Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11; 2.10.14

2024 m. balandžio 10 d.

neviešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio veikoje yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš artimąjį giminaitį – motiną P. D. P.: kumščiu sudavė jai ne mažiau keturis smūgius į veido sritį, taip mušdamas P. D. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose.

Apklausta teisme kaip nukentėjusioji, P. D. P. paaiškino, kad ji su sūnumi D. gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Vyras jau seniai miręs. Ji dar turi sūnų R., kuris gyvena mieste.

Rugsėjo 22 d. D. patriukšmavo, neprisimena, kad D. jai būtų smarkiai sudavęs. Anksčiau, kai ji jį pabardavo, jis, būdavo, ją pastumdavo. Pamiršo, kad pas ją buvo atvažiavusi policija, neprisimena, dėl ko policija buvo atvažiavusi.

Liudytoja N. A., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją D., ji yra liudytojos kaimynė. D. gyvena su sūnumi D. ir dažnai pas juos būna sūnus R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

K. D. buvo užsiminusi, kad kartais D. ją apspardo. Liudytoja D. pažadėjo padėti, jeigu tai pasikartos, nes D. yra pažeidžiama. D. dažnai ant mamos rėkia, triukšmauja. Įvykio dieną liudytojai paskambino D. giminaitis A. ir prašė nueiti pažiūrėti. Liudytoja nuėjusi rado D. vonioje. Ji pasakė, kad ją sumušė sūnus. D. liudytoja parsivedė namo ir iškvietė policiją. Ant D. veido matėsi mėlynė prie akies. Ji sakė, kad prieš ją smurtavo sūnus, sudavė kumščiais į galvą. Ji sakė, kad tokių atvejų buvo ir anksčiau.

Ekspertas psichiatras K. S. teisme patvirtino savo išvadą, kad D. P. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir jam rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi ambulatorinis stebėjimas nepakankamas. Asmuo sutrikimo nepripažįsta, pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja. Jo toks elgesys kartojasi. Stacionarus gydymas turėtų įtakos jo sveikatos būklei. Sutrikimas nėra pilnai išgydomas, tačiau elgesį galima koreguoti medikamentais.

Liudytoja V. S., policijos pareigūnė, teisme parodė, kad šioje byloje atliko tyrimo veiksmus – apklausė P., atliko jos papildomą apklausą. Apklauso metu akivaizdžiai matėsi, kad P. buvo sumušta: po kaire akimi, tiek viršuje, tiek apačioje matėsi kraujosruvos, jos galva buvo apibintuota ir uždėtas tinkliukas. Moteris negalėjo nurodyti, kiek smūgių ir kur jai sudavė, bet buvo aišku, kad sudavė sūnus, nes ji iš karto tai pasakė. Ji patvirtino, kad ją sumušė kartu gyvenantis sūnus D. P. Ji sakė, kad jie kartu gyvena, kad jis niekur nedirba, vartoja alkoholį, kad jis gyvena garaže be langų. Jie kartu veda bendrą ūkį. Moteris sakė, kad ją muša ne pirmą kartą, kad atėjo kaimynė, kad buvo policija, greitoji. Visa tai liudytoja surašė protokole.

Liudytoja apklausė ir kaimynę N., kuri sakė, kad D. P. keistas, kad vienas vaikšto, kaimynai su juo visiškai nebendrauja.

Liudytojas A. P., apklaustas teisme, parodė, kad nukentėjusioji D. P. – jo jau mirusio brolio žmona. Rugsėjo mėnesį įvykio dieną jam skambino D. ir pasakė, kad ją D. sumušė. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, jis klausė jos, ar reikia kviesti policiją. Tuomet liudytojas paskambino kaimynei N. ir paklausė, ar tikrai taip yra. Ji pažadėjo išsiaiškinti. Po kiek laiko paskambinusi kaimynė pasakė, kad iškvietė policiją. Liudytojas atvažiavo, D. lydėjo į ligoninę, į policiją, paskui nuvežė į butą ir dvi savaites ten ją globojo. Matė, kad D. akis buvo sumušta, akis buvo raudona. D. sakė, kad sūnui užeina agresija.

Anksčiau D. liudytojui yra skambinusi ir sakiusi, kad D. ją stumdė į sieną, spardė, bet jis nuvažiavęs smurto požymių nematė.

Liudytojas A. K., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega E. T., gavo nurodymą vykti į įvykio vietą. Kai nuvyko, rado sumuštą motiną. Tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad jai buvo sumušta galva. Išsiaiškino, kad ją sumušė sūnus. Sūnus buvo namuose, todėl sūnų sulaikė, o motiną išsivežė medikai. Sūnus buvo piktas dėl kažkokių turtų, dėl to, kad motina veikė jam už akių. Motina pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, bet ji niekada nesikreipė į policiją. Policiją dabar iškvietė kaimynai.

2023 m. rugsėjo 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. T. Apie 17.46 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias minutes pranešėjos kaimynę D. P. sumušė sūnus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko P. D. P., kuri nurodė, kad ją mušė jos sūnus D. P. Pranešėją sumušęs sūnus buvo namuose. P. D. P. nurodė, jog sūnus jai sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno sritis, bendraujant su ja matėsi, jog ant jos veido, virš kairės akies yra akivaizdus patinimas, kuris atsirado nuo sūnaus suduoto smūgio, D. P. nedelsiant buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikinojo sulaikymo kamerą. D. P. sulaikomas nesipriešino, vykdė visus reikalavimus. Su P. D. P. aiškinantis detalesnes įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog D. P. jos atžvilgiu smurtą naudoja ne pirmą kartą, moteris nurodė, kad ir šį kartą būtų neskambinusi į policiją, tačiau policiją iškvietė kaimynė, išgirdusi kad moteris prašosi pagalbos. P. D. P. nurodė, kad po D. P. smūgio į galvos sritį jai skauda galvą, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kol atvyko medikai, moteris nurodė, kad namo virtuvėje sūnus, tarp jų kilus žodiniam konfliktui, pradėjo ją mušti, smaugti, tačiau moteris nesugebėjo tiksliai įvardinti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis jai sudavė. P. D. P. iš pažiūros buvo blaivi, įvykio aplinkybes dėstė nuosekliai. Moteris nurodė, kad visiškai nevartoja alkoholio. D. P. alkoholio kiekio matuokliu buvo tikrintas blaivumas, jis buvo blaivus. Atvykę medikai moterį išsivežė į ligoninės priėmimą, o D. P. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą. Įvykis filmuotas BODY (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 5-6).

2023 m. rugsėjo 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) savo motiną P. D. P., gimusią (duomenys neskelbtini), sumušė sūnus, abiejų rankų kumščiais jai sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, dėl to po kiekvieno suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, taip pat po suduotų smūgių iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir kairės akies apačioje atsirado mėlynė bei patinimas. Kiek smūgių, kuria ranka ir tiksliai į kurią vietą sudavė sūnus, nukentėjusioji pasakyti negalėjo, nes kai ją mušė, ji nuo smūgių dengėsi rankomis. P. D. P. prastai girdi, todėl gali į telefono skambučius neatsiliepti, todėl nurodė papildomą telefono numerį giminaičio A. P., kuris ja rūpinasi ir, reikalui esant, gali pas ją nuvažiuoti (t. 1, b. l. 27, 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 400/2023 (06) nurodyta, kad P. D. P. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose galėjo būti padarytos kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo metu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 48).

D. P. asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad jo motina yra P. D. P., gimusi (duomenys neskelbtini) balandžio 23 d. (t. 1, b. l. 134, 135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 23 d. apklaustas kaip įtariamasis D. P. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad su motina P. D. P. vyksta ilgas konfliktas, kuris prasidėjo po tėvo mirties – prieš 5 metus. Konfliktai vyksta dėl to, kad giminaičiai įtikinėja jo motiną po jos mirties palikti turtą jiems. Taip pat vienas iš giminaičių – A. P., turi įgaliojimą tvarkyti jos finansinius reikalus. Jo motina su broliu R. P. nuvyko į banką nusiimti pinigų, tačiau grįžusi ji paaiškino, kad A. P. nuėmė nemažą sumą pinigų ir turbūt jis atvyks vėliau ir mokys ją, kaip elgtis su pinigais. Praėjus kelioms valandoms, su mama vėl pradėjo kalbėtis, ar jai atvežė tuos pinigus, bet ji nurodė, kad ne. Dėl tos priežasties mama supyko. Jiems kalbantis toliau, jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji nepasitikėtų jais ir nerašytų testamentų ar sutarčių, susijusių su jos turto palikimu jiems, jis ją bandė įtikinti, kad nesiveltų su jais į palikimo reikalus, tada jie pradėjo ginčytis. Ginčo metu ji agresyviai puolė link jo ir jis nesusitvardęs sudavė jai delnu, bet ji tada dar labiau ant jo pradėjo šaukti. Konfliktui tęsiantis, jis dar pora kartų sudavė jai delnu į veido kairę pusę. Suduodamas nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, bet buvo apimtas emocijų. Namai, kuriuose jis gyvena kartu su motina, priklauso mamai, tačiau dar kai statė šį namą, jį statė kartu su tėvu, pinigus investavo abu. Mama dėl panašių dalykų yra susiginčijusi ir su broliu, kuris prieš 2-3 savaites taip pat buvo sukonfliktavęs su motina ir namuose jo nebuvo apie dvi savaites (t. 1, b. l. 106-109).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-742/2023 nurodyta, kad D. P. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu 2023 m. rugsėjo 22 d. ir šiuo metu konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Pagal savo psichikos būklę D. P. baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu 2023 m. rugsėjo 22 d. negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Pagal savo psichikos būklę D. P. nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kadangi tai gali pabloginti jo psichikos būklę. D. P. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. 17-23).

Kaltinamojo D. P. veikoje yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. P. visuomenei pavojingos veikos padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. Jam nusikalstamos veikos padarymo metu diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai. D. P. ekspertai rekomenduoja paskirti stacionarinį priverstinį gydymą.

Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei ekspertų rekomendacijas dėl D. P. gydymo sąlygų patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavęs psichiatras ekspertas K. S.

Kadangi D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 17 straipsniu, pripažįstama, kad D. P. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė būdamas nepakaltinamu. Baudžiamieji įstatymai numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

D. P. yra pavojingas visuomenei ir, atsižvelgus į jo padarytos veikos pobūdį ir sveikatos būklę, veikos aplinkybes, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 94,49 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai P. D. P. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kadangi D. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 399-401 straipsniais, 403 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti D. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 94,49 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.