Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdo individualią veiklą – mechanikas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2020 m. spalio 16 d., apie 09.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. R., tai yra tyčia ranka sugriebęs už kaklo smaugė, jai bandant pabėgti, galva sudavė vieną kartą į jos galvą, taip prakirsdamas nosį, rankomis suėmęs už galvos penkis kartus ją trenkė į sieną, jai išsilaisvinus ir bėgant link durų, vieną kartą įspyrė į kairį šoną, dėl ko ši nukrito ant žemės, po to, sugriebęs už plaukų, tempė ją per koridorių, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame momenyje, odos nubrozdinimą nosyje, kairės krūtinės pusės sumušimą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl to, kad sumušęs žmoną, pirmas toks atvejis, kadangi vyksta skyrybų procesas ir buvo nesklandumų, todėl bandė kartu gyventi, bet nesutampa jų nuomonės. Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Su nukentėjusiąja susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad penkis metus kartu su kaltinamuoju pragyveno, turi bendrą vaiką, kadangi jį gerbia, todėl jam atleidžia.

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė ji yra J. R. sutuoktinė. Jie kartu gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Santuokoje yra beveik tris metus. Turi vieną bendrą sūnų R. R., gim. 2018 m. kovo 31 d. Tarp jos ir J. jau kelias savaites vyksta skyrybų procesas. Skiriasi dėl to, kad nesutampa jų interesai. 2020 m. spalio 16 d., apie 09.00 val. jiems su sutuoktiniu būnant namuose, tarp jų kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių, dėl skyrybų, dėl vaiko, dėl to, kad ji nedirba. Sutuoktinis jai pradėjo priekaištauti, jie apsižodžiavo, plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Tuomet jai sėdint ant lovos, jis norėjo jai suduoti iš savo galvos į jos galvą, tačiau ji išvengė smūgio, atsistojo ir prašė jo nusiraminti. Tačiau jis į jos prašymus nereagavo, toliau plūdo ją necenzūriniais žodžiais, buvo įsiutęs bei, ranka suėmęs jai už kaklo, smaugė. Jai ginantis ir bandant nuo jo pabėgti, jis jai su galva sudavė vieną kartą į jos galvą, pataikydamas į jos nosį ir taip ją prakirsdamas. Toliau J., rankomis suėmęs jai už galvos, penkis kartus ją trenkė į sieną. Jai pavykus nuo jo išsilaisvinti ir bandant pabėgti pro duris, jis vieną kartą įspyrė jai į kairį šoną, dėl ko ji nukrito ant žemės. Po to jis, sugriebęs už plaukų, tempė ją per koridorių ir išmetė į laiptinę. Daugiau J. jai niekur nesudavė, iš laiptinės ji parėjo atgal į butą. Policijos būtų tikrai nekvietusi, kadangi viską būtų išsiaiškinę patys. Dėl šių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo prakirsta nosis, tačiau labai minimaliai, apskritai jokie rimti sužalojimai jai nustatyti nebuvo. Šiuo metu jai taip pat nieko neskauda. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir kreiptis atsisako, pas jokius kitus gydytojus nesikreipė, niekur nesigydė. 2020 m. spalio 21 d. iš ryto, tikslaus laiko nežino, pati nuvyko į Kauno miesto Šilainių polikliniką tam, kad jai peršviestų galvą, tikslu sužinoti, ar nepatyrė jokių sužalojimų. Gydytojai jai galvą šviesti atsisakė, tik bendrai ją apžiūrėjo ir pasakė, kad jokių sužalojimų jai nėra. Jai bendraujant su gydytoja, ji prasitarė apie įvykį, tačiau jokios pagalbos jos neprašė. Gydytoja jai nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d., 10.20 val. nuvyktų pas neurologą, tačiau ji pas jį nenuvyko, kadangi nenorėjo. Pas jokius gydytojus daugiau nesikreips, kadangi jokių sužalojimų jai nėra. Savo sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi, kadangi jis taip elgiasi pirmą kartą, tiki, kad šis įvykis jam bus pamoka ir daugiau tokie jokie veiksmai nepasikartos. Yra pasirengusi jam dėl šio įvykio atleisti, todėl prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jai ir J. R. susitaikius. Įvykio metu jų sūnus buvo darželyje. (b. l. 24, 25).

2020 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. spalio 21 d., 12.29 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, jog adresu, (duomenys neskelbtini)į Kauno miesto polikliniką, Šilainių padalinį, pas šeimos gydytoją kreipėsi L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurios teigimu 2020 m. spalio 16 d. namuose sumušė jos sutuoktinis. Moteris į policijos įstaigą nesikreipė, nes bijo susidorojimo. Konstatuotas galvos sumušimas, veido bei galvos žaizdos, kraujosruvos. Po medikų apžiūros L. R. išleista į namus. Į Įvykį reagavę Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK vyresnysis tyrėjas D. V. ir tyrėjas V. S. įvykio vietoje nustatė galimo smurto artimoje aplinkoje faktą, kad smurtas pasireiškė tuo, jog J. R., 2020 m. spalio 16 d. nenustatytu paros laiku, savo sutuoktinei L. R. konflikto metu tyčia rankomis smūgiavo nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei tokiais savo nusikalstamos veikos požymių turinčiais veiksmais, jai sukėlė fizinį skausmą galvoje. Atliekant pirminius procesinius veiksmus buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu, (duomenys neskelbtini). L. R. kategoriškai atsisakė būti apklausta bei nurodė, jog dėl šio įvykio pretenzijų neturi ir rašyti pareiškimą atsisako. L. R. pareiškė, jog nenori, kad su ją būtų atliekami procesiniai veiksmai, todėl esant šioms aplinkybėms, nebuvo galimybės atlikti pirminių būtinų baudžiamojo proceso veiksmų. J. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 9, 10).

