Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-02 · Administracinė byla Nr. A-602-1186-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
A-602-1186-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00736-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A602-1186/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00736-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6; 9.1.5
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti mokesčio permoką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas; Telšių AVMI; Inspekcija) 2009 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. A6-13, kuriuo patvirtino Telšių AVMI 2009 m. liepos 3 d. patikrinimo aktą Nr. (3.10)PA6.2-11 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir nurodė pareiškėjui A. B. (toliau – ir A. B.) sumokėti į biudžetą 8171 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2142 Lt šio mokesčio delspinigių ir 10 procentų – 817 Lt – GPM baudą.

Papildomai mokėtini GPM ir su šiuo mokesčiu susiję delspinigiai bei bauda pareiškėjui paskirti už tai, kad UAB „Techsis“, kurios direktorius yra pareiškėjas, darbuotojai atliko aplinkos tvarkymo darbus bei įrengė nuotekų valymo įrenginius, o fiziniai asmenys už tuos darbus atsiskaitė pinigus pervesdami į asmeninę pareiškėjo sąskaitą, iš viso – 34800 Lt.

Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 68-358 patvirtino Telšių AVMI 2009 m. spalio 6 d. sprendimą, po to pareiškėjas sumokėjo nurodytas sumas į biudžetą.

Telšių AVMI UAB „Techsis“ (kurios direktorius – pareiškėjas) atliko patikrinimą ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. (3.8)-PA 3.5-146 konstatavo, kad UAB „Techsis“ už 2006–2007 m. nedeklaravo 4616 Lt PVM bei 3847 Lt pelno mokesčio.

Pareiškėjas, manydamas, jog tos pačios piniginės lėšos buvo apmokestintos du kartus – kaip fiziniam ir kaip juridiniam asmeniui – 2010 m. spalio 4 d. kreipėsi į Telšių AVMI su prašymu grąžinti jo, kaip fizinio asmens, sumokėtą mokesčio permoką, tai yra 8171 Lt GPM, 2141 Lt GPM delspinigių bei 10 proc. dydžio baudą – 817 Lt, kaip nepagrįstai pripažintą asmeninėmis prievolėmis biudžetui.

Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. (2.1) (A12-277) R16-8617, atsakė, kad mokestinis ginčas dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A6-13 patvirtintų GPM ir delspinigių bei baudos baigėsi 2009 m. lapkričio 26 d. VMI sprendimu Nr. 68-358, kuriuo buvo patvirtintas Telšių AVMI 2009 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. A6-13, bei kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 158 straipsnyje nustatyta, kad praėjus šiame įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, todėl nėra pagrindo Telšių AVMI 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A6-13 patvirtintas sumas pripažinti neteisėtai priskaičiuotomis.

II.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kurio prašė panaikinti Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (2.1) (A12-277) R-16-8617 (toliau – ir Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui mokesčio permoką: 8171 Lt GPM, 2141 Lt GPM delspinigių ir 817 Lt skirtą GPM baudą.

Skunde nurodė jau minėtas faktines aplinkybes, taip pat papildomai paaiškino, jog dėl veiksmų, dėl kurių jis buvo apmokestintas GPM, 2009 m. spalio 19 d. Telšių rajono prokuratūroje taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyrius ir 2010 m. kovo 19 d. jam buvo surašytas pranešimas apie įtarimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, kuriame inkriminuota veika mokesčių valstybei požiūriu įvertinta pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir konstatuota, kad šiais pažeidimais nebuvo įformintos bendrovės „Techsis“ 30261,67 Lt pajamos apskaitos dokumentais, tuo būdu konstatavo visiškai kitą biudžetui nesumokėtų mokesčių teisinę prigimtį bei patį pažeidimo objektą ir dalyką, tai yra visai nesusijusį su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymu (toliau – ir GPMĮ) ir šio įstatymo 5 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti mokestinę prievolę, nustatytą mokesčių administratoriaus. Minėtu 2010 m. kovo 19 d. pranešimu apie įtarimą buvo konstatuota, kad UAB „Techsis“, o ne direktorius A. B., išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 4646 Lt PVM, 3847 Lt pelno mokesčio bei 576 Lt socialinio mokesčio, iš viso 9376 Lt už 2006–2007 metus. Analogiškas minėto PVM, pelno mokesčio bei socialinio mokesčio nesumokėjimas iš UAB „Techsis“ pusės buvo nustatytas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal visus kaltinimus. Minėta nutartimi teismas aiškiai nustatė ir išdėstė, kokių mokesčių valstybei nesumokėjo UAB „Techsis”, bet ne jos direktorius A. B.. Tada pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, 2010 m. spalio 4 d. kreipėsi į Telšių AVMI su prašymu grąžinti mokesčio permoką, tai yra sumokėtus 8171 Lt GPM, 2142 Lt GPM delspinigių bei 10 proc. dydžio baudą nuo papildomai priskaičiuotos 8171 Lt sumos, tai yra 817 Lt, kaip nepagrįstai pripažintomis asmeninėmis prievolėmis biudžetui, tačiau Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. raštu šis prašymas buvo nepatenkintas.

