Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1538-619/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-09
Bylos Nr.: 2A-1538-619/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-03741-2010-04
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas: Adobe System Incorporated, Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacijos, Symantec Korporacijos
Atsakovas: UAB „Formos“

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-1538-619/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-03741-2010-04Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 84; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Formos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Adobe System Incorporated, Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacijos, Symantec Korporacijos ieškinį atsakovui UAB „Formos“ dėl autorinių teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

ieškovai Adobe System Incorporated, Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija, Symantec Korporacija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Formos“ ieškovų naudai 37 383 Lt kompensaciją, tai yra, ieškovo Adobe Systems Incorporated naudai – 5 614 Lt; ieškovo Autodesk Incorporated naudai – 29 590 Lt; ieškovės Microsoft Korporacijos naudai – 2 060 Lt; ieškovės Symantec Korporacijos naudai – 119 Lt. Priteisti iš atsakovės UAB „Formos“ ieškovų naudai solidariai 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašė įpareigoti atsakovą įsigyti visas atsakovo kompiuterių kietuosiuose diskuose neteisėtai naudotas (atgamintas, saugotas elektronine forma) kompiuterių programų kopijas, į kurias išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams, licencijas bei pateikti įsigijimą patvirtinančių dokumentų kopijas ieškovų atstovui APB „Pranckevičius ir partneriai“. Ieškovai taip pat prašė įsiteisėjus teismo sprendimui per 10 kalendorinių dienų terminą įpareigoti atsakovą savo lėšomis paskelbti UAB „Lrytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“, taip pat UAB „Verslo Žinios“ informaciją apie priimtą teismo sprendimą.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas neteisėtai, t.y. neturėdamas ieškovų leidimo, 2 kompiuterių kietuosiuose diskuose naudojo (atgamino, saugojo elektronine forma) kompiuterines programas - Microsoft Windows XP Home Edition OEM (1 kopija), Microsoft Windows XP Home Editon (1 kopija), Microsoft Office Basic Editon 2003 OEM (2 kopijos), Symantec Endpoint Protection (1 kopija), AutoCAD 2008 (1 kopija), Autodesk Architectural Desktop 2005 (1 kopija), Adobe Photoshop CS (2 kopijos) - į kurias išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko atsakovo - UAB „Formos“ patalpose (adresu – Gedimino pr. 28/2, Vilnius) patikrinimą, kurio metu rasti ir atsakovo paimti 2 kompiuterių sisteminiai blokai bei pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00972-09 dėl galimai neteisėtai atgamintų kompiuterių programų kopijų. Atlikus patikrinimo metu rastų ir paimtų atsakovo kompiuterių sisteminių blokų apžiūrą bei juose esančios programinės įrangos tyrimą, buvo nustatytas kompiuterių programų, į kurias visos autorių turtinės teisės išimtinai priklauso ieškovams, identiškumas. Atsakovo veiksmai (kompiuterių programų neteisėtų kopijų atgaminimas (saugojimas elektronine forma) laikymas neturint autorių turtinių teisių turėtojų licencijų) yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovų teises bei teisėtus interesus, dėl ko ieškovai patyrė turtinės žalos. Pažymėjo, kad iš atsakovo reikalaujama kompensacija paskaičiuotina pagal teisėtą kompiuterių programų pardavimo kainą, kuri pažeidimo dieną iš viso sudarė 37 383,00 Lt.

Atsakovas UAB „Formos“ atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu. Teigė, kad byla turi būti nutraukta, nes ieškovai dėl to paties dalyko civilinį ieškinį jau yra pateikę Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00972-09. Nurodė, kad ieškovai nesąžiningai siekia, jog dėl to paties dalyko vyktų ir baudžiamasis ir civilinis procesai, kurių metu būtų nagrinėjami identiški jų reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu tenkino ieškovų Adobe System Incorporated, Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacijos, Symantec Korporacijos ieškinį atsakovui UAB „Formos“ dėl autorinių teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo, priteisė iš atsakovo UAB „Formos“ ieškovo Adobe System Incorporated naudai 5614,00 Lt kompensacijos, 6 proc. palūkanas nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 668 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovo Autodesk Incorporated naudai 29590,00 Lt kompensacijos, 6 proc. palūkanas nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1388 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovo Microsoft Korporacijos naudai 2060,00 Lt kompensacijos, 6 proc. palūkanas nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovo Symantec Korporacijos naudai 119,00 Lt kompensacijos, 6 proc. palūkanas nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Formos“ į valstybės biudžetą 95 Lt teismo pašto išlaidų.

Teismas konstatavo, kad byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai – specialisto V. V. išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta specialisto išvada ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 193-195) yra oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 2 d.), patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovas, neturėdamas autorių leidimų (licencijų) į savo įmonėje naudojamus kompiuterius buvo įdiegęs ieškinyje nurodytą kompiuterių programinę įrangą, kurių išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso ieškovams. Nurodė, kad šios aplinkybės, kurią patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti oficialūs rašytiniai įrodymai, nepaneigia atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl kai kurių programų įsigijimo (b.l. 201-205, 219-225) bei viešai informacijai (LR CPK 182 str. 1 p.) priskirtini rašytiniai įrodymai apie kai kurių programų bandomųjų versijų parsisiuntimą ir pabandymą (b.l. 158-161, 217, 218). Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl programų - Microsoft Windows HP Home Edition OEM, Microsoft Office Basic Edition 2003 OEM įsigijimo kartu su perkamais kompiuteriais iš UAB „Studija Lape“ nepašalina atsakovo kaltės dėl ieškovų autorių teisių pažeidimo. Atsakovo atstovė – direktorė, turėdama patirties eidama UAB „Studija Lape“ direktorės pareigas, nepareikalavo, kad pardavėjas, įdiegdamas į atsakovo kompiuterius programinę įrangą, perduotų pirkėjui programinės įrangos autorių licencijas šią įrangą teisėtai naudoti. Dėl šio atsakovo neapdairumo į jo įsigytus ar naudotus kompiuterius buvo įdiegta programinė įranga be jos autorių licencijų, todėl atsakovo vadovo ir darbuotojų veiksmai (neveikimas, nereikalaujant įdiegiamos programinės įrangos licencijų) yra priežastis, dėl ko buvo pažeistos ieškovų autorių teisės (CK 6.247 str.). Teismas vertindamas kitus atsakovo argumentus, kad buvo įdiegta ieškovų nurodytų programų bandomosios versijos, pažymėjo, kad atsakovas detaliai neakcentavo, kurios programos kurią bandomąją versiją atsakovas įdiegė, bei nepaneigė teismui pateiktuose oficialiuose įrodymuose – specialisto V. V. išvadose nurodytų teiginių, jog bandomųjų versijų tikrinimo metu jis nenustatė. Konstatavo, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė ieškovų autorių teises, be jų licencijos naudodamas ieškinyje nurodytą programinę kompiuterių įrangą. Ši aplinkybė yra neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, įrodymas (CK 6.246 str.). Teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo kaltę, visiškai nesirūpinus į jo įmonėje naudotus kompiuterius įdiegtos programinės įrangos licencijomis, kas sudaro pagrindą pripažinti esant atsakovo kaltei (CK 6.248 str.). Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė apie kai kurių programinių įrangų pirkimą kartu su kompiuteriais nepašalina atsakovo kaltės dėl ieškovų autorių teisių pažeidimo, o įdiegus į atsakovo įmonėje naudotus kompiuterius programinę įrangą be jos autorių licencijų, šios įrangos autorines teises turintiems ieškovams buvo padaryta žala - ieškovai negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei atsakovas būtų nusipirkęs licencijas rinkos kainomis, dėl ko ieškovai patyrė nuostolių (LR CK 6.249 str.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovų nuostoliai lygūs neteisėtai įdiegtų kompiuterių programų kopijų teisėto pardavimo kainoms. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi specialisto V. V. nurodytomis kainomis, kurios pagrįstos UAB „Baltic Amadeus“, taip pat Autodesk Inc., įgaliotos atstovės Baltijos šalyse UAB „AGA-CAD“, TD Baltic UAB ir UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ pateikta informacija dėl kompiuterių programų kainų (b.l. 53-56). Teismas netenkino ieškovų prašymo dėl įpareigojimo atsakovo savo lėšomis paskelbti laikraščiuose informaciją apie priimtą sprendimą ( ATGTĮ 85 str.), nes laikė, kad kompensacijų priteisimu yra tinkamai ginamos ieškovų pažeistos teisės.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Formos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Mano, kad teismo sprendimo motyvai neteisingi, nes buvo remtasi neteisėtais ir melagingais parodymais, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė LR CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teismų ir teisėjų nešališkumo principą, vykdant teisingumą civilinėse bylose. UAB „Formos“ motyvuotu 2011-04-18 pareiškimu pirmosios instancijos teismui nurodė, kad advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ vadovaujantysis partneris advokatas A.Pranckevičius pažeidė 2004-03-18 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 25 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 paskelbto Lietuvos advokatų etikos kodekso 4.1. punkto reikalavimus ir šis advokatas negali būti ieškovų atstovu teisme, nes jam tokią teisę riboja įstatymai. Advokatas A.Pranckevičius bei jo sutuoktinė L. B. turėjo asmeninius finansinius santykius su atsakove UAB „Formos“ vadove R. K., o kilus konfliktinei situacijai, šiuos nesutarimus sprendė teisme (civilinėje byloje Nr. 2-5228-535/2009). Advokatas A.Pranckevičius iš asmeninių paskatų inicijavo kreipimąsi į Vilniaus apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, todėl šioje civilinėje byloje advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ negalėjo būti ir nebuvo visiškai nepriklausomi nuo bet kokios įtakos, ypač nuo tos, kurią gali daryti advokato A.Pranckevičiaus sutuoktinė ar įtakos, kuri gali kilti dėl galimo akivaizdaus jo asmeninio intereso-vengiant atsiskaityti su UAB „Formos“ už suteiktas paslaugas. Mano, kad vadovaujantis CPK 60 straipsniu – advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ interesus atstovaujantis advokatas negali būti ieškovų atstovu teisme, nes jam tokią teisę riboja minėti įstatymai. Teigia, kad yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