2020 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020 m. spalio 21 d., apie 13.00 val. atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), buvo rasta nukentėjusioji L. R., kuri paaiškino, kad jos vyras J. R. ne pirmą kartą tyčia smurtavo artimoje aplinkoje. Šiuo konkrečiu adresu jai buvo trenkta rankomis į galvą buto koridoriuje, matėsi mėlynės ant kaktos ir nosies, ant smilkinio, taip pat mėlynės matėsi ant veido. Ant kūno paviršiaus mėlynių buvo nematyti, nes buvo apsirengusi. Moteris paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą. Šiai pasakojant apie situaciją, jos balsas drebėjo, sakė, kad bijo būti namuose, bijo aktyvių vyro veiksmų. Sutuoktinis ruošėsi vykti į užsienį ir pareiškimas dėl smurto jam sutrukdytų tolimesniems jo planams ir ji linkusi nerašyti pareiškimo, nes bijojo sutuoktinio, kadangi ruošiasi skirtis ir turi daug skolų antstoliams. Sutuoktinis nori pradėti nuosavą verslą, o jos skolos trukdo numatytam verslui vystyti. Pati policijai neskambino, nes bijo. Moteris iš pažiūros atrodė blaivi. Adresu, (duomenys neskelbtini), namų aplinka tvarkinga. Esant įtarimams, kad artimoje aplinkoje yra smurtaujama, J. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinės patalpas (b. l. 18-21).

2020 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2518/2020(02) nurodyta, kad L. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame momenyje, odos nubrozdinimas nosyje, kairės krūtinės pusės sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (b. l. 42, 43).

ROIK 0120000585483 žiūryklėje nurodyta, kad 2020 m. spalio 21 d., 12.23 val. Kauno m. Šilainių poliklinikos skyriaus vedėja R. U. telefonu pranešė, kad 2020 m. spalio 21 d., 11.25 val. į Šilainių polikliniką pas šeimos gydytoją kreipėsi L. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kurios teigimu 2020 m. spalio 16 d. namuose ją sumušė vyras. Į policiją nesikreipė, nes bijo susidorojimo. Konstatuota galvos sumušimas, veido bei galvos žaizdos, kraujosruvos. Po medikų apžiūros išleista (b. l. 8).

2020 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas M. L. dėl gydytojos R. U. apklausos nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d., apie 15.44 val. atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42156-20, buvo telefonu susisiekta su Kauno miesto poliklinikos, Šilainių padalinio gydytoja R. U., kuri nurodė, jog 2020 m. spalio 21 d., apie 11.25 val. adresu, Baltų pr. 7, Kaune, į Kauno miesto polikliniką, Šilainių padalinį, kreipėsi pilietė L. R., kuri apžiūros metu nurodė, jog 2020 m. spalio 16 d., apie 09.00 val. adresu, (duomenys neskelbtini), buto koridoriaus patalpoje įvyko konfliktas tarp L. R. ir jos sutuoktinio J. R.. Konflikto metu J. R. savo sutuoktinę L. R. tyčia suėmęs rankomis smaugė kaklą, suėmęs už plaukų tampė po koridoriaus patalpas, dešine koja spyrė į kairį šoną, smūgiavo nenustatytą skaičių smūgių į veidą bei galvą, kaklą ir kairį šoną, taip sukėlė fizinį skausmą. L. R. nurodė, jog šiuo metu jos šeimoje vyksta skyrybų procesas. L. R. buvo atlikti medicininiai tyrimai ir apžiūros metu L. R. buvo diagnozuota nosies kuprelėje, stebima kirstinė žaizda, nykstanti hematoma ties dešiniu smilkiniu ir galvos plaukuotoje dalyje čiuopiamos kelios skausmingos vietos. L. R. buvo nurodžiusi, jog po įvykio buvo blogai pasijutusi, jai buvo pradėjusi svaigti galva, bet į gydymo įstaigą nesikreipė. Po apžiūros L. R. buvo nukreipta atvykti apžiūrai pas Kauno miesto poliklinikos, Šilainių padalinio Neurologo specialistą 2020 m. spalio 22 d., 10.20 val. R. U. nurodė, jog pirminės apžiūros metu L. R. buvo sutrikusi ir išsigandusi. Moters paklausus, kodėl po įvykio ji nesikreipė į policiją, ji nurodė, jog ji bijo, kad su ja bus susidorota, todėl dėl minėtojo įvykio R. U. nedelsiant paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie minėtąjį įvykį (b. l. 37).

2020 m. spalio 21 d. pristatytojo asmens testo alkoholikui protokole Nr. 4856 nurodyta, kad J. R. 2020 m. spalio 21 d. 13.49.58 val., patikros metu nustatyta 0,08 promilės neblaivumas (b. l. 51).

I. N. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes jis 2020 m. spalio 16 d., apie 09.00 val., namuose, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. R., smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę byloje patvirtina nukentėjusiosios L. R. bei liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. R. padarė tyčinį nusikaltimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir susitaikymo instituto taikymo

Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios L. R. ir su juo susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam atleidžia, sutinka, kad kaltinamajam nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis J. R. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, jis ankščiau neteistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 48-55), 4 metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, vieną kartą yra baustas administracine tvarka (b. l. 56). SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą (b. l. 57). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio ir nukentėjusiosios atsiprašė (BK 59 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalsto būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 9 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiąja susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, jis žalos atlyginti nereikalauja ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamais nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. R., o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnis). Be to, J. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nuketėjusiai susitaikius.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-89), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 38 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu J. R. paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi į antstolį dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti J. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodomas pageidavimas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.