Nurodė, jog pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punktą, mokesčio permoka, kuri pagal šio įstatymo 2 straipsnio nuostatas laikoma mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, šiuo atveju – GPM, grąžinama per 30 dienų po rašytinio pareiškimo grąžinti mokesčio permoką gavimo datos arba šiame punkte nustatytais kitais terminais arba 2 punkte nustatyta tvarka ir kitokie reikalavimai mokestinės permokos grąžinimui nenustatyti. Nesilaikant šios tvarkos, pagal įstatymo 87 straipsnio 9 dalį, mokesčių administratorius, per nustatytus terminus negrąžinęs permokos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Pagal MAĮ 6 straipsnį, 8 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl neaišku, kodėl mokesčių administratorius už tą pačią veiką norėdamas du kartus išieškoti mokesčius į biudžetą, t. y. vieną kartą iš pareiškėjo kaip fizinio asmens, antrą kartą iš UAB „Techsis“, kaip juridinio asmens, nesivadovauja tais kriterijais, nors privalo tai daryti. Pažymėjo ir tai, mokestiniuose santykiuose pagal MAĮ 10 straipsnį viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Teigė, jog šiuo atveju akivaizdu, kad mokesčių administratorius pasirinko mokestinių santykių formalią išraišką, o ne veiklos turinį, priešingu atveju jis pats privalėjo vieną kartą suklydęs ir nepagrįstai priskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį, šią klaidą ištaisyti ir mokesčio permoką grąžinti, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu bendrovė „Techsis“, kaip juridinis asmuo, yra pasiruošusi nedelsiant sumokėti teisėtu būdu patvirtintą prievolę dėl mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su jame dėstomais reikalavimais nesutinka bei prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad fiziniai asmenys 2006-2007 metais į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), pervedinėjo pinigines lėšas, t. y. 2006 m. liepos 31 d. pervesta 7000 Lt, 2006 m. spalio 24 d. – 10000 Lt (šias pinigines lėšas pervedė V. L.), 2007 m. rugsėjo 7 d. – 10000 Lt (pervedė L. P.), 2007 m. spalio 30 d. – 7800 Lt (pervedė J. K.) iš viso 34800 Lt. Pareiškėjas 2007 m. lapkričio 14 d. iš asmeninės sąskaitos į UAB „Techsis“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 3538,33 Lt, 2007 m. lapkričio 16 d. – 1000 Lt (iš J. K. pervestų lėšų), nurodydamas mokėjimo paskirtį – grąžinta kaip neteisingai pervesta. Inspekcija patikrinimo metu įvertinusi pinigus pervedusių asmenų paaiškinimus, atliktų priešpriešinių patikrinimų metu surinktą informaciją, rašytinius dokumentus ir kitus duomenis, į pareiškėjo sąskaitą 2006 metais gautą 17000 Lt, o 2007 metais – 13262 Lt (10000+7800-4538), iš viso 30262 Lt piniginių lėšų sumą pripažino jo pajamomis. Todėl, vadovaudamasi GPMĮ 5 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo minėtų sumų apskaičiavo 8171 GPM, o vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuo nedeklaruoto ir nesumokėto GPM apskaičiavo 2142 Lt delspinigių. Inspekcija 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A6-13 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotus 8171 Lt GPM, 2142 Lt GPM delspinigių bei, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skyrė 817 Lt GPM baudą. Šis Inspekcijos sprendimas buvo patvirtintas 2009 m. lapkričio 26 d. VMI sprendimu Nr. 68-358, kurio pareiškėjas nebeskundė. Akcentavo, jog MAĮ 158 straipsnyje nustatyta, kad praėjus šiame įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys. Todėl, pasibaigus mokestiniam ginčui, šio ginčo galutinis 2009 m. lapkričio 26 d. VMI sprendimas Nr. 68-358 privalėjo būti vykdomas. Pareiškėjui, vykdant šį sprendimą, sumokėjus 8171 Lt GPM, 2142 Lt GPM delspinigių bei 817 Lt GPM baudą, jokia mokesčio permoka nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) mokestiniai ginčai nepriskirtini Šiaulių apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl šios bylos nagrinėjimo ribos yra Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Rėmėsi ABTĮ 89 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei aktualius ginčo santykius reglamentuojančiu MAĮ bei pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas aktas – Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. raštas atitinka visus individualaus administracinio akto reikalavimus, jis buvo surašytas įsiteisėjusio bei privalomo vykdyti centrinio mokesčių administratoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 68-358 pagrindu. Minėtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus A. B. skundą dėl Telšių AVMI 2009 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. A6-13, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 9171 Lt GPM, 2142 Lt šio mokesčio delspinigių ir paskirta 10 procentų – 817 Lt – GPM bauda. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o MAĮ 158 straipsnyje nustatyta, kad praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys. Kadangi pareiškėjas neskundė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, jį įvykdė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Konstatavo, jog skundžiamas Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. raštas surašytas įsiteisėjusio ir privalomo vykdyti sprendimo, kurio pareiškėjas neskundė, pagrindu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra ABTĮ 89 straipsnyje numatytų akto panaikinimo pagrindų. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog MAĮ 160 straipsnyje nustatyta, jog mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas iš nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.

