Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, teistas 2008-02-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 2009- 03-18 paleistas iš įkalinimo vietos lygtinai prieš terminą neatlikus 11 mėnesių 2 dienų paskirtos bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 310 str. (žiaurus elgesys su gyvūnais), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. gegužės 10 d. apie 2.30 val. pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių rajone, žiauriai elgėsi su gyvūnu – pririšęs R. R. priklausančią karvę prie medžio, įkišo jai į makštį nenustatytą daiktą ir tokiu būdu kankindamas pradūrė karvės makštį, vaginą, pilvaplėvę bei šlapimo pūslę, dėl ko karvei išsivystė peritonitas, ir todėl neišgyveno karvė ir negimęs veršiukas.

Kaltinamasis M. M., gyvendamas užsienio valstybėje ir būdamas įstatymo nustatyta tvarka informuotas apie teisiamąjį posėdį, į teismą neatvyko. Procese dalyvaujanti jo gynėja advokatė Rima Šmigelskytė su kaltinimu sutiko.

Iš BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų M. M. parodymų matyti, kad jis dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino. Parodė, kad 2009 m. gegužės 9 d. jis su G. S. ir E. V. prie upelio gėrė alų ir sidrą, po to nuėjo į šokius Ažytėnų kaime. Pradėjo išgėrinėti 20-21 val. ir baigė 22 val. Prie kultūros namų dar išgėrė alaus. Apie 2 val. visi trys išėjo iš šokių namo į (duomenys neskelbtini) kaimą Kėdainių r. Pirmas namo nuėjo E. V., po to – G. S.. Jis pasakė, kad taip pat eina namo. Pievoje pamatė besiganančią ūkininkės R. R., pas kurią yra tekę dirbti, karvių bandą. Su R. R. tuo metu buvo apsipykę, su ja buvo konfliktas, ir jis sugalvojo atkeršyti už tai, kad ji jam nepaskolino žirklių gyvatvorei karpyti. Pagalvojo, kad ką nors padarys jos karvei. Karvės buvo pririštos grandinėmis. Priėjęs prie vienos karvės, ištraukė grandinę ir karvę nusivedė prie upelio. Grandine karvę pririšo prie medžio. Daugiau nieko nebepamena, tik tai, kad karvę atrišo ir paleido. Nežino, ką su karve padarė, gal primušė. Buvo stipriai apgirtęs. Jie trise išgėrė 6 litrus 8 laipsnių stiprumo alaus ir 1,5 litro sidro. Kodėl tą karvę vedėsi prie upelio, nežino. Ar karvė baubė, negirdėjo. Vėliau girdėjo kalbas, kad paskui karvės viduriuose rado pagalį. Kad karvė yra veršinga, nežinojo. Iš jo namų buvo paimtas vienas sportinis batas. Jį paėmė veterinarijos gydytojas ir R. P., tai matė jo mama. Su tais batais jis buvo šokiuose. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, bet žalos neatlygino. Tai buvo pirmas kartas, anksčiau nėra sužalojęs gyvulio (b.l.120-122).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2009 m. gegužės 10 d. anksti ryte pastebėjo savo karvę ne ten, kur ji buvo pririšta. Karvė gulėjo kaimynų pasėliuose, kuolas buvo ištrauktas, prie kuolo užrištas mazgas, karvės uodega ir visas užpakalis buvo kruvini, karvės šonai buvo nuplakti nuo mušimo. Ji bandė prikelti karvę, bet ji kėlėsi ir griuvo, buvo visa kruvina. Ji paskambino vet. gydytojui A. S., kuris atvažiavęs pamatė iškankintą gyvulį, suleido vaistus ir išvyko, pasakęs, kad atvyks po kelių valandų. Ji iškvietė dar kitą vet. gydytoją – A. I.. Po to kelias dienas tęsė gydymą, kuris nedavė rezultatų, karvė negerėjo, negalėjo šlapintis. Iškvietė trečią vet. gydytoją – E. E., kuris apžiūrėjo karvės vidurius ir konstatavo, kad subadyta karvės diafragma, šlapimo pūslė, ir yra negyvas veršiukas. Sakė, kad karvė neišgyvens, ir ją reikia parduoti mėsai, nes vaistai mėsos kokybei nepakenkė. Pačią pirmą dieną po įvykio buvo iškviesta ir policija, kuri apžiūrėjo aplinką, kur buvo kankinama karvė, apklausė vietinius gyventojus ir ją, ką ji gali įtarti. Ji pasakė, kad įtaria kaimyną, kuris neseniai buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Su S., P. ir J. nuėję prie upelio, pakrantėje, kur buvo smėlis, surado žmogaus pėdas, kurias P. nufotografavo. Toje vietoje buvo nugremžta medžio žievė, karvės nuo kankinimo ištryptas ratas aplink medį, kankinimo vietoje žemė buvo kruvina. Žmogaus pėdsakai buvo maždaug 2 m atstumu nuo tos vietos. Savo išgalėm ieškojo nusikaltėlio. Pamačiusi, kad M. M. grįžo namo, nuėjusi pas jį pamatė prie šulinio gulėjusius sportbačius, kurių padų konfigūracija buvo identiška pėdoms prie upelio. Ji batų neėmė, paskambino R. P., kuris atvažiavęs ir nuėjęs prie šulinio, rado batus ir vieną batą paėmė. Pažiūrėję nuotrauką ir sulyginę su batu, pamatė, kad tai identiška. Kitą dieną atvažiavo policija ir M. suėmė. Ar M. M. turėjo ant jos piktumą, nežino. Žirklių kirpti gyvatvorei jis iš jos skolintis nebandė. M. M. buvo pas ją atėjęs, sakė, kad metus laiko dirbs jai nemokamai, kad ji jam atleistų, bet ji nesutiko. Iš to suprato, kad jis prisipažino tai padaręs. Palaiko patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Po įvykio ji jautėsi morališkai sužlugdyta, dėl to reiškia 1500 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. nurodė, kad dabar gerai nebeprisimena visų aplinkybių, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad yra R. R. kaimynas, gyvena maždaug 1 km atstumu nuo jos namų. 2009 m. gegužės 10 d. apie 10 val. jam paskambinusi R. R. pasakė, kad kažkas išniekino jos karvę. Pasiėmęs fotoaparatą, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių rajone prie R. R. namų, kur ganykloje pamatė gulinčią juodmargę karvę. Veterinarijos gydytojai V. J. ir A. S. jam pasakė, kad prie Ažytės upelio rado bato paliktą pėdsaką, paprašė jį nufotografuoti, jis tą ir padarė. Taip pat prie Ažytės upelio matė medį nubrozdintu kamienu. Maždaug po 2 savaičių buvo rastas ir sportinis batelis, kurio pado raštas buvo identiškas bato prie Ažytės upelio pėdsakui. Batas priklausė M. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) k. Apie batus, kurių padų pėdsakas buvo panašus į prie upelio paliktą bato pėdsaką, jam pasakė R. R., kuri sakė, kad bijo eiti į M. M. kiemą paimti bato. Tada jis nuėjo į M. M. kiemą, prie šulinio rado du sportinius batus, vieną jų paėmė ir atvežė į policiją. M. M. pažįsta nuo vaikystės, žino, kad jis linkęs į agresiją. Kiek žino, kaime kiek anksčiau taip pat buvo sužalota keletas karvių, tačiau žmonės į policiją nesikreipė. M. M. buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kol jis atlikinėjo bausmę, nė viena karvė nei Ažytėnų, nei (duomenys neskelbtini) kaimuose sužalota nebuvo (b.l.30-31,32-33). Liudytojas R. P. nurodė, kad pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad po įvykio R. R. pergyveno, verkė, buvo nuliūdusi ir išsigandusi. Ji savo gyvulius prižiūri ir myli.

