Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-999-370/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-19
Bylos Nr.
2S-999-370/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Skolininkas
E. M.
Kreditorius
A. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-999-370/2008

Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 128.11; 129.1; 129.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų skolininkės E. M. ir antstolio Zeno Zenkevičiaus atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1046-323/2008 pagal pareiškėjos išieškotojos A. K. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu teismo prašė panaikinti antstolio Zeno Zenkevičiaus atstovės Viktorijos Vėliuvienės 2007-08-28 patvarkymą Nr. 0014/02/03072 dėl vykdomosios bylos, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-10-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-137/02 dėl 23 546,70 Lt žalos atlyginimo išieškojimo iš E. M., nutraukimo. Apie neteisėtą antstolio veiksmą pareiškėja sužinojo 2007-10-02, kai nuvykusi į antstolio kontorą, gavo patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nes apie atliekamus vykdymo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjai nebuvo pranešama. Pareiškėja nurodė, kad 2007-08-23 į jos namus atvyko J. S. su jos vardu surašytais pareiškimais (penkiais egzemplioriais) dėl išieškojimo atsisakymo ir grasindamas iškelti baudžiamąją bylą išreikalavo jos parašą. Išieškotoja, neturėdama teisinio išsilavinimo, nesuprato, jog tokie grasinimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Kadangi pareiškėja yra pirmos grupės invalidė, sunkiai išgyvenusi skolininkės E. M. sukeltos avarijos metu padarytus sužalojimus, taip pat sutuoktinio mirtį, ji apie minėtus įvykius nenori prisiminti, bet kokios kalbos apie avariją ir ją padariusius asmenis ją veikia labai neigiamai. Be to, viename šių 2007-08-23 pareiškimų yra J. S. ranka prirašytas prierašas, kad jis įsipareigoja pareiškimus perduoti išieškotojos dukrai A. K. Tačiau pareiškimai pareiškėjos įgaliotam asmeniui paduoti nebuvo, o skolininkė vieną pareiškimų tą pačią dieną pateikė antstoliui. Pareiškėja nurodo, kad norėjo atsisakyti išieškojimo ir nutraukti vykdomąją bylą dėl teismo priteistos dėl netekto darbingumo 460,70 Lt periodinės kompensacijos iki gyvos galvos iš E. M. solidariai su E. V. Tačiau 23 546,70 Lt bei 4 873,50 Lt žalos atlyginimo išieškojimo ji neatsisako. Vienas pareiškimų buvo pateiktas ir kitai antstolei – Vidai Daugirdienei, kuri vykdo išieškojimą iš kitos solidarios skolininkės E. V., tačiau antstolei kilus abejonių dėl išieškotojos valios, ji atvyko pas išieškotoją į namus ir išsiaiškinusi situaciją pareiškimo dėl išieškojimo atsisakymo ir vykdomosios bylos nutraukimo nepriėmė ir vykdymą tęsia. Priteistas dėl netekto darbingumo žalos atlyginimas pareiškėjai neišieškotas ir žala neatlyginta, skolininkės žadėjo atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė, taip pat žadėjo sudaryti taikos sutartį dėl atsiskaitymo, bet nesudarė, duomenų, kad su išieškotoja ketinama atsiskaityti, nėra.

Išieškotojos atstovė A. K. (K.) paaiškino, kad iš tiesų ji su skolininke derino šį klausimą, t. y. tarėsi, kad pateiks antstoliui minėtą pareiškimą dėl atsisakymo nuo išieškojimo esant tam tikroms sąlygoms, t. y. buvo kalbama, kad skolininkė nupirks išieškotojai treniruoklį ir sumokės dalį įsiskolinimo, tačiau taikos sutartį skolininkė atsisakė sudaryti.