2. Teismas pažeidė LR CPK 260 str., nes visiškai nepagrįstai rėmėsi tik specialisto V. V. išvada, kuri Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS baudžiamojoje byloje prokurorų ir tyrėjų buvo pripažinta kaip nepatikima. Apelianto nuomone, ši V. V. išvada yra šališka, užsakyta paties advokato A.Pranckevičiaus. Atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ignoravo faktą, kad V. V. išvada yra užsakyta paties advokato A.Pranckevičiaus. Liudytoju apklaustas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atlyginimą už atliktą tyrimą jam sumokėjo „Verslo programinės įrangos aljansas“, kitaip sakant – Tarptautinė organizacija „Business Software Alliance“. Teigia, kad šis aljansas yra susijęs su advokatų profesine bendrija „Pranckevičius ir partneriai“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 235 str. 1 d. nuostatą, nes ignoravo akivaizdžius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras: serija STL Nr. 2006-16 ir serija STL Nr. 2006-17 kuriose yra nurodyta šių programų - (1) MS Office 2003 Basic EN OEM SP2 bei (2) Windows XP Home Edition EN OEM SP2 LIT LIP - įsigijimo faktas. Kartu su šiais dokumentais atsakovei buvo perduoti kompaktiniai diskai su instaliavimo informacija, bei produktu ID raktais, kurie buvo užklijuoti ir ant abiejų kompiuterių. Tačiau į tai pirmos instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio, šių įrodymų netyrė ir nevertino, nors tokie ant abiejų kompiuterių užklijuoti originalūs gamintojo lipdukai kaip tik ir įrodo Microsoft kompiuterinės programinės įrangos įsigijimo ir naudojimo teisėtumą.

Atsakovė savo iniciatyva teismui pateikė ir kitus aiškius neginčytinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad kompiuteriuose aptiktos programos Adobe Photoshop CS yra nemokamos bandomosios versijos - oficialiame Adobe systems internetiniame tinklapyje skelbiamą informaciją apie galimybę nemokamai parsisiųsti į kompiuterį bandomąsias programų versijas, tame tarpe ir Adobe Photoshop CS versiją, bei 2011 10 18 UAB „IT SISTEMOS" raštą dėl Adobe Systems Inc. programinių produktų naudojimo, iš kurio turinio aiškiai seka, kad programinis paketas Adobe Photoshop CS visą bandomąjį laikotarpį išlieka pilnai funkcionalus ir niekuo nesiskiria nuo pilnavertės komercinės versijos.

Atsakovė pateikė aiškius neginčytinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad kompiuteriuose aptiktos programos AutoCAD 2008 ir Autodesk Architectural Desktop 2005 yra nemokamos bandomosios versijos - 2011 10 27 UAB „AGA CAD“ raštą dėl galimybės atsisiųsti bandomąją nemokamą Autodesk korporacijos programinę įrangą pabandymui, iš kurio taip pat seka, kad ši bandomoji versija niekuo nesiskiria nuo įprastos komercinės versijos, išskyrus veikimo laikotarpį.

Iš LTEC specialistės R. D. išvados aiškiai seka, kad tyrimo metu net nebuvo rasta požymių apie programinės įrangos Symantec Endpoint Protection naudojimą, tačiau teismui tai nebuvo kliūtis iš atsakovo ieškovui Symantec Korporacijai priteisti 119 Lt kompensacijos, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, aiškiai pažeidė LR CPK 265 str. įtvirtintą pareigą įvertinant įrodymus konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Apeliantas mano, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra abstrakčiai bei formaliai nurodoma, kad tariamai pati Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 06 28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 193-195) yra oficialūs rašytiniai kaltės įrodymai ir todėl net nesigilinant į jų turinį, šie tariamai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, neturėdamas autorių leidimų į savo įmonėje naudojamus kompiuterius buvo įdiegęs kompiuterių programinę įrangą. Teismas neanalizavo, kuri programinė įranga nurodyta ieškinyje ir kurią programinę įrangą neginčijamai nustatė prokurorė L. G. savo nutarime, o kuri programinė įranga buvo aptikta specialių žinių turinčios ekspertės R. D.. Apeliantas teigia, kad iš prokurorės L. G. nutarimo seka neginčijamai nustatytas faktas, jog kompiuterinės programos Arachi Cad failų plėtiniai atsakovo kompiuteriuose atsirado su UAB „Studija Lape“ kompiuteryje įdiegta programine įranga ArchiCad start Editon 2006, kurios įsigijimo teisėtumą patvirtina į bylą pateikti šios programinės įrangos įsigijimo dokumentai, o taip pat UAB „Studija Lape“ direktoriaus rašytinis patvirtinimas, kad UAB „Formos direktorei buvo sudarytos galimybės naudotis šia programa ir su ja dirbti. Visų šių faktinių aplinkybių teismas neištyrė, nors tai padaryti jį įpareigoja LR CPK 185 str., kuriame aiškiai įtvirtinta, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio bei 30 straipsnio nuostatas, o tai tiesiogiai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, cituodamas ieškovų ieškinyje nurodomą ATGTĮ 15 straipsnį, visiškai sprendime netaiko ir neaiškina šio įstatymo 20 straipsnio, kuriame įtvirtintas kurinio atgaminimo asmeniniais tikslais teisinis reglamentavimas. Teismas sprendime taip ir nenurodė, kodėl kūrinio - kompiuterinės programos atgaminimas asmeniniais tikslais fiziniam asmeniui R. K., asmeniškai ar jos darbuotojams dirbant su minėtais kompiuteriais, negalėjo būti įgyvendintas teisėtai. Teigia, kad teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką tokio pobūdžio bylose, nes LAT 2004 12 30 nutarime Nr. 51 yra įtvirtinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais, o šio nutarimo 3 punktas sako tai, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Mano, kad teismas, pažeisdamas ir LAT senato nutarimo nuostatas ir LR CPK 178 str. reikalavimą, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, savo abstrakčiu ir formaliu procesinių normų aiškinimu, perkėlė šią pareigą atsakovui, tokiais savo veiksniais tiesiogiai pažeidė atsakovo teisę į teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai Adobe System Incorporated, Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija, Symantec Korporacija prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 sprendimą, priteisti ieškovų atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto argumentai dėl advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ netinkamo atstovavimo yra visiškai nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama civiline byla ir jokiais būdais nepaneigia neteisėto ieškovų kompiuterių programų atgaminimo ir laikymo atsakovui priklausančiuose kompiuteriuose fakto. Ieškovai mano, kad tokie atsakovo argumentai dėstomi siekiant išvengti teisinės atsakomybės už ieškovų autorių teisių pažeidimą. Nurodė, kad ieškovų atstovavimo klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo atstovo pareiškimą pripažinti advokatų profesinę bendriją „Pranckevičius ir partneriai“ netinkamu atstovu byloje. Ieškovas šią nutartį laiko pagrįsta, teisėta ir teisinga. Mano, kad atsakovo nurodytos LR CPK 21 str., 60 str., LR Advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. normos nebuvo pažeistos.

2. Nesutinka su apelianto argumentu jog specialistas V. V. ikiteisminio tyrimo byloje buvo pripažintas „nepatikimu“, mano, kad priešingai nei teigia atsakovas, ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad informacinių technologijų specialistas V. V. būtų pripažintas nekvalifikuotu ar netinkamu specialistu. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime savo išvadas grindė ne vien specialisto V. V. išvada, bet ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (LTEC specialistės R. D. išvada bei Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-28 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo). Mano, kad V. V. nėra šališkas ar suinteresuotas asmuo byloje, pažymėjo, kad jis yra Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos“ informacinių technologijų specialistas. Tuo tarpu tarptautinė organizacija Business Sofware Alliance, kurios nariais yra ir ieškovai, nėra niekaip susijusi su aptariamu specialistu.

3. Pažymėjo, kad 2006-11-08 kompiuterių programų perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad kartu su parduotais kompiuteriais atsakovui buvo parduotos ir kompiuterių programos Microsoft Windows XP ir Microsoft Office 2003 Basic, nėra griežtos atskaitomybės finansinis dokumentas, pasirašytas vienašališkai UAB „Studija lape“ atstovo, jame nėra nurodyti perduodamų kompiuterių programų tikslūs pavadinimai ir kiekiai, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar jis nebuvo surašytas atgaline data ir skirtas tik šiai konkrečiai bylai, siekiant atsakovui išvengti teisinės atsakomybės. Tuo tarpu, 2011-11-17 UAB „Studija lape“ rašte teismui jau yra nurodomi kompiuterių programų tikslūs pavadinimai, kiekiai. Nurodė, kad UAB „Studija lape“ 2006-10-20 pardavė kompiuterius atsakovui UAB „Formos“, tačiau sąskaitose nėra nurodyta, kad atsakovui UAB „Formos“ buvo parduota kokia nors programinė įranga, nėra pateikti įrodymai, kad sąskaitos buvo apmokėtos, daro išvadą, kad programinė įranga nebuvo perduota atsakovui UAB „Formos“. Atsakovui tariamai buvo perduota 2 vnt. Windows XP Home Editon OEM kompiuterio programų, tuo tarpu kompiuteryje Nr.1 „Boneta“ buvo atgaminta ne OEM, o Windows XP Home Editon versija. Daro išvadą, kad kompiuteryje Nr.1 „Boneta“ buvo įdiegta ne ta kompiuterių programa, kurią tariamai įsigijo iš UAB „Studija lape“. Windows XP Home Editon buvo instaliuota 2009-03-13, atsakovas nepateikė licencijos ar kitų duomenų įrodančių šios programos teisėtą atgaminimą bei naudojimą kompiuteryje Nr.1 „Boneta“.

Dėl Adobe Systems Incorporated kompiuterių programų kopijų, tame tarpe ir kompiuterių programa Adobe Photoshop CS, turi bandomąsias versijas, naudojamas 30 dienų, po ko programa netenka funkcionalumo. Adobe Photoshop CS kompiuterių programų kopijos atsakovo kompiuteriuose buvo atgamintos dar 2006-07-26 (patikrinimas vyko 2009-05-11), todėl daro išvadą, kad tai nebuvo bandomoji kompiuterių programų versijos, kurios funkcionalios būna tik 30 dienų. LTEC specialistės R. D. išvadoje nurodyta, kad kompiuteryje „Monika“ failai su plėtiniu *.psd (t.y. Adobe Photoshop programos plėtinys) paskutinį kartą buvo atidaryti 2008-06-25 10:47 val., daro išvadą, kad šia programa buvo naudojamasi ir praėjus 2 metams nuo jos instaliavimo. Be to ir liudytoja B.J. parodė, kad aptariama kompiuterių programa buvo įdiegta iš kompaktinio disko, ir ji nenurodė, kad tai buvo bandomoji versija.