IV.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116 – 117), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde pažymi, jog MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius privalo vadovautis protingumo ir teisėtumo kriterijais. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas mokesčių teisiniuose santykiuose šių santykių dalyvių veiklos turinio viršenybės prieš jos formalią išraišką principas. MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra numatyta vietos mokesčių administratoriaus pareiga grąžinti mokesčių mokėtojams permokas, neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas, o šio įstatymo 111 straipsnyje nurodyta, jog nepagrįstai išieškotas mokestis grąžinamas šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčio mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Teigia, jog todėl atsakovas, nustatęs, jog ne jis, o jo vadovaujama UAB „Techsis“ išvengė prievolės sumokėti 9376 Lt už 2006 – 2007 m. mokesčių, privalėjo priimti sprendimą grąžinti jam neteisėtai sumokėtus 8171 GPM, 2142 GPM delspinigių bei 817 Lt baudą. Mano, jog atsisakydamas tą padaryti atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, numatančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių AVMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122 – 123) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėsto tas pačias faktines aplinkybes bei tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Telšių AVMI 2010 m. spalio 12 d. rašto Nr. (2.1) (A12-277) R16-8617, kuriuo vietos mokesčių administratorius atsisakė tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą grąžinti jam neteisėtai priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, t. y. mokesčio permoką: 8171 Lt GPM, 2141 Lt GPM delspinigių ir 817 Lt skirtą GPM baudą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pažymi, jog ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), yra pripažįstami mokestiniais ginčais (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Tai reiškia, kad teisė kreiptis į administracinį teismą dėl mokestinio ginčo (bylos dėl mokestinių ginčų pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai) atsiranda tik tada, kai mokesčių mokėtojas laikėsi MAĮ nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, gali jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba teismui. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu atsisakyti grąžinti jam mokesčio permoką, privalėjo paduoti skundą Mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir tik po to, nesutikdamas su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu, kreiptis į teismą (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnis, 151 straipsnio 2 punktas, 159 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą privalėjo palikti nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16- 543/2007). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas patikrinti, ar pareiškėjas, teikdamas skundą, pasinaudojo privaloma išankstine nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kaip viena iš procesinių prielaidų, privalėjo ex officio, tačiau to nepadarė, skundą išnagrinėdamas iš esmės, kas laikytina esminiu procesinės teisės normos pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos procesinės pažaidos konstatavimui įtakos nedaro ir tas faktas, jog, kaip matyti iš skundžiamo Telšių AVMI sprendimo atsisakyti grąžinti mokesčio permoką, vietos mokesčių administratorius klaidingai nurodė šio savo akto apskundimo tvarką, pažymėdamas, jog pareiškėjas ABTĮ numatyta tvarka šį atsakymą turi teisę apskųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra reglamentuota įstatyme, vien ta aplinkybė, kad viešojo administravimo institucijos akte (sprendime) nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ikiteisminiu būdu, nėra pagrindas nesilaikyti šios tvarkos (LVAT 2006 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-598/2006). Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad institucija savo sprendime nenurodo jo apskundimo tvarkos arba nurodo ją netinkamai, gali būti reikšminga sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtinas. Todėl teisėjų kolegija nevertina nei pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl vietos mokesčių administratoriaus atsisakymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ši nutartis nagrinėjamu atveju neužkerta pareiškėjui kelio ateityje ginti (jo teigimu) pažeistas teises ar teisėtus interesus teisminiu būdu, prieš tai pasinaudojus minėta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – su skundu kreipusis į centrinį mokesčių administratorių, t. y. Mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo A. B. skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan