Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios Plungės r. savivaldybės administracijos globos ir rūpybos skyriaus atstovei Vilmai Šlyžienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Stonaičių socialinės globos namų pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo ir fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo J. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad J. J. globos namuose apgyvendintas 2005 m., po 2017 m. J. J. ištikusio insulto jo sveikatos būklė tik blogėja. Nors kartais į klausimus J. J. atsako pagal prasmę, tačiau turtinių ir neturtinių klausimų nei savarankiškai, nei su pagalba spręsti negalėtų.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškimui neprieštaravo, sutiko, kad J. J. būtų pripažintas neveiksniu pareiškėjo nurodomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-924-164/2005 J. J. pripažintas neveiksniu, 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-924-164/2005 J. J. nustatyta nuolatinė globa ir jo globėja paskirta jo sesuo A. K.. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-351/2018 J. J. globėja A. K. atleista iš globėjos pareigų ir jo globėju paskirti Stonaičių socialinės globos namai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, neveiksnaus asmens globėjo prašymu peržiūrimas teismo sprendimas, kuriuo J. J. buvo pripažintas neveiksniu, siekiant nustatyti sritis, kuriose J. J. pripažįstamas neveiksniu.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimu konstatuota, kad J. J. dėl psichikos ligos negali savarankiškai gyventi, suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti (civilinė byla Nr. 2-924-164/2005). Iš šioje byloje esančio teismo psichiatrinės ekspertizės akto nustatyta, kad J. J. nustatyta nepertraukiama paranoidinė šizofrenija, dėl šios lėtinės psichikos ligos jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. J. psichinė būklė po 2005 m. atliktos ekspertizės iš esmės pasikeitė (pagerėjo), todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir remiasi minėta ekspertize (CPK 469 straipsnio 1 dalis).

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad J. J. nuo 2018 m. lapkričio 19 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019 m. vasario 28 d. neterminuotai (2019 m. kovo 27 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1012).

Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Plungės sveikatos centras“ 2019 m. balandžio 4 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad J. J. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, išeičių stadija, liekamieji reiškiniai po smegenų infarkto, kairės pusės parezė, Parkinsono liga. Serga psichine liga, gydomas ambulatoriškai, būklei pablogėjus – stacionare. Po smegenų infarkto nevaldo kairiųjų galūnių, tačiau pasėdi. Pats savimi pasirūpinti negali, reikalinga nuolatinė kito asmens slauga.

Į bylą pateikta Plungės socialinių paslaugų centro globos vadovės 2019 m. balandžio 8 d. išvada dėl J. J. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad J. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: 1) turtinių santykių srityje: po patirto insulto kiek sunkiau kalba, nevaldo kairės pusės, nuo 2018 metų nevaikšto, dėl savo turimos negalios negeba savarankiškai, nei su pagalba naudotis gaunamomis pajamomis, supranta pinigų reikšmę, tačiau negali savarankiškai spręsti su turtiniais santykiais susijusių klausimų (negali savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, sumokėti už komunalines paslaugas, sudaryti sandorių ir kt.), 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: J. J. dėl savo turimos negalios ir dėl to, kad negali vaikščioti, negeba savarankiškai pilnavertiškai palaikyti ryšių su aplinkiniais, nors reikšti savo nuomonę jam rūpimais klausimais, palaikyti pokalbį gali. Jam sunku tinkamai pasirūpinti asmens higiena, tuo rūpinasi įstaigos personalo darbuotojai, lovos nepasikloja, sunkiai sekasi pačiam apsirengti. Aplinkinių pagalbos vyriškiui reikia kasdien įvairiose gyvenimo srityse. Asmeniui reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir priežiūra, nes J. J. negeba tinkamai pasirūpinti savimi, pilnavertiškai palaikyti ryšių su visuomene, savarankiškai spręsti socialinių problemų, yra priklausomas nuo kitų asmenų.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimas keičiamas, ir asmuo pripažįstamas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Teismo vertinimu, asmuo nepripažintinas neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos.

Pareiškėjo nurodomos sritys tikslinamos, įvertinus tai, kad J. J. iš esmės negali dalyvauti jokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose (sutartys, paveldėjimas, daiktiniai santykiai), negeba suvokti bet kokių sandorių esmės, reikšmės ir pasekmių, negeba pasirūpinti kasdieniais dalykais, todėl neaktualios sritys, kuriose prašoma pripažinti J. J. neveiksniu, šalinamos. J. J. pripažįstamas neveiksniu turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros.

Byloje nekeliamas klausimas dėl naujo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo, taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad dabartinio globėjo Stonaičių socialinės globos namų palikimas J. J. globėju ir turto administratoriumi neatitiktų globotinio interesų (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-351/2018, nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas Stonaičių socialinės globos namai įpareigojami veikti atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468, straipsniais, 469 straipsnio 4 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo Stonaičių socialinės globos namų pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-924-164/2005 ir pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.