Dėl Autodesk Incorporated kompiuterių programų kopijų-nurodė, kad šių kompiuterių programų bandomosios versijos serijos numerio neturi, kaip serijos (registracijos) numeris įvedami visi nuliai. Tuo tarpu specialisto V. V. nurodyta, kad atsakovo kompiuteriuose atgamintos ir laikomos Autodesk Incorporated programos turi registracijos numerius (Autodesk Architectural Desktop 2005 registracijos numeris LT-ZA-00-KJ58A-9, AutoCAD 2008-666-69696969). Pažymėjo, jog naudojant bandomąją versiją kompiuteryje yra matomas užrašas „Unregistered“ (neregistruota) bei kompiuterio ekrane rodoma lentelė, kurioje nurodoma, kiek dienų liko iki bandomosios versijos galiojimo pabaigos. Specialisto išvadoje pastabų dėl bandomųjų versijų nėra, be to teisme 2011-11-22 spacialistas V. V. patvirtino, kad atsakovo kompiuteriuose buvo įdiegtos ne bandomosios Autodesk Incorporated kompiuterio programų versijos. Pažymėjo, kad oficialūs AutoCAD kompiuterių programos platintojai (UAB „AGA-CAD“) suteikia teisę atsisiųsti ir išbandyti tik naujausias kompiuterių versijas. Atitinkamai 2009 m. (AutoCAD 2008 kompiuteryje Nr.2 „Monika“ buvo instaliuota 2009-02-03) galėjo būti suteikiama galimybė išbandyti tik AutoCAD 2010 versiją, bet ne senesnę , t.y. 2008 versiją, kuri 2009 metais iš vis nebuvo platinama (tai patvirtina UAB „AGA-CAD“ 2009-10-08 raštas „Dėl programinės įrangos kainų“ ieškinio priedas Nr.7). Tas pats pasakytina ir apie kompiuterio programą Autodesk Architectural Desktop, kuri į atsakovo kompiuterį Nr.1 „Boneta“ buvo įdiegta 2006-07-26.

Dėl Symantec Korporacijos kompiuterių programų kopijų-ieškovų nuomone tai, jog tyrimo metu nerasta požymių apie Symantec Endpoint Protection kompiuterių programos naudojimą, nepaneigia šios programos įdiegimo (atgaminimo) fakto. Pagal LR ATGTĮ 15 str. 2 d. bet koks kūrinio originalo ar kopijos panaudojimas, neturint autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo, yra neteisėtas. Panaudojimu laikytinas ir atgaminimas bet kokia forma ar būdu (LR ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), todėl autorių teisių pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti neteisėtos kompiuterių programos kopijos atgaminimo faktą (LR ATGTĮ 73 str.). Šios programos atgaminimo atsakovo kompiuteriuos faktą patvirtina specialisto V. V. išvada.

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškovai nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. nuostatas, nustatančias teismui pareigą įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių prieštaravimų tarp specialisto V. V. ir LTEC specialistės R. D. išvadų bei laikė šias išvadas pakankamai išsamiomis ir aiškiomis, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti dar vieną ekspertizę. Byloje atsakovas neįrodė, jog jis galėjo legaliai naudoti ArachiCAD 8.1. INT kompiuterio programą ir jos pagalba dirbti su dokumentais, turinčiais plėtinius .dwg, .dwf.

5. Ieškovai nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR ATGTĮ 20 str. bei 30 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, perkeldamas visą įrodinėjimo naštą išimtinai atsakovui. Tam, kad atsakovas galėtų pasinaudoti LR ATGTĮ 30 str. nuostatomis, jis privalėjo būti įgijęs teisę (t.y. autoriaus teisių turėtojų leidimą, licenciją) naudoti atitinkamas kompiuterių programas. Atsakovas kompiuterių programų naudojimo teisėtumo nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje LR ATGTĮ 20 str. bei 30 str. nuostatos nėra taikytinos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovui priklausančių dviejų kompiuterių sisteminiuose blokuose įdiegtų programų legalumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančio kompiuterio sisteminiame bloke Nr. 1 „Boneta“ ikiteisminio tyrimo metu rastos įdiegtos šios ginčo programos – Microsoft Korporacijai priklausančios programos – 1. Microsoft Windows XP Home Edition (įdiegta 2009-03-13), 2. Microsoft Office Basic Edition 2003 OEM (įdiegta 2006-07-26); 3. Symantec Korporacijai - Symantec Endpoint Protection (įdiegta 2009-03-25); 4. Autodesk Incorporated - Autodesk Architectural Desktop 2005 (įdiegta 2006-07-26); 5. Adobe Systems Incorporated - Adobe Photoshop CS (įdiegta 2006-07-26), į kurias išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso ieškovams.

Atsakovui priklausančio kompiuterio sisteminiame bloke Nr. 2 „Monika“ ikiteisminio tyrimo metu rastos įdiegtos šios ginčo programos – Microsoft Korporacijai priklausančios programos – 1. Microsoft Windows XP Home Edition OEM (įdiegta 2006-07-17), 2. Microsoft Office Basic Edition 2003 OEM (įdiegta 2006-07-26); 3. Autodesk Incorporated - AutoCAD 2008 (įdiegta 2009-02-03); 4. Adobe Systems Incorporated - Adobe Photoshop CS (įdiegta 2006-07-26), į kurias išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso ieškovams.

Dėl Microsoft Korporacijai priklausančių programų: 1. Microsoft Windows XP Home Edition, 2. Microsoft Office Basic Edition 2003 OEM, 3. Microsoft Windows XP Home Edition OEM.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 235 str. 1 d. nuostatą, nes ignoravo akivaizdžius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras: serija STL Nr. 2006-16 ir serija STL Nr. 2006-17 kuriose yra nurodyta šių programų - (1) MS Office 2003 Basic EN OEM SP2 bei (2) Windows XP Home Edition EN OEM SP2 LIT LIP - įsigijimo faktas. Nurodo, kad kartu su šiais dokumentais atsakovei buvo perduoti kompaktiniai diskai su instaliavimo informacija, bei produktų ID raktais, kurie buvo užklijuoti ir ant abiejų kompiuterių. Tačiau į tai pirmos instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio, šių įrodymų netyrė ir nevertino, nors tokie ant abiejų kompiuterių užklijuoti originalūs gamintojo lipdukai kaip tik ir įrodo Microsoft kompiuterinės programinės įrangos įsigijimo ir naudojimo teisėtumą.

Apeliantas mano, kad pateiktos PVM sąskaitas-faktūras: serija STL Nr. 2006-16 ir serija STL Nr. 2006-17 (t.1., b.l. 200-2001) yra akivaizdūs įrodymai ir patvirtina šių programų - (1) MS Office 2003 Basic EN OEM SP2 bei (2) Windows XP Home Edition EN OEM SP2 LIT LIP - įsigijimo faktą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent šiose, apelianto nurodomose, sąskaitose-faktūrose yra nurodoma, kad perkami 2 kompiuteriai: Magnum OFFICE P4 3000/024M/B (2006-11-08 PVM sąskaita-faktūra serija STL Nr. 2006-17, t.1., b.l. 200) ir Magnum OFFICE P4 3000/024M/B (2006-10-20 PVM sąskaita-faktūra serija STL Nr. 2006-16, t.1., b.l. 201), o ne apelianto nurodomos programos. Programų - MS Office 2003 Basic EN OEM SP2 (2 vnt.) bei Windows XP Home Edition EN OEM SP2 LIT LIP (2 vnt.) įsigijimo faktą patvirtina 2006-07-17 PVM sąskaita-faktūra Serija INI Nr.007070 (t.1., b.l. 202), tačiau šioje sąskaitoje faktūroje nenurodoma informacija, kuri patvirtintų, jog būtent į konkrečius, byloje aptariamus, kompiuterius yra įdiegtos pirktos minimos programos. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina programų įsigijimo faktą, tačiau tai nėra įrodymas, kad šios programos buvo įsigytos būtent atsakovo kompiuteriams. Nesant ID raktų, t.y. užklijuotų lipdukų ant kompiuterių arba nesant ID raktų pas atsakovą, o turint vien tik minimas sąskaitas faktūras, negalima daryti išvados, kad įsigytos programos buvo įdiegtos būtent į byloje aptariamus kompiuterius. 2006-07-17 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija INI Nr.007070 (t.1., b.l. 202) ranka padarytas įrašas, kad tai priedas prie kompiuterių programų pagal PVM sąskaitas-faktūras: serija STL Nr. 2006-16 ir serija STL Nr. 2006-17 nėra pakankamas įrodymas, kad tos nupirktos programos (pirktos 2006-07-17) buvo įdiegtos į 2 kompiuterius, kurie kaip matyti iš datų, bus nupirkti ateityje t.y. 2006-10-20 ir 2006-11-08. Iš aptariamos sąskaitos faktūros matyti, kad kartu su šiomis programomis buvo įsigyti ir 2 kompiuteriai Magnum OFFICE P4 3000/1024M/80GB SATALAN/COMBO, kurie nėra aptariami šioje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad programų įsigijimo sąskaitos faktūros šiuo atveju yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys Microsoft kompiuterinės programinės įrangos naudojimo teisėtumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenų apie kompaktinių diskų perdavimą apeliantui su instaliavimo informacija bei produktų ID raktais, kaip kad nurodo apeliantas, byloje nėra. Teismas pažymi, kad pagal byloje esančią medžiagą bei pagal prijungtą ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00972-09 medžiagą nustatyta, jog apelianto nurodomi produkto ID raktai, t.y. lipdukai buvo užklijuoti ant abiejų kompiuterių, tačiau tik vienos programos - Windows XP Home Edition EN OEM (t.1., b.l. 35 ir b.l. 46; ikiteisminio tyrimo medžiagos t.1., b.l. 120, 126), o ne abiejų minimų programų, kaip kad teigia apeliantas. Apie tai, kad programos MS Office 2003 Basic EN OEM lipdukai būtų buvę užklijuoti ant atsakovo kompiuterių, ar atsakovas juos turėtų, duomenų teismas neturi, nagrinėjamoje byloje bei prijungtoje ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00972-09 medžiagoje tokių duomenų nėra. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad specialisto tyrime matyti, kad MS Office 2003 Basic EN OEM SP2 ID sutampa su programos autentiškumą įrodančių lipdukų ID numeriais. Tokių duomenų ir išvadų byloje nėra, nes nėra įrodymų, kad minimos programos autentiškumą įrodantys lipdukai būtų buvę užklijuoti ant aptariamų kompiuterių ar atsakovui pateikti.

Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad ant abiejų kompiuterių buvo užklijuoti programos Windows XP Home Edition EN OEM lipdukai (Proof of License Certificate of Authenticity). Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios fotonuotraukos (ikiteisminio tyrimo medžiagos t.1., b.l. 120, 126), kuriose matyti lipdukuose esantys įrašai su Produkto rakto (Produkt Key) numeriais bei nagrinėjamoje byloje specialisto V. V. išvada, kurioje specialistas nurodo, kad OS autentiškumą įrodantis lipdukas yra (t.1., b.l. 29,30). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sisteminiame bloke Nr.1 „Boneta“ įdiegta ne Windows XP Home Edition EN OEM, o Windows XP Home Edition, t.y. ne OEM versija (kaip nurodo specialistas-t.1., b.l. 29). Sisteminime bloke Nr. 1 „Boneta“ nurodomas Diegimo raktas RH6M6-7PPK4-YR86H-YFFFX-PW8M8 nesutampa su ant kompiuterio užklijuoto lipduko nurodomo Produkto rakto Nr.TJMBX-8RH8W-V8W93-YHDTT-HR2BJ (ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00972-09 medžiagos t.1., b.l. 117-118). Nesant programos legalumo įrodymų, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jis naudojo teisėtai įdiegtą programą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios Windows XP Home Edition programos įdiegimo data yra 2009-03-13 (t.1., b.l. 30), kai tuo tarpu atsakovas įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kad programas įsigijo 2006 m. Be to, kitos programos tame sisteminiame bloke įdiegtos 2006 metais, kas parodo, kad tame sisteminiame bloke buvo įdiegta operacinė sistema vėliau nei įdiegtos pačios programos. Į tai tyrimo metu specialistai dėmesio neatkreipė.

Pažymėtina, kad sisteminiame bloke Nr. 2 „Monika“ įdiegtos programos Windows XP Home Edition EN OEM nurodomas Produkto rakto Nr. KY6MG-DKKKX-DC7QX-XY27Y-FTKDQ (t.1., b.l. 30) sutampa su ant kompiuterio užklijuoto lipduko nurodomo Produkto rakto Nr. KY6MG-DKKKX-DC7QX-XY27Y-FTKDQ (ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00972-09 medžiagos t.1., b.l. 126). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodymai apie šios programos teisėtą naudojimą, t.y. yra užklijuotas lipdukas, patvirtinantis turimą licenciją, licencijoje nurodomo rakto numeris ir kompiuteryje įdiegtos programos nurodomo produkto rakto numeriai sutampa, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas įrodė, jog sisteminiame bloke Nr. 2 „Monika“ naudojo programą Windows XP Home Edition EN OEM turėdamas licenciją (Proof of License Certificate of Authenticity). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Tenkinus apeliacinį skundą šioje dalyje, priteistina ieškovui Microsoft Korporacijai suma mažintina 300 Lt (programų kopijų pardavimo kainos pažeidimo dienai nurodomos t.1., b.l. 4), šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl programų Adobe Photoshop CS, Autodesk Architectural Desktop 2005, AutoCAD 2008.

Apeliantas teigia, kad kompiuteriuose aptiktos programos Adobe Photoshop CS, Autodesk Architectural Desktop 2005, AutoCAD 2008 yra nemokamos bandomosios versijos, kurios niekuo nesiskiria nuo įprastos komercinės versijos.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Šių programų internetiniuose puslapiuose skelbiama informacija apie galimybę pasisiųsti programų bandomąsias versijas nėra įrodymas, kad byloje aptariamuose kompiuteriuose aptiktos programos buvo būtent bandomosios versijos. Galimybė atsiųsti bandomąsias programų versijas kai kuriems produktams egzistuoja, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (t.1., b.l. 158-160, 217, 218, ). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad paprastai šios versijos veikia 30 dienų (t.1., b.l. 217,218), po šio laikotarpio bandomoji versija tiesiog nustoja veikti, po 30 dienų bandant programą vykdyti, ji tiesiog nebeveikia (t.1., b.l. 217), gamintojas nereikalauja išinstaliuoti produktą, pasibaigus jo bandomajam laikotarpiui (t.1., b.l. 218). Nagrinėjamu atveju įvertinus kompiuteriuose aptiktų programų įdiegimo datas, t.y., tai kad jos buvo įdiegtos dar 2006 metais, išskyrus programą AutoCAD 2008 (kuri įdiegta į sisteminį bloką Nr.2 „Monika“ 2009-02-03) ir įvertinus tai, kad tyrimo metu – 2010-06-03 šios programos buvo veikiančios (informacijos, kad jos buvo neveikiančios byloje nėra), tai nepatvirtina fakto, kad kompiuteriuose buvo įdiegtos šių programų bandomosios versijos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bandomųjų versijų veikimo laikas yra ribotas, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog jų veikimo laikas dar nebuvo pasibaigęs. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

