Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties (laikinųjų apsaugos priemonių) civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys L. B. AS ir uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės K. K. (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini) Panevėžio savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje registruotą santuoką dėl atsakovės K. K. kaltės, nutraukus santuoką palikti šalims turimas pavardes.

2. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, prašydama ieškovo ir atsakovės santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo K. K. palikti santuokinę K. pavardę, A. K. palikti K. pavardę, priteisti iš ieškovo atsakovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, ieškovo ir atsakovės šios nuosavybės dalys yra po 1/2? pripažinti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, ieškovo ir atsakovės šios nuosavybės dalys yra po ½, padalinti nekilnojamąjį turtą šalims tokiu būdu: priteisti ieškovui ½ žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, ieškovui priteisti automobilį ŠKODA SUPERB, registruotą ieškovo vardu, vidutinė rinkos vertė 9 000 Eur vertės, nustatant, kad visos turtinės teisės į lizingo sutarties pagrindu valdomą transporto ŠKODA SUPERB, lieka ieškovui ir kilnojamuosius daiktus, nustatyti, kad ieškovo 2016 m. skolinis įsipareigojimas kreditoriui L. B. AS Lietuvos skyrius, pripažintinas šalių solidariąja prievole, pagal kurią kreditoriui solidariai atsakingomis išlieka abi šalys, prievolę kreditoriui pagal ieškovo paskolos sutartį pripažinti solidaria šalių prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Visas turtines teises ir pareigas į lizingo sutarties pagrindu valdomą automobilį ŠKODA SUPERB palikti ieškovui, jam paliekant mokėti kredito įmokas ir palūkanas.

3. Atsakovė pateikė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo? įpareigoti ieškovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti – perduoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus atsakovei bei netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais visais daiktais, iki ši byla bus išnagrinėta ir bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovui nevykdant teismo nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, už kiekvieną pažeidimo dieną skirti ieškovui iki 300 Eur baudą.

4. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovas, nepaisydamas to, kad atsakovės vienintelė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė namų durų spyną, išnešė visus atsakovės ir jos dukros daiktus, taip užkirsdamas atsakovei galimybę pateikti į bendrus namus bei naudotis namu ir jame gyventi. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra betarpiškai susijusios su priešieškinyje pareikštais reikalavimais. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nebeturėtų galimybės gyventi name, kuriame ji gyvena nuo 2017 metų, ten nuo 2017 m. lapkričio 10 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, ji nebeturėtų galimybės naudotis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu įsigytais daiktais, o ieškovas turėtų galimybę asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims bei galimybę vienasmeniškai naudotis daiktais, esančiais gyvenamajame name, kurie buvo įsigyti santuokos su atsakove metu ir priklauso abejoms šalims.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl grąžindamas atsakovei ir jos dukrai daiktus bei pakeisdamas namų spyną niekaip nepažeidė jų teisių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi jokių teisių į ieškovui priklausantį turtą, prašo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamais namas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nors atsakovė nurodo, kad šį turtą ji teismo prašys pripažinti bendrąja dalinės nuosavybės teise, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl atsakovės nuosavybės teisių į turtą, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Įvertinęs pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja reali būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovo įpareigojimas perduoti jam nuosavybes teise priklausančio turto raktus ir netrukdyti naudotis gyvenamuoju namu ar įrašo viešajame registre atlikimas apie turto perleidimo draudimą, suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Teismas vertino pagal esamus bylos duomenis, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą atsakovės interesams apsaugoti. Ieškovas netrukdė atsakovei pasiimti jai priklausančius, gyvenamajame name buvusius asmeninius daiktus ir jais naudotis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė ieškovui priklausančiame name gyvena nuo 2017 metų, nuo 2017 m. lapkričio 10 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jokios kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, visi jos asmeniniai daiktai iki 2025 m. birželio 2 d. dienos buvo laikomi ieškovui priklausančiame name (dabar daiktai laikinai sunešti pasaugojimui pas jai artimus asmenis), po 2025 m. birželio 2 d. dienos gyvenamajame name liko jos ir ieškovo bendri tiek iki santuokos, tiek ir santuokoje pirkti daiktai - baldai, namų apyvokos reikmenys, kuriais naudotis ieškovas jai nebeleidžia, nes pakeitė namų užraktą. Atsakovei gali tekti patirti papildomų išlaidų ieškantis nuomojamo būsto Lietuvoje, jai gali tekti pirkti naujų daiktų naujam būstui apstatyti.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje apskritai nepasisakė, kaip vertina tą aplinkybę, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 metų yra ginčo name, kas rodo, kad atsakovė po to, kai 2017 m. lapkričio 10 d. pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ir įsikėlė į ieškovo gyvenamąjį namą, pagrindine savo gyvenamąja vieta laiko ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Teismas nepagrįstai ieškovo kaip namo savininko interesui savo nuožiūra spręsti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, suteikė prioritetą. Atsakovė mano, kad ieškovas patirs mažiau nuostolių ir praradimų, jeigu bus įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais visais daiktais, iki ši byla bus išnagrinėta ir bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei atvirkštiniu atveju.

8.3. Atsakovė mano, kad netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų galimybę (sutikus kreditoriui) asmeninės nuosavybės teise registruotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, kurie tokiu atveju turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą ar būtų ginčijamos su jais sudarytos sutartys, todėl užsitęstų šios bylos nagrinėjimas, pasunkėtų ginčo tarp atsakovės ir ieškovo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

9. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Nėra ginčo, kad ginčo šalys jau ilgą laiką gyvena atskirai. Esant tokiai situacijai, teismo neturėtų saistyti atsakovės pareiškimas, kad ji laiko savo gyvenamąja vieta ieškovui priklausantį namą. Tikrasis atsakovės tikslas buvo užsitikrinti ne sau galimybę bet kada patekti į ieškovui priklausantį namą, o savo dukrai.

9.2. Visus ieškovės ir jos dukters daiktus ieškovas perdavė dukrai. Dukra šiuos daiktus išsivežė. Šią aplinkybę patvirtina ir pati atsakovė, atskirajame skunde nurodydama, kad dabar jos daiktai laikinai sunešti pasaugojimui pas jai artimus asmenis.

9.3. Jokios realios žalos atsakovė nepatiria neturėdama galimybės patekti į ieškovui priklausantį namą. Ieškovo nuomone, atsakovės siekis valdyti ir naudoti ieškovui priklausantį namą yra susijęs ne su realiais atsakovės poreikiais tą daryti, o su atsakovės siekiu kenkti ieškovo privatumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

15. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo - nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo, taip pat įpareigoti ieškovą perduoti gyvenamojo namo raktus atsakovei bei netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančiais visais daiktais, iki ši byla bus išnagrinėta ir bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsakovės interesams apsaugoti. Ieškovas netrukdė atsakovei pasiimti jai priklausančius, gyvenamajame name buvusius asmeninius daiktus ir jais naudotis.

17. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių faktinę ir teisinę padėtį, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.

18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nagrinėjamu atveju atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turėtų galimybę (sutikus kreditoriui) asmeninės nuosavybės teise registruotą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad nesant byloje pateiktų duomenų apie ieškovo nesąžiningumą (įrodymų apie ieškovo siekį perleisti turtą), teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir prašymo dėl įrašo viešame registre prašyme nurodytam ieškovui nuosavybės teise priklausančiam turtui atlikimo.

19. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje apskritai nepasisakė, kaip vertina tą aplinkybę, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 metų yra ginčo name ir pagrindine savo gyvenamąja vieta laiko ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.

20. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai - rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. To paties įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Aplinkybė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ginčo name, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra ginčo, kad ginčo šalys jau ilgą laiką gyvena atskirai. Taigi, jokios realios žalos atsakovė nepatiria, neturėdama galimybės patekti į ieškovui priklausantį namą. Be to, kaip pati atsakovė patvirtino, jos asmeniniai daiktai laikinai sunešti pasaugojimui pas jai artimus asmenis. Be to, Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta Vokietijoje.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio / priešieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio / priešieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, susiję su santuokos nutraukimu, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad gyvenamajame name liko jos ir ieškovo bendri tiek iki santuokos, tiek ir santuokoje pirkti daiktai, nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.