Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, o būtent jis, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, tai yra VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (duomenys neskelbtini) filialo vyresnysis inžinierius, būdamas priskirtas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinei vietovei ir pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189) 1.2 punktą bei pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktoriaus 2003-02-28 patvirtintą pareigybės aprašymą, būdamas atsakingas ir įgaliotas už tinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei kitą žemės reformos darbų vykdymą jam priskirtose kadastrinėse vietovėse, turėdamas vykdyti 2000-09-06 Šiaulių apskrities viršininko įsakymą Nr. 1649, kuriuo buvo patvirtintas paties A. Š. paruoštas ir suderintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir kuriuo jam buvo pavesta paženklinti suprojektuotus žemės sklypus ir parengti dokumentus žemės nuosavybei, spręsdamas klausimą dėl R. N. paveldimos 2 ha žemės grąžinimo, žinodamas kad R. N. paveldimoje žemėje naudojasi 0,2 ha sklypu bei tai, kad 2000-09-06 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1649 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo numatyta, kad R. N. turi būti sugrąžintas natūra 0,4 ha sklypas Nr. 693 (duomenys neskelbtini), bei pats dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų ir buvusių savininkų bendrame susirinkime, įvykusiame 2000-02-02 ir žinodamas, kad jame buvo svarstyta ir nutarta R. N. 0,6 ha pamatuoti natūra, o likusius 1,4 ha atkurti lygiaverčiu plotu, pažeisdamas savo pareigybės aprašymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 15 straipsnio 2 dalį, pažeisdamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189) 28 ir 46 punktų nuostatas, pažeisdamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 2006, Nr. 45-1638) 104 ir 11 punktų nuostatas, pažeisdamas Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (Žin., 1998, Nr. 33-882) 8 punkto nuostatas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 21d. iki 2008 m. sausio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, formuodamas Nuosavybės teisės atkūrimo bylą R. N. ir atlikdamas matavimus, ir kitus būtinus darbus, pažeisdamas R. N. interesus, visus jai priklausančius 2 ha žemės atmatavo lygiaverčiu turėtam žemės sklypui, nepaisydamas to, kad 0,6 ha turėjo būti atmatuoti natūra, parengė visą reikalingą dokumentaciją nuosavybės teisių atkūrimui, tame tarpe ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-12-21 aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha), ir žemės valdos ribų paženklinimo abrisus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha), kurių pagal nustatytus reikalavimus nesuderino su R. N. ir 2008-01-31 Nuosavybės teisių atkūrimo R. N. bylą patikrinimui pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui; po ko laikotarpyje nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus po patikrinimo su trūkumų lapu gavęs Nuosavybės teisių atkūrimo R. N. bylą, siekdamas ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-12-21 aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha) ir žemės valdos ribų paženklinimo abrisus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha) su savininke R. N., žinodamas, kad pagal šiuos dokumentus R. N. yra neteisingai atkuriama nuosavybė, t. y., kad nėra atmatuotas 0,6 ha sklypas natūra, turėdamas vieningą tyčią, suklastojo tikrus dokumentus – du žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-12-21 aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (l,03ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha) ir du žemės valdos ribų paženklinimo abrisus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha), t. y. A. Š. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha) po eilute „Pilietis (-čiai) arba jo (jų) įgaliotas asmuo, kuriam (-iems) paženklintas žemės sklypas:" įrašė R. N. vardą, pavardę ir atgalinę datą – 2007-12-21, žemės valdos ribų paženklinimo abrisuose dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha) įrašė R. N. vardą ir pavardę, ir šiuose dokumentuose suklastojo R. N. parašą, t. y. imituodamas R. N. parašą, pasirašė už R. N.; po ko A. Š. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neva ištaisęs nurodytus trūkumus, 2008 m. lapkričio 11 d., pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui Nuosavybės teisių atkūrimo R. N. bylą su joje esančiais aukščiau paminėtais suklastotais tikrais dokumentais ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – du žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-12-21 aktus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha), ir du žemės valdos ribų paženklinimo abrisus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (1,03 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,97 ha); po ko, vadovaujantis A. Š. suklastotais tikrais dokumentais, buvo paruoštas ir priimtas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 31-20396, pagal kurį R. N. buvo neteisingai atkurta nuosavybės teisė į 2 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2 ha žemės sklypą – tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnyba, nesąžiningai atlikdamas jam patikėtas pareigas, savo neteisėtu elgesiu A. Š. iškraipė valstybinės įmonės – Valstybinio žemėtvarkos instituto, veiklos principus, sumenkino valstybinės įmonės prestižą, jos įvaizdį visuomenėje, sukompromitavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiklą, nepaisė R. N. teisėtų lūkesčių ir pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Skunde teigiama, kad teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą, atsižvelgdamas tik į kaltinamojo asmenybę ir jo interesus, nepagrįstai paskyrė A. Š. bausmę, žymiai mažesnę už nustatytą bausmės vidurkį, ir tokiu būdu neįgyvendino bausmei keliamų tikslų – nubaudimo, teisingumo. Be to skunde nurodoma, kad teismas, nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau to neįvertino ir be pagrindo paskyrė bausmę, žymiai mažesnę už nustatytą bausmės vidurkį.

Skunde reiškiamas manymas, kad A. Š. paskyrus baudą, didesnę už Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytą baudos dydžio vidurkį, būtų realizuota bausmės paskirtis, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė atmesti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos pagal baudžiamuosius įstatymus. Prokurorė tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta pagal BK 300 str. 1 d., jos manymu, per švelnia bausme. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, tikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Prokurorė, prašydama griežtinti nuteistajam pagal BK 300 str. 1 d. paskirtą bausmę, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, į tai, kad nebuvo nustatyta A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas A. Š. bausmes, tarp jų ir ginčijamą bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus), jo asmenį apibūdinančius duomenis (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmių paskyrimo ir mano, kad nuteistajam bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti paskyrus švelniausias BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes, atitinkamai – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą ir baudą. Prokurorė skundu neginčija nuteistajam paskirtų bausmių rūšių, vadinasi, iš esmės, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad siekiant bausmės tikslų A. Š. skirtinos švelnios bausmės.

Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad prokurorė savo nepritarimą A. Š. už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais (BK 300 str. 1 d.) paskirtos baudos dydžiui argumentuoja tuo, kad teismas, skirdamas mažesnę baudą, nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas tokios bausmės vidurkis, neįvertino nuteistojo atsakomybės sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad teismas, iš tikrųjų, savo nuosprendyje nenurodė aiškių motyvų, dėl ko A. Š. skirtina, būtent, tokio dydžio bauda, kas, kolegijos nuomone, ir buvo pagrindas apskųsti apylinkės teismo nuosprendį. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybės sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nes pastarasis faktas skundžiamame nuosprendyje aiškiai deklaruotas.

Be aptartų apeliacinio skundo argumentų kolegija pažymi, kad BK 61 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Kartu pažymėtina, kad BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad prokurorė šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, atitinkančią BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą baudos vidurkį arba jį viršijančią. Visgi, pažymėtina, kad BK 61 str. 2 d. norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Minėto baudžiamojo įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę, kuri yra mažesnė, lygi ar didesnė, už straipsnio sankcijoje ar atitinkamai kitame baudžiamajame įstatyme numatytą jos vidurkį. Taigi, nuteistajam A. Š. bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., paskirta neperžengiant BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytos baudos ribų (numatyta bauda už nesunkų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 100 MGL).

Prokurorė savo skunde, kaip bausmės tikslą, išskiria kaltininko nubaudimą, ir tuo pačiu, prašydama skirti A. Š. didesnę už vidurkį baudą (60 MGL), nenurodo jokių argumentų. Iš tikrųjų, bausmės esmę sudaro nubaudimas, tačiau jis negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų jau minėtų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti.

Teisingumo principo užtikrinimas, skiriant bausmę, pasiekiamas maksimaliai individualizuojant bausmę, tai reiškia, kad pripažintam kaltu konkrečiam asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati jo padarytai konkrečiai veikai – nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Įgyvendinant minėtą principą, tikslinga įvertinti ne vien pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumą, visuomenės interesą, tačiau ir konkretaus nukentėjusiojo padėtį ir poziciją dėl skirtinos bausmės.

Iš byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų, duomenų, apibūdinančių A. Š., galima spręsti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktiniai neigiami poelgiai, kurių padarymo esmės ir aplinkybių neneigia nei pats kaltininkas. Byloje nėra jokios A. Š. gyvenimo būdą ir elgesį visuomenėje kompromituojančios informacijos iki nusikaltimų padarymo, nenustatyta, kad A. Š., kaip asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, žemėtvarkininkas, būtų veikęs dėl asmeninės naudos ar būtų turėjęs jos dėl savo nusikalstamo elgesio. Faktas tas, kad dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų nebuvo tinkamai atkurta nukentėjusiosios R. N. teisė į nuosavybę – pažeisti jos teisėti lūkesčiai, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašoma paskirti kaltininkui bausmė yra per griežta (t. 2, b. l. 14).

Kolegija, įvertinusi visumą aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas A. Š. bausmes, tarp jų ir pagal BK 300 str. 1 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir principų (BK VIII skyrius) nepažeidė. Tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, A. Š. paskirtos bausmės, tarp jų skundžiama bausmė – bauda, yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per švelnios.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.