Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-878-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2S-878-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00878-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
L. R.
Trečiasis asmuo
UAB „Bitė Lietuva“, Nordea Bank Finland Plc, UAB „General Financing“, AB DNB bankas, BIGBANK AS filialas, UAB „Sergel“, VMI prie LR FM, AB SEB bankas, UAB „Snoras distressed assets“
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-878-619/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00878-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Bitė Lietuva“, Nordea Bank Finland Plc, UAB „General Financing“, AB DNB bankas, BIGBANK AS filialas, UAB „Sergel“, VMI prie LR FM, AB SEB bankas, UAB „Snoras distressed assets“, UAB „Procentas‘, Danske Bank A/S filialas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. R. prašė jai iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti M. T.. Nurodė, kad jos turimų įsipareigojimų kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“, Nordea Bank Finland Plc, UAB „General Financing“, AB DNB bankas, BIGBANK AS filialas, UAB „Sergel“, VMI prie LR FM, AB SEB bankas, UAB „Snoras distressed assets“, UAB „Procentas‘, Danske Bank A/S filialas suma viršija LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 str. 2 d. nurodytą dydį, apie ketinimą kreiptis į teismą įspėti visi kreditoriai, kreditoriams pareiškėja įsipareigojimų įvykdyti negali, todėl prašo iškelti bankroto bylą, nes tam yra įstatyme numatytų sąlygų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Teismas nutartyje konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti mokumą, kad jis galėtų patenkinti kreditoriaus reikalavimus, o šioje byloje tokio tikslo pasiekti neįmanoma. Konstatavo, kad nenustatė pareiškėjos nesąžiningumo ar nemokumo dėl savo žalingų įpročių. Pažymėjo, kad pareiškėja yra bedarbė, todėl negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, jų suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas, taigi ji yra nemoki FABĮ prasme. Kadangi pareiškėja negauna jokių pajamų, tai reiškia, kad ji negalėtų įvykdyti įsipareigojimų atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl iškėlus bankroto bylą negalėtų vykdyti įstatyme numatytos procedūros. Konstatavo, kad pareiškėja negali pasinaudoti FABĮ nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jai kelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad pareiškėja atitinka visas FABĮ įtvirtintas sąlygas, kurioms esant teismas turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą, tačiau motyvavo, kad vien šių faktų konstatavimo neužtenka, kad būtų iškelta bankroto byla, nes pareiškėja neturi jokių finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Su šia nuostata nesutinka, yra pagrįstai įsitikinusi, kad teismas, nutardamas pareiškėjai nekelti bankroto bylos šiurkščiai pažeidė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, pagrindui iškelti bankroto bylą reikalavo tokių sąlygų, kurių nenumato nei FABĮ nei teismų praktika. T.y. teismas nustatė perteklines sąlygas pareiškėjai, taip užkirsdamas kelią pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu. Teismas net nesudarė galimybių pareiškėjai tokias sąlygas įrodyti nustatant trūkumų šalinimo institutą pateikiant papildomus įrodymus, ko pasekoje buvo pažeistos CPK normos ir esminiai principai. Apeliantės nuomone, teismas supainiojo bankroto bylos iškėlimo ir fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano rengimą bei vykdymą. Nesutinka su teismo argumentu, kad iš pareiškėjos argumentų matyti, kad ji artimiausiu metu neketina pradėti darbinės veiklos, todėl neaišku ar jai pavyks atkurti mokumą. Pareiškime buvo nurodyta, kad pareiškėja netekusi darbo ėmėsi priemonių situacijai gelbėti, kreipėsi į darbo biržą, t.y. ji deda maksimalias pastangas tam, kad jos finansinė būklė pagerėtų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš dalies yra pagrįstas ir tai sudaro pakankamą pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo iškelti apeliantei L. R. bankroto bylą nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą, tačiau nėra esminės sąlygos fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ – pareiškėja negauna pajamų, todėl ji negalės atsiskaityti su kreditoriais, ji negalėtų vykdyti įstatyme numatytos procedūros. Apeliantė, nesutikdamas su minėta pozicija, nurodo, kad ji yra nemoki ir egzistuoja visi pagrindai iškelti jai bankroto bylą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme, nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų nesąžininga ir kad tapo nemokia dėl savo žalingų įpročių, tačiau konstatavo, kad pareiškėja negauna jokių pajamų, o tai reiškia, kad ji negali atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl nėra teisinio pagrindo jai iškelti bankroto bylą, nes tokiu būdu nebus pasiekti įstatymo tikslai.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, paties FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų, t.y. 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi, įstatymas numato, kad tik esant šių nustatytų baigtinių faktų visumai, yra pagrindai atsisakyti iškelti asmeniui bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių byloje nenustatė, o kaip savarankišką pagrindą atsisakymui iškelti bankroto bylą nurodė pareiškėjos negalimumą atsiskaityti su kreditoriais (FABĮ 7 str. 1 d. 2 p., 12 p.). Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko ją nepagrįsta, pažeidžiančia FABĮ 5 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje - fizinio asmens pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo stadijoje teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja negalėtų įvykdyti reikalavimų planui atsiskaityti su kreditoriais, nes tokia išvada nėra paremta įrodymais, situacijos analize, kuri yra vertinama kitoje bankroto bylos iškėlimo stadijoje (FABĮ 6 str.). Pažymėtina ir tai, jeigu teismui trūksta dokumentų apie fizinio asmens turtinę padėtį ar duomenų fizinio asmens mokumui įvertinti, jis turi galimybę įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimai, susiję su ketinančio bankrutuoti fizinio asmens nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik šiam asmeniui, suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie asmens (ne)mokumą. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK12 str., 178 str.), kadangi civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė