Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-105/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
1A-105/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
Nuteistasis
M. R.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-105/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,nuteistajam M. R. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams 18 (aštuoniolikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. 2 d., į bausmė laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2005 m. spalio 14 d. ir nuo 2010 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. ir nustatyta, kad bausmę M. R. yra atlikęs.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su V. R. , A. B. , E. J. , S. J. , M. K. , T. K. , M. M. , A. P. , R. R. , V. S. , K. S. , K. S. , kurie nuteisti 2009-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandą, tai yra: iki 2005 m. spalio 3 d. tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iš savo tėvo V. R. gavęs pavedimą surasti asmenis, kurie padėtų pergabenti kontrabandą, surado K. S. , V. S. , A. P. , E. J. , M. M. , M. K. , T. K. , A. B. , R. R. , K. S. ir S. J. bei paskirstė jiems vaidmenis, tai yra nurodė, jog M. M. , A. P. , S. J. , E. J. stebės aplinką ir įspės kitus asmenis, dalyvaujančius kontrabandoje, gabenančius per Lietuvos valstybės sieną (duomenys neskelbtini), kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną) ir pasienio ruože cigaretes, kad nebūtų užklupti teisėsaugos pareigūnų. Savo tėvo V. R. nurodymu pavedė, kad T. K. , M. K. , V. S. , K. S. , A. B. ir K. S. atgabentas cigaretes iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką pakraus į automobilius, iš kurių vieną vairuos R. R. , o kitą – A. B. , ir iš įvykio vietos cigaretes išgabens į laikiną saugojimo vietą. Kontrabandos gabenimo naktį, tai yra 2005 m. spalio 3 d., S. J. , E. J. , M. M. ir A. P. stebint aplinką tam, kad kitiems grupės dalyviams praneštų apie galimą pasieniečių pasirodymą, nuo 5.09 val. iki 5.16 val. V. R. , veikdamas su tyrimo metu nenustatytais Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje esančiais asmenimis, kurie į (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame pasienio ruože per Nemuno upę guminiu pripučiamu plaustu kontrabandos būdu atgabeno 17450 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 7500 vnt. pakelių cigarečių „Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 62 433 Lt, siekė išgabenti atplukdytas kontrabandines cigaretes. M. R. , veikdamas kartu su T. K. , M. K. , V. S. , K. S. ir K. S. , krovė cigarečių dėžes į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B. , ir „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R. , bet tą pačią dieną, apie 5 val., įvykio vietoje M. R. , T. K. , M. K. , V. S. , K. S. , K. S. , A. B. ir R. R. buvo sulaikyti VSAT Specialiosios paskirties būrio pareigūnų.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti:

- M. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2005 m. spalio 14 d. ir nuo 2010 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, nepagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino padaryto nusikaltimo nesmurtinį pobūdį, kas sąlygojo neteisingos – aiškiai per švelnios bausmės skyrimą nuteistajam M. R. . Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pagrįstai konstatavęs neigiamas M. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes – M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, sunkų tyčinį nusikaltimą M. R. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, M. R. baustas administracine tvarka, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo labai svarbus – skirdamas bausmę šias aplinkybes ignoravo, esminę reikšmę, nulėmusią itin švelnios bausmės paskyrimą, suteikdamas tam, kad M. R. padarytas nusikaltimas nėra smurtinis. Tokiais teiginiais teismas nors ir netiesiogiai, tačiau išsakė nuomonę dėl įstatymo teisingumo, t.y., kad už nusikaltimą, už kurio padarymą M. R. pripažintas kaltu, yra numatyta per griežta bausmė. Tačiau teismas, anot prokuroro, negali išsakyti nuomonės dėl įstatymo teisingumo – jis privalo besąlygiškai vadovautis įstatymu. Prokuroras pažymi, kad ir 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimų departamento atliktame teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrime nurodoma, kad teismai kartais nepagrįstai išsako nuomonę dėl įstatymo teisingumo.