Antstolis su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2007-08-27 į antstolio kontorą išieškotojos pareiškimą dėl atsisakymo nuo išieškojimo atnešė skolininkė kartu su išieškotojos dukra A. K., dėl ko antstoliui nekilo jokių abejonių patenkinti išieškotojos pareiškimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Skolininkė su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2007-08-23 išieškotojos pareiškimą antstoliui pateikė kartu su išieškotojai atstovaujančia jos dukra A. K., su kuria derino klausimą apie taikos sutarties sudarymą, tačiau susitarti nepavyko.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-01 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Teismas nurodė, kad pateikiant antstoliui pareiškimą dėl atsisakymo nuo išieškojimo nebuvo laikytasi pareiškime nurodytos sąlygos, nustatančios pareiškimo realizavimo tvarką, t. y. pareiškimai turėjo būti perduoti išieškotojos dukrai A. K., kuri turėjo teisę juos perduoti antstoliui. Antstolio argumentą, kad pareiškimą pateikė skolininkė kartu su išieškotojos dukra, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas padarė išvadą, kad išieškotojos 2008-08-23 pareiškimas dėl atsisakymo nuo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/03072 yra neteisėtas, nes paduotas asmens, kuris neturi teisės pateikti pareiškimą dėl atsisakymo nuo išieškojimo, nes, kaip nurodyta CPK 629 str. 1 d. 1 p., vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė nuo pareiškimo. Šiuo atveju išieškotojos valia dėl atsisakymo nuo išieškojimo nebuvo realizuota taip, kaip išieškotoja buvo nurodžiusi įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškimą iš išieškotojos dėl atsisakymo nuo išieškojimo paėmė tokio įgaliojimo neturintis asmuo Jonas Sinkevičius. Be to, dėl atsisakymo nuo išieškojimo buvo tik du tokie pareiškimai – vienas pateikti antstolei V. Daugirdienei, antras – pateikti antstoliui Z. Zenkevičiui, o ne penki tokio pareiškimo egzemplioriai, kas rodo, jog skolininkai, gavę tokius pareiškimus, juos bet kada galėjo pateikti ir pateikė antstoliams, nors neturėjo tokių išieškotojos jiems suteiktų įgaliojimų, atvirkščiai, tokį pareiškimą turėjo galimybę pateikti tik išieškotojos duktė, nes tokią teisę jai buvo suteikusi išieškotoja.

Atskiruoju skundu skolininkė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kyla abejonių dėl pačios išieškotojos valios ginčijant antstolio patvarkymą dėl bylos nutraukimo, nes skundą pateikė ne pati išieškotoja, o jos įgaliotas asmuo, pati išieškotoja į teismą neatvyko, byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors teismas buvo pripažinęs jos dalyvavimą būtinu. Skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį 30 dienų terminą. Nepagrįstas teismo motyvas, kad išieškotojos dukra, o ne skolininkė galėjo paduoti išieškotojos pareiškimą antstoliui. Išieškotoja dukrai tokių įgalinimų nebuvo suteikusi nei pareiškime dėl išieškojimo atsisakymo, nei atskiru notaro patvirtintu įgaliojimu. Pareiškimus dėl išieškojimo atsisakymo išieškotoja pasirašė be išlygų, pateikti antstoliui juos pavesta skolininkei, o viename jų ranka padarytas prierašas galėjo reikšti tik pageidavimą, kad apie atsisakymą būtų informuota išieškotojos dukra. Skundžiamą antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo 2007-09-03 patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Apeliantės manymu, teismas, pamatęs pareiškėjos skunde nurodytus pažeidimus surašant atsisakymą dėl išieškojimo ir pateikiant jį antstoliui, tikrai nebūtų patvirtinęs patvarkymo. Pareiškėja skunde nenurodo jokių konkrečių antstolio veiksmų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip neteisėtus. Atsisakymas nuo išieškojimo yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti nuginčytas tik Civiliniame kodekse numatytais atvejais ir tvarka, tačiau teismas dėl šio motyvo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo klausimo, t. y. nepasisakė dėl antrojo – pripažinti, kad byla nutraukta be pagrindo.

Atskiruoju skundu antstolis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis, gavęs išieškotojos pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo ir vykdomosios bylos nutraukimo, griežtai laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos. Pareiškimas buvo pasirašytas išieškotojos, jame nurodyta, kad išieškotojai žinomos vykdomosios bylos nutraukimo pasekmės, įstatymas nenustato, kas ir kaip turi pateikti prašymą – išieškotojas ar jo atstovas, asmeniškai ar paštu. Antstolio neveikimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Nėra jokio pagrindo manyti, kad išieškotojos prašymas nutraukti vykdomąją bylą buvo pasirašytas darant psichologinį spaudimą ar dėl kito poveikio, juo labiau kad tai ne pirmas išieškotojos atsisakymas nuo išieškojimo – dar 2005 metais yra pateiktas notaro patvirtintas išieškotojos prašymas nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis nesilaikė vykdomosios bylos nutraukimo tvarkos ir teismo buvo įpareigotas šiuos pažeidimus pašalinti ir vykdomąją bylą nutraukti – ši nutartis yra įsiteisėjusi. Išieškotoja į teismo posėdį atvykusi nebuvo, apie jos tikrąją valią liudijo antstolė V. Daugirdienė. Antstoliui įstatymas nesuteikia teisės nustatyti išieškotojo tikrąją valią. Jei išieškotojos valia pasikeitė, ji galėjo apie tai informuoti antstolį, t. y. jai pakaktų apie tai antstoliui pranešti raštu arba žodžiu, kol dar vykdomoji byla nebuvo nutraukta. Apie tai, kad skundžiamas patvarkymas perduotas tvirtinti teismui, išieškotojos dukra buvo informuota. Įstatymas nenumato galimybės apskųsti teismo rezoliucija patvirtintą antstolio patvarkymą. Bet koks prieštaravimas dėl patvarkymo turėjo būti pateiktas teismui iki jo patvirtinimo rezoliucija. Išieškotojas ar kitas asmuo, kuris patyrė žalą ar kurio interesai buvo pažeisti, savo teises gali ginti ginčo teisena, o ne ypatingąja teisena skųsti antstolio veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl skolininkės skundo.

Apeliantė abejoja dėl išieškotojos valios ginčijant antstolio patvarkymą dėl bylos nutraukimo, kadangi ne išieškotoja asmeniškai, o jos dukra pateikė teismui skundą, išieškotoja pati teismo posėdyje nedalyvavo. Šios apeliantės abejonės teisiškai nepagrįstos. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.), atstovas visus procesinius veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu (CPK 59 str. 1 d.). Skundas dėl antstolio veiksmų teismui pateiktas tinkamai įgalioto (b. l. 6, CPK 57 str. 1, 2 d., 58 str.) asmens – pareiškėjos dukters, kuri turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (b. l. 29, CPK 56 str. 1 d. 4 p.), todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad skundas pateiktas prieš atstovaujamosios valią. Apeliantės argumentas, kad teismas buvo pripažinęs visų šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (b. l. 21), tačiau bylą išnagrinėjo išieškotojai asmeniškai nedalyvaujant, yra formalus ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumui įtakos neturi, nes tik pats teismas sprendžia, kieno dalyvavimas teismo posėdyje būtinas ir ar konkrečiu atveju pakanka duomenų teisingai išnagrinėti bylą bei priimti procesinį sprendimą.

Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėjos skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį 30 dienų terminą. CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį 30 dienų terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-08-17, 2005-02-07, 2006-01-16 nutarimuose yra konstatavęs, kad „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų“. Teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Teisėjų kolegija šį klausimą sprendžia atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurio nuorašai proceso įstatyme numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga, ir kitais atvejais, siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 str.). Iš CPK 512 str. akivaizdu, kad skundo dėl antstolio veiksmų 10 dienų termino pradžia įstatymo siejama ne su antstolio atliktu veiksmu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. CPK 630 str. 2 dalyje nustatyta, kad patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis privalo išsiųsti vykdymo proceso šalims. CPK 605 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarką, nustatyta, kad proceso įstatyme nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad antstolis patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą įstatymo nustatyta tvarka įteikti išieškotojai privalėjo. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skundžiamas patvarkymas nė vienai vykdymo proceso šalių išsiųstas nebuvo, tik 2007-10-02 jis įteiktas išieškotojos dukrai (vykd. b. l. 74), t. y. praėjus mėnesio laikotarpiui po atlikto veiksmo, be to, jau ir patvirtintas teisėjo rezoliucija. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja kokiu nors būdu turėjo sužinoti apie vykdomosios bylos nutraukimą ir kartu apie savo teisų pažeidimą, kai apie tokį veiksmą informuoti vykdymo proceso šalis įstatymas imperatyviai nustato pareigą antstoliui. CPK 630 str. 1 dalyje nustatyta, kad antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija. Šis įstatyme numatytas procesinis veiksmas nėra vien formalumas, nes atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 str.) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Šiuo atveju gali būti visiškai teisinga apeliantės pastaba, kad jei patvarkymą 2007-09-03 patvirtinusiam teismui būtų žinomi pareiškėjos skunde nurodyti pažeidimai, teismas tikrai nebūtų patvirtinęs patvarkymo. Pažymėtina, kad pareiškėjos dukra apie skundžiamą patvarkymą sužinojo 2007-10-02, o skundas teisme gautas 2007-10-11. Taigi netgi jei būtų pripažinta, kad pareiškėja apie skundžiamą antstolio veiksmą turėjo sužinoti apie tai sužinojus jos dukrai, įstatymo nustatyto 10 dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ji nepraleido, nors jau buvo suėjęs 30 dienų naikinamasis terminas. Dėl antstolio neveikimo susidariusi teisinė situacija netoleruotina ir būtų visiškai nesąžininga ir neprotinga vien formaliu pagrindu pareiškėjai atimti teisę apginti pažeistas jos teises.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad išieškotojos dukra, o ne skolininkė galėjo paduoti išieškotojos pareiškimą antstoliui. Byloje nagrinėjamu atveju aplinkybė, kas išieškotojos pasirašytą pareiškimą pateikė antstoliui, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju reikšminga išieškotojos valia (CPK 629 str. 1 d. 1 p.). Valinio sprendimo priėmimo motyvų antstolis neturi aiškintis. Pats antstoliui pateiktas pareiškimas tiek savo forma (CPK 641 str. 1 d.), tiek turiniu nesudarė pagrindo antstoliui nesiimti įstatymo nustatyto privalomo veiksmo – vykdomosios bylos nutraukimo (CPK 641 str. 2 d.). Kita vertus, kaip buvo minėta anksčiau, antstolis privalėjo ir įstatymo nustatyta tvarka su savo patvarkymu supažindinti išieškotoją, kuri būtų galėjusi antstoliui ar minėtą patvarkymą turinčiam patvirtinti teismui nurodyti savo tikrąją valią. Pats antstolis atskirajame skunde nurodo, kad išieškotojai būtų pakakę tik paskambinti. Kaip matyti iš išieškotojos skundo, ji nenorėjo ir nenori visiškai atsisakyti išieškojimo iš skolininkės, o atsisakė tik 461,70 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos išieškojimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvu, kad atsisakymas nuo išieškojimo yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti nuginčytas tik Civiliniame kodekse numatytais atvejais ir tvarka. Atsisakymo, kaip vienašalio sandorio, teisėtumas, jo galiojimo ar negaliojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi reikšmės jo sudarymo aplinkybės: kur sudarytas, kas spausdino tekstą, kiek egzempliorių, ir teismas neturėjo šiomis aplinkybėmis remtis. Kaip buvo minėta, vykdomosios bylos nutraukimui teisinę reikšmę turi tik išieškotojos valia, o ne priežastys, dėl kurių išieškotoja priėmė savo sprendimą. Netgi notariškai patvirtinta turtinės skolininkės pareigos dovanojimo sutartis pati savaime nebūtų pagrindas antstoliui nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 str. 1 d. 1 punkto pagrindu, jeigu išieškotoja antstoliui nepareikštų tokios valios. Dėl sandorio pasekmių skolininkai gali reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo klausimo. Akivaizdu, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą dėl bylos nutraukimo yra ne savarankiškas, o išvestinis iš reikalavimo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą patvarkymą būtent todėl, kad nustatė, jog išieškotojos pareiškimą antstolis priėmė ir vykdomąją bylą nutraukė nepagrįstai.

Dėl antstolio skundo.

Antstolio atskirojo skundo argumentai – dėl veiksmų teisėtumo nutraukiant vykdomąją bylą, apskundimo terminų, išieškotojos pareiškimo surašymo aplinkybių, jos nedalyvavimo teismo posėdyje ir išieškotojos tikrosios valios – teisėjų kolegijos išnagrinėti pasisakant dėl skolininkės atskirojo skundo. Antstolio atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad apie skundžiamo patvarkymo perdavimą tvirtinti teismui buvo informuota išieškotojos dukra. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo metu vykdymo procese buvo pasikeitusi išieškotoja, dukra buvo išieškotojos atstovė pagal įstatymą ar atstovė pagal pavedimą. Apeliantas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu jis įstatyme nustatytą pareigą apie atliktą vykdymo veiksmą informuoti išieškotoją (CPK 638 str. 1 d., 613 str., 630 str. 2 d., 605 str.) pakeitė teise informuoti su tuo nesusijusį ir materialinio teisinio suinteresuotumo neturintį trečiąjį asmenį – išieškotojos dukrą, be to, praėjus mėnesio laikotarpiui po skundžiamo patvarkymo priėmimo ir teismo patvirtinimo (vykd. b. l. 74). Dėl šios priežasties nesuprantamas apelianto teiginys, kad bet koks prieštaravimas dėl patvarkymo turėjo būti pateiktas teismui iki jo patvirtinimo rezoliucija. Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėja šiuo konkrečiu atveju turėjo CPK 639 str. 6 p. nustatytą teisę apskųsti antstolio veiksmus dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nėra prasmės atskirai pasisakyti dėl atskirojo skundo argumento, jog pareiškėja savo pažeistas teises ir interesus gali ginti reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvuodamas, priėmė teisingą procesinį sprendimą, skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrista, todėl ją naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334 -339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė