimo su dukra L. K. (gimusia (duomenys neskelbtini)) tvarką: nustatyti, kad atsakovai su dukra bendrauja kiekvieną darbo dieną nuo 9:30 val. iki 10:30 val., kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val.; kiekvieną sekmadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val.
Atsiliepimas
3. Atsakovai nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. jų ir nepilnametės dukters susitikimai Labdaros fondo SOS Vaikų kaimų Lietuvos draugijoje organizuojami 1 kartą per savaitę, t. y. trečiadieniais nuo 9:30 val. iki 10:30 val., tačiau tokių pasimatymų (1 karto per savaitę) nepakanka jau atkurtam jų ir dukters emociniam ryšiui sustiprinti. Atsakovai pažymėjo, kad su laikinais dukters globėjais jiems nepavyksta susitarti dėl kitos bendravimo su dukra tvarkos. Atsakovų teigimu, laikini vaiko globėjai siekia jų dukrą atpratinti nuo biologinių tėvų, nors, pasak atsakovų, dukra savo biologinius tėvus myli ir nori su jais bendrauti.
Šalies argumentai
4. 2018 m. sausio 4 d. trečiųjų asmenų R. F. ir L. S.– F. atstovas advokatas pateikė teismui prašymą nustatyti tretiesiems asmenims terminą atsiliepimui į atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti; atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti žodinio proceso tvarka; įpareigoti Vaiko teisių apsaugos instituciją pateikti išvadą dėl atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė trečiųjų asmenų prašymą; atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatydamas tokią laikiną atsakovų bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: atsakovai bendrauja su dukra kiekvieną darbo dieną nuo 9:30 val. iki 10:30 val.; kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val.
5.1. Teismas pažymėjo, kad savo prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti nustatymo tretieji asmenys visiškai nemotyvavo, t. y. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų spręsti žodinio proceso tvarka.
5.2. Teismo vertinimu, visos bylos aplinkybės tretiesiems asmenims yra žinomos. Jie, manydami, kad yra itin reikšmingų duomenų, dėl ko teismas turėtų nesilaikyti įstatymo nustatytų terminų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka paskirto teismo posėdžio metu (2018 m. sausio 24 d.), galėjo ir turėjo nurodyti jau prašyme dėl termino atsiliepimui pateiki nustatymo, tačiau to nepadarė.
5.3. Teismo įsitikinimu, atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus tokiems klausimams spręsti, nepagrįstai pažeistų atsakovų bei nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat be jokio teisinio pagrindo varžytų atsakovų teisę dėti visas pastangas siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, tinkamai įgyvendinti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, siekti sustiprinti emocinį ryšį su vaiku. Teismo nuomone, trečiųjų asmenų prašymo tenkinimas nepagrįstai vilkintų bylos nagrinėjimą bei užkirstų kelią atsakovams įgyvendinti savo teises ir pareigas.
5.4. Spręsdamas dėl laikinos atsakovų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad šiai dienai nepilnametės L. K. ryšys su skyrium gyvenančiais tėvais yra susilpnėjęs. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovai, bendraudami su nepilnamete dukra, darytų jai žalą.
5.5. Teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusį ginčą, atsakovų argumentus, sprendė, kad šioje bylos stadijoje, siekiant atkurti susilpnėjusį nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančių tėvų ryšį, yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovų ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
5.6. Teismas vertino, kad vienos valandos bendravimas su biologiniais tėvais darbo dienomis nepažeis nepilnametės L. K. interesų. Kita vertus, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad iki šios dienos vaikas su biologiniais tėvais bendraudavo tik vieną kartą per savaitę, teismas sprendė, kad reikalinga duoti bent vieną dieną mergaitei pailsėti nuo kelionės vykti susitikti su biologiniais tėvais. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovai gali bendrauti su dukra kiekvieną šeštadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val., o reikalavimą leisti atsakovams bendrauti su dukra kiekvieną sekmadienį nuo 10:00 val. iki 13:00 val. atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Tretieji asmenys L. S.-F. ir R. F. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį pakeisti ir nustatyti tokią laikiną atsakovų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: atsakovai bendrauja su dukra Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos patalpose (LT-07171 Vilniuje, Ozo g. 37), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, kiekvieną antradienį (darbo dieną) nuo 9:30 val. iki 11:30 val. ir kiekvieną ketvirtadienį (darbo dieną) nuo 9:30 val. iki 11:30 val. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Po daugiau nei 6 mėn. nusistovėjusios ir tapusios įprasta bendravimo tvarkos, kai atsakovė I. M. bendraudavo su dukra SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose ir tik dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui vieną valandą vieną kartą per savaitę, skundžiama nutartimi staiga nustatoma, kad bendravimas vyks kasdien, nedalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, taip pat kiekvieną šeštadienį tris valandas nepertraukiamai. Galima suprasti skundžiamos nutarties tikslus, tačiau nustatomas laikinas situacijos sureguliavimas yra akivaizdžiai nepamatuota, nepakankama ir turinti esminių trūkumų priemonė skundžiamoje nutartyje deklaruojamiems tikslams siekti. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra nepagrįsta ir neteisėta, nes jai nėra objektyvių faktinių prielaidų ir jos vykdymui yra visiškai nepasirengta nepilnamečio vaiko interesų apsaugos požiūriu.
