Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1861-1083/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
1-1861-1083/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52978-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1-1861-1083/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52978-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), našlys, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. K., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis V. G. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad apie 2 metus prieš įvykį gyveno kartu su sugyventine S. A. ir jos seserimi nukentėjusiąja V. K.. 2018 m. lapkričio 1 d. ryte jie visi trys ėjo į kapines, o apie 12 val. užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare jis alkoholio nevartojo. Truputi pabuvęs bare jis nuėjo aplankyti savo atskirai gyvenančio sūnaus, o apie 15.30 val. jis sugrįžo atgal į alaus barą, kur jo sugyventinė S. A. ir jos sesuo V. K. vis dar vartojo alkoholį. Jam sugrįžus į barą tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Dėl to nukentėjusioji V. K. šaukė ant jo, liepė jam pasitraukti nuo jos sesers (sugyventinės), sakė, kad jis jai (nukentėjusiajai) trenktų. Jis liepė nukentėjusiajai V. K. liautis ir nesikišti ne į savo reikalus, tačiau ji dar labiau šaukė, kad jis trenktų jai ir neliestų jos sesers. Supykęs jis sudavė kumščiu nukentėjusiajai V. K. į veidą. Konflikto metu jis buvo vartojęs truputi alkoholio, tačiau nedaug, nebuvo girtas. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios V. K. atsiprašė (50–52, 57 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios V. K. parodymais apie tai, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 12 val., ji, jos sesuo S. A. ir kaltinamasis V. G. atėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten visi trys vartojo alkoholį – alų. Jiems būnant bare kaltinamasis V. G. buvo kurį laiką išėjęs iš baro. Kaltinamajam V. G. grįžus į barą tarp jos sesers S. A. ir kaltinamojo kilo konfliktas. Jai ginant seserį, kaltinamasis V. G. kumščiu sudavė jai (nukentėjusiajai) į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Alaus bare buvo tik jie trys. Civilinio ieškinio ji nereiškia (5–6, 19–20, 21 b. l.);

3.2. liudytojos S. A. parodymais apie tai, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. ji, jos sesuo V. K. ir kaltinamasis V. G. buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. Alaus bare buvo tik jie trys. Bare tarp jos ir kaltinamojo V. G. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji V. K. gynė ją (liudytoją). Tuomet kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą. Jai žinoma, kad kaltinamasis V. G. prieš nukentėjusiąją smurtauja nebe pirmą kartą, bet nukentėjusioji dėl to niekur nesikreipė. Kaltinamasis V. G. yra konfliktiškas, agresyvus, neprognozuojamas ir piktnaudžiaujantis alkoholiu (39–40 b. l.);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Alaus bare yra stalai, kėdės, vazonai su gėlėmis. Įvykio vietoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (9–10, 12–13 b. l.);

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai V. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, nosies ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas; šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai 2018 m. lapkričio 1 d.; sužalojimai nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą (36 b. l.);

3.5. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 09.19 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. G. sumušė nukentėjusiąją V. K.. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusioji V. K., kuri paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai kaltinamasis V. G. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. kumščiu sudavė jai į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva po kaire akimi. Nukentėjusioji teigė, kad anksčiau taip pat buvo smurto atvejų, bet apie tai nebuvo pranešta (15–16 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. G. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 16 val. alaus bare smurtavo prieš nukentėjusiąją V. K., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam V. G. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas pranešimas (94–96 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; baustas administracine tvarka; psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neįrašytas; dirba (63–83, 88–90, 93 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamais V. G. padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tačiau iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad šią bausmę jis atliko 2018 m. lapkričio 22 d. Todėl šiuo metu už naują nusikaltimą kaltinamajam V. G. paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nėra teisinio pagrindo.

9. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (60–61 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

10. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti V. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme V. G. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. G. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Jankauskas