Liudytojas A. S. nurodė, kad dabar visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gerai neprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. S. parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2009 m. gegužės 10 d. ryte jam paskambino ūkininkė R. R., kuri verkdama aiškino, kad kažkas išprievartavo jos karvę. Nuvykęs į vietą ir apžiūrėjęs karvę nustatė, kad ji sunkiai juda, išoriniai lyties organai buvo ištinę, iš jų tekėjo skystis su kraujo priemaišomis. Gilesnio karvės makšties tyrimo nesiryžo daryti, nenorėdamas atnaujinti žaizdų ir kraujavimo. Paskyrė nuskausminamųjų ir priešuždegiminių vaistų, suleido į veną kraują atstatančių vaistų. Patarė karvės savininkei apie įvykį pranešti policijai, nes įtarė, kad karvė sužalota žmogaus, ji pati taip susižaloti negalėjo. Paskambinęs vet. gydytojui A. I., išvyko. Tos pačios dienos vakare su vet. felčeriu V. J. nuvyko dar kartą apžiūrėti karvės. Ten buvo ir A. I.. Pasitarę, nusprendė nelįsti į karvės makštis, nekelti kraujavimo. Karvei vėl suleido kraują atstatančių vaistų. Po to su karvės savininke ir V. J. nuėjo į vietą, kur buvo rasta karvė. Pamatė nubrozdintą medį, aplink kurį buvo ištrypta žolė, matėsi kraujo likučių. Upelio krante, už 3-4 m pastebėjo šviežius avalynės pėdsakus. Paskambinus į policiją, pareigūnai pasakė, kad greit negali atvažiuoti ir paprašė pėdsakus nufotografuoti. Jis paskambino R. P., kuris atvykęs savo fotoaparatu nufotografavo pėdsakus. Po kelių dienų jis paskambino vet. gydytojui E. E. pasitarti, ką toliau daryti su karve, jam papasakojo situaciją. Jis nurodė skirti organizmą stiprinančius vaistus, stebėti kūno temperatūrą. Kadangi karvės padėtis negerėjo, paprašė E. E. atvykti apžiūrėti karvės. E. E., apžiūrėjęs karvę, rado plyšusią makštį, įtarė peritonitą. Karvei buvo pradurta makštis, įtarta, kad pradurta šlapimo pūslė, nes karvė nesišlapino, šlapimas ėjo į pilvo ląstą. Nustačius, kaip taip sužalotas gyvulys ilgai gyventi negali, taip pat įtarus, kad negimęs veršelis jau žuvęs, patarė karvės savininkei karvę priduoti mėsai. Karvė buvo sužalota mechaniškai, įkišant į makštį metalinį ar medinį kietą aštrų daiktą (b.l.42-43). Liudytojas A. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus pilnai tvirtina. Teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad po įvykio nukentėjusioji verkė, atrodė išgąsdinta.

Liudytojas E. E. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dabar visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gerai neprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų liudytojo E. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2009 m. gegužės 10 ar 11 d. jam paskambinęs vet. felčeris A. S. papasakojo apie sužalotą R. R. karvę, nurodė sužalojimų požymius. Jis nurodė A. S. taikyti medikamentinį gydymą. Po kelių dienų jam A. S. vėl paskambino ir pasakė, kad karvė beveik nesišlapina. Jis paskyrė šlapimą varančius ir priešuždegiminius vaistus. Dar po 3-4 dienų paskambinęs A. S. pasakė, kad karvės padėtis negerėja. Atvykęs pas karvės savininkę, karvę ištyrė per išeinamąją angą apčiuopos būdu ir nustatė pilvaplėvės uždegimą, tirdamas vaginaliai, vaginoje prie švaplės rado 3-4 cm skylę, kuri vedė tiesiai į pilvo ertmę, šlapimo pūslė buvo pradurta, nes jos neapčiuopė, todėl šlapimas kaupėsi pilvo ertmėje, tai ir sukėlė peritonitą. Taip pat nustatė, kad karvė buvo veršinga, bei kad veršelis jau negyvas, to priežastis – karvei nustatytas peritonitas. Makšties kiauryminius sužalojimus galėjo sukelti kietas, gal kiek smailus medinis ar metalinis daiktas. Ar karvė buvo išprievartauta, jis nenustatė, tačiau konstatavo, kad karvę tokiu būdu sužaloti galėjo tik žmogus. Taip pat konstatavo, kad karvės daugiau gydyti neverta, ji neišgydoma, patarė ją realizuoti (b.l.44-45). Liudytojas E. E. teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad esant tokiems sužalojimams, karvės gydyti vaistais neapsimokėjo, ją būtų reikėję operuoti klinikose Kaune, ten ją reikėjo transportuoti.

