- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-998-479/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09971-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- L. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., gim. 1997-10-01, ir K. J., gim. 2005-04-14, po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 400 kiekvienam vaikui už kiekvieną praleistą mėnesį – 6 400 Lt. Ieškovė nurodo, jog su atsakovu ieškovė nebuvo sudariusi santuokos, tačiau kartu gyvendami susilaukė dviejų vaikų M. ir K.. Teigia, kad atsakovas iš pradžių pareigingai lankydavo savo sūnus, nuolat teikdavo jiems išlaikymą, tačiau nuo 2009 metų gruodžio mėnesio atsakovas savo vaikams išlaikymo visiškai nebeteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti nauja sprendimą – iš atsakovo priteisti jo sūnų M. ir K. J. išlaikymui po 150 Lt kiekvienam iš jų periodinėmis išmokomis bei spręsti iš naujo dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad atsakovas yra įsiskolinęs už abiejų savo vaikų išlaikymą už 8 mėn., nes vyresnįjį sūnų jis visą laiką išlaikė, o pagal žodinį susitarimą su ieškove jaunesniojo sūnaus atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteisto 5 000 Lt įsiskolinimo yra neteisėtas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas teigia, kad jis yra bedarbis ir negauna visiškai jokių pajamų, be to, turi įsipareigojimų kreditoriams. Pažymi, kad kreditai buvo paimti bendrai su ieškove buto įsigijimui bei buto remontui, tačiau atsakovas vienas dengia šiuos kreditus. Atsakovas būdamas bedarbiu ir turėdamas teikti šiuo metu per didelį pagal jo galimybes išlaikymą savo sūnums, neišvengiamai degraduotų į finansiškai neįgalaus skolininko padėtį.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. J. ir atsakovas R. R. yra M. J., gim. 1997-10-01, ir K. J., gim. 2005-04-14, tėvai. Iš banko mokėjimų nurodymų matyti, kad tėvas vaikų išlaikymui nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio skyrė po 1 000 Lt, 2009-02-10 atsakovas vaikų išlaikymui sumokėjo 750 Lt ir 2009-11-05 250 Lt. Ieškovei priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu yra registruotas automobilis „Renault M. S.“, valst. (duomenys neskelbtini), ieškovė dirba UAB „ESPERSEN LIETUVA“, jos atlyginimas vidutiniškai siekia 1500 Lt, atsakovo vardu taip pat registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), Klaipėdoje, atsakovui priklauso automobilis „Chrysler Stratus“, valst. (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat turi kreditinių įsipareigojimų. Ieškovė abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 1 457 Lt.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinį skundą atsakovas argumentuoja tuo, kad jis yra bedarbis ir negauna visiškai jokių pajamų, be to, turi įsipareigojimų kreditoriams. Pažymi, kad kreditai buvo paimti bendrai su ieškove buto įsigijimui bei buto remontui, tačiau atsakovas vienas dengia šiuos kreditus. Atsakovas būdamas bedarbis ir turėdamas teikti šiuo metu per didelį pagal jo galimybes išlaikymą savo sūnums, neišvengiamai degraduotų į finansiškai neįgalaus skolininko padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apelianto argumentais ir teigia, kad išnagrinėjus bylą dėl vaiko išlaikymo iš esmės, įvertinamos šalių pajamos ir turtinė padėtis, teismas nustato išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį bei formą. Remiantis susiformavusia teismų praktika, teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išlaikymo dydį sprendimą priėmęs teismas nustatė pagal byloje esamus duomenis. CPK 12 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes yra šalių, o ne teismo pareiga. Atsakovas, teigdamas, jog jis neturi galimybės mokėti po 400 Lt per mėn., nes visiškai negauna jokių pajamų, šį savo teiginį privalėjo įrodyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dirbo užsienyje, tačiau duomenų apie gautas pajamas nepateikė. Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra bedarbis, tačiau duomenų, jog yra registruotas darbo biržoje, nepateikė ir kitokių priemonių darbui susirasti nesiima. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad R. R. kas mėnesį moka įmokas bankui už kredito dengimą, bei į tai, jog atsakovas turėtų galimybę mokėti po 150 Lt vaikų išlaikymui, teigti, kad atsakovas visiškai neturi pajamų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką.
Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1d., CPK 376 str. 2 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str.). Vadovaujantis CK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Todėl darytina išvada, kad teismo priteisti 400 Lt kiekvienam vaikui, periodinių išmokų suma, mokama kas mėnesį, nėra didelė, atitinka minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Pažymėtina, kad išlaikymo dydis nustatytas bylos nagrinėjimo metu buvusiai situacijai. Teisiniai santykiai dėl vaikų išlaikymo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galimas išlaikymo formos ir dydžio pakeitimas.
Taip pat atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė 5 000 Lt įsiskolinimo už vaikų išlaikymą ir teigia, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas yra įsiskolinęs už abiejų savo vaikų išlaikymą už 8 mėn., nes vyresnįjį sūnų jis visą laiką išlaikė, o pagal žodinį susitarimą su ieškove jaunesniojo sūnaus atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais.
Teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo teisės atsiradimą ir pasibaigimą, yra būtina vaiko teisės į išlaikymą garantija. Išlaikymo priteisimo momentas yra apibrėžtas įstatymo. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos, į tai teismas turi atsižvelgti nustatant, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs – nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. gruodžio mėn. visiškai neteikė išlaikymo vaikams (b. l. 26–28). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2009 m. gruodžio mėn. būtų gyvenęs kartu su vyresniuoju sūnumi bei jį išlaikęs, taip pat ieškovė nepatvirtino aplinkybių apie žodinį susitarimą, kad atsakovas neturi pareigos išlaikyti jaunesnįjį sūnų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai vadovavosi protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais bei pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies ir sumažino išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą iki 5 000 Lt.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.