Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. R., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., išnagrinėjęs S. R. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-12-08 S. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-12-08 17.10 val., Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. 72, ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų kai netoliese buvo pėsčiųjų perėja. Tokiais savo veiksmais S. R. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 42 p., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 5 d.

2015-02-03 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK) Kėlių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M Matulevičiaus nutarimu S. R. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 5 d., paskiriant sankcijos minimumą atitinkančią nuobaudą- 6 Eur dydžio baudą.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Marijampolės AVPK, 2014-12-08 vykdant tarnybines pareigas važiavo Marijampolėje, nuo Mokolų g. Juknevičiaus gatve ir pamatė, kad pareiškėjas neleistinoje vietoje perėjo gatvę iš kairės į dešinę. Gatvę jis kirto T formos sankryžoje, R.Juknevičiaus g. prie namo Nr. 72, ten yra taksi ir autobusų stotelė, ėjo link parduotuvės ,,Iki‘‘. 2014-12-08 rašydamas protokolą suklydo protokolą, nurodydamas Kelių eismo taisyklių punktą įrašė 56 p., o reikėjo įrašyti 42 p.

Institucijos, priėmusios nutarimą- Marijampolės AVPK atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog pažeidimas akivaizdus, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

LR ATPK 131 str. 1 d. numato, kad pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. LR ATPK 131 str. 5 d., numato atsakomybę už ATPK 131 str. 1 d., nurodytų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Tai blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles. 2015-02-03 nutarime nurodoma, jog S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 p.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kelių eismo taisyklių VI skyrius nustato pėsčiųjų pareigas, šio skyriaus 42 p., numato, kad „ į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.“ Ši nuostata reiškia, kad pėsčiasis į kitą važiuojamosios dalies pusę pirmiausiai privalo eiti per pėsčiųjų perėją, tik jos nesant, gali eiti sankryžose. Tas pats punktas numato ir tam tikras išimtis, t. y. nesant pėsčiųjų perėjos, pėstieji privalo eiti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Ir tik nesant matomumo zonoje perėjos ar sankryžos numatyta galimybė eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgtose vietose. Teismo posėdžių metu, tiek pareiškėjas, tiek liudytojas patvirtino, jog pažeidimas padarytas gruodžio mėnesį 17.10 val., tamsiu paros laiku. Institucijos priėmusios nutarimą atsiliepime nurodoma, jog perėja buvo už 60 m. nuo pažeidimo padarymo vietos, duomenys grindžiami internetinio puslapio maps.lt, duomenimis, tačiau nustatyti ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atvykusiam iš kito rajono, tamsiu paros laiku pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje ar ne, vienareikšmiškai neįmanoma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia matęs kokią nors perėją ir teigia kelią kirtęs, laikydamasis Kelių eismo taisyklių nustatytų 42 p., numatytų išimtinių nuostatų. Teismas, atsižvelgus į pažeidimo padarymo paros metą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių ir sveikatą, neturėdamas kitų duomenų, patvirtinančių tikslaus atstumo nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo padarymo metu buvimo vietos iki pėsčiųjų perėjos, negali spręsti klausimo ar pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje ar ne.

Teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti S. R. kaltę padarius LR ATPK 131 str. 5 d., numatytą pažeidimą, t.y. kirtus kelią ne pėsčiųjų perėjoje kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011).

Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal LR ATPK 131 str. 5 d., S. R. atžvilgiu nutraukiama, neesant administracinio pažeidimo sudėties. (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1p., 287 str. 1d. 2p.

NUTARĖ:

Administracinę teiseną pagal LR ATPK 131 str. 5 d., S. R. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK. S. R..