Liudytojas E. V. parodė, kad M. M. yra jo draugas. 2009 m. gegužės mėn. pradžioje jis, G. S. ir M. M. nuėjo prie upelio (duomenys neskelbtini) k., trise išgėrė vieną plastikinį 2 litrų talpos butelį 8 proc. stiprumo alaus, paskui nuėjo prie kultūros namų Ažytėnų k., ten išgėrė dar vieną tokį patį butelį alaus. Po to pašoko ir po šokių 2 val. visi trys ėjo namo. Po šokių buvo apgirtę. Jis namo nuėjo pirmas, palikęs M. su S.. Po 3-4 dienų sužinojo, kad buvo sužalota ir išniekinta karvė. Apie tai jam pasakė pats M. M., kuris sakė, kad tai ne jo kaltė. Po to žmonės kalbėjo, kad tai padarė M.. Kada M. M. sulaikė, nežino. M. M. elgesys priklauso nuo alkoholio kiekio, išgėręs jis būna agresyvus, puola mušti žmones.

Liudytojas G. S. nurodė, jog gerai neatsimena aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad parodymai atitinka E. V. parodymus. G. S. taip pat parodė, kad E. V. po šokių nuėjus namo, jis su M. M. prie jo namų parūkė, ir jis nuėjo namo. M. M. sakė, kad taip pat eina namo. M. M. su savimi nieko neturėjo. Ar jis nuėjo namo, nematė. Jis iš karto nuėjo miegoti ir šunų lojimo negirdėjo. Kitą rytą iš kaimo gyventojų sužinojo, kad išniekinta ūkininkės R. karvė. Policija buvo atvykusi ir pas jį. Jis karvės tikrai neniekino, taip pat netiki, kad tai galėjo padaryti M. M.. Kiek žino, M. M. pas ūkininkę R. yra dirbęs, su ja konfliktų neturėjo (b.l.47). G. S. nurodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pilnai tvirtina. Papildomai parodė, jog žinojo, kad M. M. mušdavo savo mamą, patėvį, jis gyveno su jo seserimi, kurią irgi mušdavo ir skriausdavo.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – ganykla, esanti (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r., rasta ištrypta žolė, maždaug už 100 metrų prie Ažytės upelio rastas alksnio medis nutrinta žieve (b.l.4-10). Iš vet. gydytojo A. I. apžiūrėjimo pažymos matyti, kad R. R. karvė, inv. Nr.LT02342770, gimusi 2001- 05-30, galėjo būti pririšta prie medžio, nes aplinkui ištrypta, pribėgę kraujo, kraujas sukrešęs prie makšties, iš pirminio apžiūrėjimo matosi mechaniniai sužalojimai (b.l.17). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. R. policijos pareigūnams pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 001417, lapą su karvių kontrolės duomenimis (b.l.27,28), R. P. pateikė penkias spalvotas fotonuotraukas su avalynės palikto pėdsako fragmentu, vyrišką 42-o dydžio rudos spalvos suvarstomą sportinį kairės kojos batelį su užrašu ant pado „Sport“ (b.l.34), batas ir fotonuotraukos apžiūrėti, duomenys užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, Kėdainių rajono PK vyr. specialistas padarė išvadą, kad apžiūrėjus pateiktą avalynę ir sulyginus jos pado raštą su fotonuotraukose užfiksuotais avalynės pėdsakais, tarp pėdsakų ir avalynės rašto yra bendras sutapimas (b.l.35-39). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. M. pateikė vyriškas džinsines kelnes ir šviesiai gelsvos spalvos striukę (b.l.60), kurie apžiūrėti, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant kelnių dešinės pusės priekinės kišenės matyti nedidelės rusvos dėmės – nešvarumai, ant dešinės kelnių klešnės užpakalinės dalies 11,3 cm atstumu nuo kelnių apačios matyti dvi nedidelės kiauryminės skylės, aplink kurias matyti rusvos spalvos dėmelės (b.l.61-63). Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių r. esančioje ganykloje, netoli R. R. gyvenamojo namo, kur jis atrišo besiganiusią karvę, ištraukdamas kuolą, nuvedė prie Ažytės upelio ir pririšo prie medžio, ką su ja darė, nepamena, vėliau ją atrišo ir paleido (b.l.78-80).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – perskaitytais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais M. M. parodymais, nukentėjusiosios R. R., liudytojų R. P., A. S., E. E., E. V., G. S. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. gegužės 10 d. apie 2.30 val. pievoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) sen. Kėdainių rajone, žiauriai elgėsi su gyvūnu: pririšęs R. R. priklausančią karvę prie medžio, įkišo jai į makštį nenustatytą daiktą ir tokiu būdu kankindamas pradūrė karvės makštį, vaginą, pilvaplėvę bei šlapimo pūslę, dėl ko karvei išsivystė peritonitas, ir todėl karvė ir negimęs veršiukas neišgyveno. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto M. M. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog prisimena, kad ištraukė kuolą ir atvedė karvę bei už grandinės pririšo ją prie medžio, taip pat prisimena, kad ją atrišo ir paleido, jo parodymai, jog neprisimena, ką konkrečiai darė karvei, ją atvedęs ir pririšęs prie medžio, vertintini kritiškai, kaip niekuo nepagrįsti ir nelogiški.