6.2. Tretieji asmenys iš esmės sutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pagrindas nustatyti atsakovų ir trečiųjų asmenų globojamos L. K. laikiną bendravimo tvarką – iki šiol teismo nutartimi tai nebuvo padaryta ir tai kuria aiškumą tiek atsakovams, tiek ir tretiesiems asmenims. Vis dėlto, tretieji asmenys nesutinka su nutarties ir joje nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, konkrečiai – jos apimties esamomis aplinkybėmis, pagrįstumu.
6.3. Trečiųjų asmenų įsitikinimu, skundžiama nutartis yra keistina, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovų prašyme nurodytais teiginiais, visiškai ignoravo byloje jau esančius rašytinius įrodymus ir jų visumą, nesuteikė tretiesiems asmenims galimybės išsakyti nuomonės dėl atsakovų prašymo, tokiu būdu tinkamai ir laiku atkreipti teismo dėmesį į byloje jau esančius rašytinius įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas neklausė ir neišklausė Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės, nors, sprendžiant tokius klausimus, specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę.
6.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri iš esmės prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, pažeidžia atsakovų ir trečiųjų asmenų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Siekiant spręsti klausimą tokiu būdu, kaip išspręsta skundžiamoje nutartyje, visų pirma turi būti įsitikinta, kad tam egzistuoja faktinės prielaidos ir visų suinteresuotų asmenų pasirengimas, jog bus imtasi priemonių užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, apsaugoti nuo staigių ir neparuoštų pokyčių jo gyvenime, kad bus galima užtikrinti saugų, vaiko interesus saugantį ir kartu realų skundžiamoje nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. Be to, būtina įsitikinti, ar to siekiantys atsakovai yra pasirengę tinkamai.
6.5. Atsakovų dukra yra globojama trečiųjų asmenų šeimoje nuo 2017 m. vasario 3 d., jos ir globėjų emocinis ryšys yra stiprus. Nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė pareiškė norą ir su savo dukra susitiko tik vieną kartą. Nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. sausio 5 d. vyko reguliarūs atsakovės susitikimai su dukra, susitikime visada dalyvaujant psichologei, sutartu periodiškumu, laiku ir vietoje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. sausio 5 d. susitikimuose su dukra dalyvavo vos keturis kartus. Vaiko teisų apsaugos specialistai, įvertindami esamą situaciją ir vaiko padėtį, yra rekomendavę, kad atsakovų bendravimas su dukra vyktų dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui.
6.6. Atsakovams trūksta tėvystės įgūdžių, net ir vienos valandos trukmės atsakovų susitikimas su dukra dėl atsakovų įgūdžių stokos ir neatsakingo požiūrio yra neefektyvus, sukelia akivaizdų nuovargį ir nuobodulį atsakovams.
6.7. Atsakovai siekė parodyti pastangas bendrauti su dukra, užsiregistruodami lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Kursai baigėsi 2017 m. gruodžio 21 d., tuo tarpu duomenų apie tai, kad atsakovai išklausė šiuos kursus, nėra. Priešingai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai kursų nelankė, todėl ir negalėjo gauti jų išklausymą patvirtinančio dokumento.
6.8. Tretieji asmenys tiesiogiai su atsakove 2017 m. lapkričio 16 d. sutarė dėl dažnesnio ir ilgesnio atsakovės bendravimo su dukra laiko, t. y. po dvi valandas, ir tokio susitarimo laikėsi. Tačiau jau 2017 m. lapkričio 30 d. susitikime pati atsakovė išreiškė pageidavimą grįžti prie įprasto vienos valandos susitikimo trukmės, tai ir buvo padaryta.
6.9. Byloje yra duomenų, kad L. K. jau laikinai gyvenant trečiųjų asmenų šeimoje atsakovai nekeičia savo gyvenimo būdo, nors teigia, jog neturi galimybių susitikti ir stiprinti ryšį su dukra. Tai neabejotinai patvirtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka faktinių aplinkybių, šiuo metu nėra faktinių prielaidų efektyviam atsakovų ir mažametės dukters bendravimui skundžiamoje nutartyje nustatytu intensyvumu.
6.10. Trečiųjų asmenų įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka, visų pirma, turėtų būti grindžiama vaiko teisių apsaugos ir psichologų specialistų išvadomis, kad tokia tvarka gali sukurti pirmosios instancijos teismo siekiamą efektą – biologinių tėvų ir vaiko ryšio stiprinimą, kad tam egzistuoja minimalios objektyvios prielaidos, įskaitant biologinių tėvų pastangas, gebėjimų stiprinimą, kai bus atsakyta į klausimą, kaip ir kokios priemonės turi būti taikomos esamoje situacijoje, siekiant pirmosios instancijos teismo nurodytų tikslų.
6.11. Skundžiamoje nutartyje numatyta atsakovų teisė bendrauti su dukra kiekvieną šeštadienį po tris valandas. Vaiko teisių apsaugos specialistai yra rekomendavę bendravimą tik dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, ir iki šiol atsakovų susitikimai su dukra visada vyko SOS vaikų kaimai Lietuva patalpose. Šeštadienį SOS vaikų kaimai Lietuva nedirba. Valstybinės institucijos – vaiko teisių apsaugos skyriai – šeštadieniais taip pat nedirba. Dėl to skundžiamoje nutartyje numatytas bendravimas šeštadieniais esamomis aplinkybėmis apskritai negalimas, nes nėra galimybės užtikrinti psichologo ar socialinio darbuotojo dalyvavimą, taip pat vietą (institucijos patalpas), kurioje galėtų vykti susitikimas.
6.12. Atsakovų ir jų dukters įprasta susitikimo diena iki šiol buvo ketvirtadieniai, o atsakovų bendravimas galėtų būti išplečiamas, numatant vieną papildomą dieną ir kiekvieno susitikimo laiką pailginant iki dviejų valandų trukmės. Pasak trečiųjų asmenų, tokia tvarka atitiktų vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas ir rašytinius įrodymus. Tretieji asmenys taip pat yra įsitikinę, kad pagrindas keisti laikiną bendravimo tvarką privalo būti vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijos ir išvados, jog atitinkamiems pokyčiams yra objektyvios prielaidos ir jiems yra tinkamai pasirengta.
Atsiliepimas
7. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Negalima sutikti su atskirojo skundo teiginiu, neva teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, visiškai ignoravo byloje jau esančius rašytinius įrodymus. Pagal CPK 144-148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus bei nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Dėl šių dalykų teismas pasisakys jau priimdamas galutinį sprendimą byloje.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovai taip pat visiškai nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad jų susitikimai su dukra visuomet vykdavo tik dalyvaujant psichologei, dėl ko nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuomet šeštadieniais atsakovai bendrautų su dukra be pašalinių asmenų, akivaizdžiai pažeis jų dukters interesus. Atsakovų teigimu, jų dukra nuo gimimo augo ir gyveno su atsakovais visavertėje šeimoje. Laikinas aplinkybių ir gyvenimo sąlygų pakeitimas, dukrai gyvenant su laikinais globėjais, nereiškia, kad dukra yra atpratusi nuo atsakovų, nepažįsta jų ar kad jų tiesioginis bendravimas gali būti vaikui žalingas. Priešingai, daugiau nei pusę metų atsakovai su dukra bendravo dalyvaujant pašaliniams asmenims, psichologui, globėjams, dėl to yra tikri, kad atėjo laikas jiems, tėvams, bendrauti su dukra artimai be pašalinių asmenų, psichologų (jeigu jie nepageidauja dalyvauti) įsiterpimo, siekiant dar labiau atkurti tarpusavio ryšį bei sustiprinti artimą bendravimą.
7.3. Atsakovai ne kartą buvo išreiškę norą ilginti susitikimus su dukra, matyti ją kuo dažniau, nes toks itin trumpas laiko tarpas – tik viena valanda į savaitę – niekaip neužtikrina atsakovų nepilnametės dukters teisės bendrauti su abiem tėvais, priešingai, tokiu trumpu matymusi žalojama dukters psichika, stengiamasi atriboti dukrą nuo biologinių tėvų.
7.4. Laikini globėjai visais būdais, neatsižvelgdami, kad atsakovai taip pat dirba, piktnaudžiaudami globėjų teisėmis, siekdami atpratinti vaiką nuo tėvų, bandė sumažinti nustatytą ir suderintą minimalų atsakovų su vaiku bendravimo laiką, siekė sudaryti sąlygas, kad bendravimas su vaiku neįvyktų visai, nurodydami, jog į tėvų susitikimus su vaiku neatvyks dėl atostogų, ligos ar darbo pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Teismas, skundžiama 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nustatydamas laikiną tėvų ir vaiko bendravimo tvarką, įvertino tai, kad vaiko interesus labiausiai atitinka glaudus bendravimas su tėvais. Esant nepastoviems atsakovų ir vaiko santykiams, nebus maksimaliai padidintos ir išnaudotos tėvų ir dukros bendravimo galimybės.
7.6. Pasak atsakovų, nesudarius sąlygų jiems maksimaliai bendrauti su vaiku ir taip stiprinti tarpusavio ryšį, bus pažeisti mažamečio vaiko interesai, vaikas gali būti traumuojamas ilgą laiką, o teismui priėmus atsakovams palankų teismo sprendimą, panaikinus laikiną globą ir nustačius vaiko gyvenamą vietą su atsakovais, teismo sprendimo įvykdymas, esant tokiai bendravimo su dukra tvarkai, labai pasunkėtų.
7.7. Atsakovai yra tikri, kad savo dukrai gali būti puikūs tėvai, yra išnykusios visos aplinkybės, dėl kurių jų dukrai buvo nustatyta laikina globa, atsakovai įgijo visus įgūdžius, būtinus vaikams prižiūrėti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto psichologinėje tarnyboje atsakovai lankė bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, o kelios pamokos buvo praleistos išimtinai dėl ligos arba negalėjimo atvykti dėl darbo grafiko. Šiuos kursus atsakovai ketina lankyti ir ateityje, be to atsakovė, mergaitės motina, nuo pat dukters paėmimo iš šeimos dienos reikalavo grąžinti jai dukrą, taigi atsakovai stengiasi iš visų jėgų dėl savo vaiko gerovės.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Galimybė atkurti ryšius palaipsniui sumažėtų ir ilgainiui išnyktų, jeigu atsakovams būtų leista matytis su dukra tik vieną arba du kartus per savaitę. Be to, minimalus bendravimas su nepilnamečiu vaiku nustatomas tik tokiu atveju, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su tėvais traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko interesų, norų, pažiūrų, daroma neigiama įtaka vaiko brandai ar pasaulėžiūrai. Tokių duomenų byloje nėra.
7.9. Atskirojo skundo motyvas dėl galimos grėsmės vaiko neturtiniams interesams dėl bendravimo su savo biologiniais tėvais iš esmės yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Tretieji asmenys nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas konstatuoti, kad vaiko bendravimas su tėvais kels realią grėsmę ar pažeis dukters interesus. Pasak atsakovų, tokie teiginiai grindžiami vien tik trečiųjų asmenų savanaudiškomis paskatomis, nepagrįstomis baimėmis, prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų, kad bus padaryta žala vaiko interesams ir teisėms.
7.10. Skundžiama nutartis priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovų bendravimo su jų mažamete dukra tvarka. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
11. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo siekiu atkurti šiuo metu susilpnėjusį nepilnamečio vaiko ryšį su tėvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant teisingo skundžiama nutartimi siekiamo tikslo – tėvų ir jų nepilnamečio vaiko ryšio atkūrimo – ši nutartis priimta nepakankamai įsigilinus ir įvertinus tokio pobūdžio klausimui išspręsti šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
13. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ieškovas – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris – reiškia reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnametės dukters atžvilgiu. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai netinkamai vykdo tėvų pareigas savo vaikui, kelia žalą vaiko vystymuisi. Šiai pozicijai pagrįsti pateikiami rašytiniai įrodymai. Tokioje situacijoje, sprendžiant dėl laikinos tėvų bendravimo su vaiku, kurio atžvilgiu prašoma apriboti tėvų valdžią, tvarkos, būtina itin atidžiai įvertinti, ar nustatoma laikina bendravimo su tėvais tvarka nepažeis vaiko interesų, nedarys neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai.
14. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė trečiųjų asmenų prašymą nustatyti terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, ir laikinos bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku klausimą sprendė neišklausęs mergaitės globėjų pozicijos dėl atsakovų prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu mažametė atsakovų dukra jau beveik metus gyveno globėjų šeimoje, taigi globėjai neabejotinai žino mergaitės dienotvarkę, kasdienius poreikius, į kuriuos, nustatant laikiną bendravimo su tėvais tvarką, turėtų būti atsižvelgta, įvertinant, ar mažamečiam vaikui nebus pernelyg staigių ir nepriimtinų pokyčių.
15. Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad iki 2018 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo atsakovai su dukra bendraudavo tik vieną kartą per savaitę, be to, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, tuo tarpu skundžiama nutartimi nustatytas net šešių kartų per savaitę bendravimas, neįvertinus galimos tokio pokyčio įtakos vaikui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovai, bendraudami su dukra, darytų jai žalą, tačiau nesiaiškino ir nevertino, ar gerokai intensyvesnio bendravimo su tėvais nustatymas be jokio pereinamojo laikotarpio šiuo konkrečiu atveju mažamečiam vaikui nesukeltų neigiamų padarinių.
16. Apskųstoje nutartyje taip pat nesvarstyta dėl specialistų dalyvavimo atsakovų ir jų mažametės dukters susitikimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią bendravimo tvarką, kai mažametė mergaitė su tėvais bendraudavo tik dalyvaujant psichologui, teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką pagal atsakovų prašymą, turėjo vertinti ir aiškiai pasisakyti dėl specialisto dalyvavimo tėvų susitikimuose su mažamete dukra.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka apima ir tėvų teisę tris valandas bendrauti su dukra šeštadieniais. Tokiu metu negalėtų būti užtikrintas institucijų atstovų dalyvavimas susitikimuose su vaiku. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mažametės mergaitės tėvas – atsakovas V. K. – prieš metus, t. y. 2017 m. sausio 29 d., neblaivus vairavo automobilį, kartu veždamasis ir savo dukrą, taip sukeldamas pavojų vaiko gyvybei. Be to, atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, nevertino, ar atsakovų ir jų mažametės dukters susitikimai savaitgalį, t. y. institucijų nedarbo metu, nekels grėsmės vaiko interesams, ar bus užtikrinta vaikui saugi aplinka.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, siekdamas nustatyti mažametės atsakovų dukters interesus atitinkančią laikiną bendravimo su biologiniais tėvais tvarką, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl laikinos bendravimo tvarkos, be to, esant būtinybei, šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 3 dalis).
19. Pabrėžtina, kad, nagrinėjant prašymą taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, kaip laikinos nepilnamečio vaiko ir jo tėvų bendravimo tvarkos nustatymas, šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių nesiaiškinimas negali būti grindžiamas civilinio proceso teisės normų nustatytų terminų laikymusi. Sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prioritetas teiktinas vaiko interesų apsaugai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali išspręsti per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas turi teisę nustatyti tokios trukmės terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, taip pat išvadai dėl laikinos bendravimo tvarkos pateikti, kad nebūtų pažeistas septynių darbo dienų terminas prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti.
20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimą, nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurių nėra galimybės nustatyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Dėl to atskirasis skundas iš dalies tenkintinas – apskųsta nutartis panaikintina ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.