Prokuroro teigimu, skiriant M. R. bausmę, turi būti atsižvelgta į tai, kad jis padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kartu su kitais organizuotos grupės nariais kontrabandą įvykdė veikdamas tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam buvo gerai pasiruošta, kontrabanda gabento krovinio vertė daugiau nei du kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų kiekį baudžiamajai atsakomybei kilti, šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala ekonomikai, pažeista verslo tvarka, M. R. nusikaltimą padarė turėdamas tikslą praturtėti, t. y. veikė savanaudiškais tikslais. Šios aplinkybės, anot prokuroro, neabejotinai rodo žymiai didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Prokuroras skunde nurodo, kad M. R. teisiamas jau ne pirmą kartą, jis, jau būdamas teistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, neišnykus teistumui, padarė dar vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, M. R. laikytinas recidyvistu, už ankstesnį nusikaltimą skirta gana švelni bausmė neatgrasė M. R. nuo naujų nusikaltimų darymo, M. R. ne kartą baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės, anot prokuroro, rodo, kad M. R. yra linkęs piktybiškai pažeidinėti teisės aktų saugomas vertybes. Byloje nenustatyta M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savo kaltės M. R. nepripažino, kas rodo, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina kritiškai. Nusikaltimą M. R. padarė veikdamas organizuota grupe, jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo labai svarbus, jis buvo vienas iš aktyviausių organizuotos grupės narių ir atliko ne tik parengiamuosius nusikalstamus veiksmus, bet ir pats dalyvavo nusikaltimo daryme. Prokuroro nuomone, vertinant M. R. asmenybę, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jis, būdamas darbingas ir jauno amžiaus, niekur nedirba, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus visas šias aplinkybes, anot prokuroro, M. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui už šio nusikaltimo padarymą.

Nuteistasis M. R. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Nuteistojo teigimu, jam inkriminuotas nusikaltimas padarytas labai seniai, tuo metu jis buvo labai jaunas ir net nesuprato, kad daro nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo jis pats save pakankamai nubaudė, patirdamas didelius pergyvenimus, materialinius nuostolius, prarasdamas darbą. M. R. pažymi, kad šiuo metu yra sukūręs šeimą, augina mažametį sūnų, žmona nedirba, todėl jis yra vienintelis šeimos maitintojas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. paskirti nuteistajam M. R. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam M. R. paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. R. laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, neatsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, nepagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino padaryto nusikaltimo nesmurtinį pobūdį, taip išsakydamas nuomonę dėl įstatymo teisingumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas bei skirdamas bausmes už padarytas nusikaltimas veikas, teismas vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės šaltiniais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, kad teismų precedentai taip pat yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Prokuroro apeliaciniame skunde minimas 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimų departamento atliktas teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimas nėra nei norminis aktas, nei precedentas, t. y. nėra teisės šaltinis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., už kurios padarymą M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.

Pirmosios instancijos teismas M. R. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas artimą minimaliai sankcijos ribai. Nusikalstama veika, už kurios padarymą M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, M. R. anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, t. y. būdama recidyvistu, M. R. baustas administracine tvarka, byloje nenustatyta M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdama organizuota grupe, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, M. R. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo labai svarbus, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko M. R. griežtesnę bausmė rūšį - laisvės atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam M. R. laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, artimą minimumui. M. R. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni. Paskirdamas M. R. laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, nors šią išvadą nuosprendyje nepakankamai motyvavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienintelis motyvas, nulėmęs mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės paskyrimą, yra nesmurtinis padaryto nusikaltimo pobūdis. Nusikalstamos veikos pobūdis yra svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti skiriant kaltininkui bausmę, tačiau vien ši aplinkybė negali nulemti bausmės rūšies ir dydžio (kontrabanda pagal savo pobūdį nėra ir negali būti smurtinis nusikaltimas). Skiriant bausmę, būtina įvertinti visų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimas, už kurio padarymą M. R. pripažintas kaltu, padarytas 2005 metais, nusikalstamą veiką M. R. padarė būdamas jauno amžiaus – tik sulaukęs pilnametystės, t. y. būdamas aštuoniolikos metų ir keturių mėnesių amžiaus, nusikalstamą veiką padarė įtakotas tėvo, kuris buvo nuteistas už šio nusikaltimo organizavimą ir vykdymą. Po nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį. Ankstesnis teistumas, į kurį atsižvelgta parenkant bausmės rūšį M. R. , už nusikaltimą, kurį M. R. padarė būdamas jaunesnis nei aštuoniolikos metų. Bausmės individualizavimo principas skiriant bausmę M. R. , apeliacinio skundo ribose nepažeistas, kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams, tame tarpe ir nusikalstamos veikos organizatoriui, paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Neteisinga būtų iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų išskirti vieną – M. R. ir jam skirti laisvės atėmimo bausmę, žymiai viršijančią minimalią sankcijos ribą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, priešingu atveju, būtų pažeistos Konstitucijos nuostatos dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir, įvertinus tai, kad M. R. paskirta griežtesnė Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nelaikytina, kad nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė. Nuteistajam M. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui yra tinkama siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo ribose paskyrė M. R. teisingą tiek bausmės rūšį, tiek dydį, griežtinti paskirtosios bausmės nėra pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u taria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisLinas Žukauskas