Kaltinamojo M. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 310 str. (žiaurus elgesys su gyvūnais).

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika nukreipta prieš įstatymo saugomą dorovę, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas už nusikaltimą, susijusį su smurto prieš asmenį pavartojimu, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas nuo bausmės prieš terminą neatliktos bausmės laikotarpiu, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.89), nedirba, nuo 2009-06-17 buvo registruotas darbo biržoje (b.l.104), vedęs, šeimoje du mažamečiai vaikai (b.l.115), gyvenamosios vietos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija apie jo gyvenimo būdą ir elgesį duomenų neturi (b.l.114). Atsižvelgus į tai, kad M. M. nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas nuo bausmės prieš terminą, tačiau vėl nusikalto, teismas mano, jog jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, todėl jam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti tik paskyrus BK 310 str. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina didesnė už sankcijos vidurkį. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2008-02-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2835,60 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l.243).

Nukentėjusiosios R. R. pareikštas 2835,60 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (karvės gydymo išlaidos – 250 Lt +2585,60 Lt (karvės vertė – 3000 Lt, žuvusio veršelio vertė – 1000 Lt, viso – 4000 Lt, pridavus mėsą 2009-05-21 gauta 1414,40 Lt, likusi žala – 2585,60 Lt) tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas (b.l.28,29,244), realus, jo dydžio neginčija kaltinamojo gynėja, ir iš kaltinamojo M. M. R. R. priteistina 2835,60 Lt turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai R. R. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y. kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam kankinus ir sužalojus jai priklausančią karvę ir žuvus veršeliui buvo išsigandusi, sujaudinta, verkė, bijojo dėl ateityje galimų neteisėtų veiksmų jos gyvulių atžvilgiu, tai patvirtino liudytojai R. P., A. S., patyrė nepatogumus, nes bandydama išsaugoti karvę, kvietė net tris veterinarijos gydytojus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas mano, kad nukentėjusiosios iš kaltinamojo prašomas priteisti civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis, kaltinamojo gynėja jo dydžiui neprieštarauja, todėl tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajai R. R. priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajai R. R. priteistinos jos turėtos advokato išlaidos - 903,45 Lt (b.l.250-253) - ( BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos esantis vokas su penkiomis fotonuotraukomis, paliktinas prie bylos.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugoti sportinis batelis, džinsinės kelnės ir striukė (b.l.41,65) 2009-07-09 buvo grąžinti M. M. (b.l.113).

Iš kaltinamojo M. M. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis - BPK 103 str., 105 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str.., 301-307 str., teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir nubausti laisvės atėmimu septyniems (7) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009- 06- 01 iki 2009- 06-03.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Priteisti iš M. M. R. R. 2835,60 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis litus 60 ct) turtinės žalos ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. M. R. R. 903,45 Lt (devynis šimtus tris litus 45 ct) nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų.

Prie bylos esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su penkiomis fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Priteisti iš M. M. valstybei 86,00 Lt (aštuoniasdešimt šešis) litus proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jo gynėjai dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui

Išaiškinti, kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.