Dėl programos Symantec Endpoint Protection

Apeliantas teigia, kad iš LTEC specialistės R. D. išvados aiškiai seka, kad tyrimo metu net nebuvo rasta požymių apie programinės įrangos Symantec Endpoint Protection naudojimą, tačiau teismui tai nebuvo kliūtis iš atsakovo ieškovui Symantec Korporacijai priteisti 119 Lt kompensacijos, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais. Specialistės R. D. tyrime (t.1., b.l. 154) nurodyta, kad sisteminiame bloke „Boneta“ yra informacijos, kad 2009-03-25 buvo įdiegta programa Symantec Endpoint Protection, tačiau tyrimo metu ji nesiaktyvavo. Teisėjų kolegija konstatuoja - faktas jog ši programa buvo įdiegta, nepaneigia šios programos bandomosios versijos įdiegimo fakto. Specialistė R. D. išvadoje nurodė, kad pagal OS registrą programinė įranga Symantec Endpoint Protection buvo įdiegta 2009-03-25, į darbinį katalogą „C:\Program Files\Common Files\Symantec Shared“. Specialistė nurodė, kad šiuo metu to katalogo nėra (t.1., b.l. 140), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad programa buvo įdiegta į darbinį katalogą, nepatvirtina Symantec Endpoint Protection programos nebandomosios versijos naudojimo fakto. Byloje nėra įrodymų, kad ši programa tyrimo metu veikė. Todėl teisėjų kolegija tenkina apelianto apeliacinį skundą šioje dalyje, nes šioje dalyje laiko jį pagrįstą. Tenkinus apeliacinį skundą šioje dalyje, atmestinas ieškovo Symantec Korporacijos reikalavimas priteisti 119 Lt kompensacijos iš atsakovo UAB „Formos“.

Dėl programinės įrangos ArchiCad start Editon 2006

Apeliantas teigia, kad iš prokurorės L. G. nutarimo seka neginčijamai nustatytas faktas, jog kompiuterinės programos ArachiCad failų plėtiniai atsakovo kompiuteriuose atsirado su UAB „Studija Lape“ kompiuteryje įdiegta programine įranga ArchiCad start Editon 2006, kurios įsigijimo teisėtumą patvirtina į bylą pateikti šios programinės įrangos įsigijimo dokumentai, o taip pat UAB „Studija Lape“ direktoriaus rašytinis patvirtinimas, kad UAB „Formos“ direktorei buvo sudarytos galimybės naudotis šia programa ir su ja dirbti. Visų šių faktinių aplinkybių teismas neištyrė, nors tai padaryti jį įpareigoja LR CPK 185 str., kuriame aiškiai įtvirtinta, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

Teismas pažymi, kad toks reikalavimas dėl programinės įrangos ArchiCad start Editon 2006 naudojimo teisėtumo ieškinyje nebuvo keliamas, todėl pirmosios instancijos teismas netyrė šių faktinių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, nes teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ieškovų pareikštų reikalavimų ribose, o apeliacinis teismas, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Remiantis CPK 306 str. 2 d., 320 str. apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde nurodomų naujų aplinkybių.

Dėl specialisto V. V. išvados

Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė LR CPK 260 str., nes visiškai nepagrįstai rėmėsi tik specialisto V. V. išvada, kuri prokurorų ir tyrėjų buvo pripažinta kaip nepatikima. Apelianto nuomone ši V. V. išvada yra šališka, užsakyta paties advokato A.Pranckevičiaus. Atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ignoravo faktą, kad V. V. išvada yra užsakyta paties advokato A.Pranckevičiaus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Šioje byloje specialistui V. V. užduotį atlikti objektų tyrimą 2009-05-13 pavedė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas S. S. (prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00972-09 medžiagos t.1., b.l. 112, 113). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad specialisto V. V. išvada šališka ar užsakyta paties advokato A.Pranckevičiaus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad V. V. išvada būtų pripažinta nepatikima. Tai, kad buvo atliekamas kompiuterių sisteminių blokų tyrimas Lietuvos teismo ekspertizių centre nepatvirtina apelianto nurodomo fakto, kad specialisto V. V. išvada, prokurorų ir tyrėjų buvo pripažinta kaip nepatikima. Be to ši specialisto išvada nėra nuginčyta, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs atlikti nepriklausomą ekspertizę. Teismas atkreipia dėmesį, kad specialisto V. V. išvadoje yra įrodymai, kad atsakovas turėjo licenciją programos Windows XP Home Edition EN OEM naudojimui, t.y. ji apeliantui yra iš dalies palanki. Kitų apelianto argumentų dėl V. V. išvados šališkumo ar nepatikimumo teismas nevertina, nes jie nėra teisiškai reikšmingi byloje.

Dėl advokato A.Pranckevičiaus šališkumo

Apelianto teigimu, advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ vadovaujantysis partneris advokatas A.Pranckevičius pažeidė 2004-03-18 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 25 straipsnį ir šis advokatas negali būti ieškovų atstovu teisme, nes jam tokią teisę riboja įstatymai. Apeliantas nurodo, kad advokatas A.Pranckevičius bei jo sutuoktinė L. B. turėjo asmeninius finansinius santykius su atsakove UAB „Formos“ vadove R. K., todėl jam šioje byloje gali daryti įtaką jo sutuoktinė. Dėl galimo akivaizdaus advokato asmeninio intereso ir vadovaujantis LR advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. nei advokatas A.Pranckevičius, nei bet kuris kitas profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatas negali nešališkai atstovauti šioje byloje.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Advokatų veiklos principus reglamentuoja LR Advokatūros įstatymas. Minėto įstatymo 5 str. nusako advokatų veiklos principus: jų veiklos laisvę ir nepriklausomumą; tarpusavio santykių demokratiškumą; kolegiškumą ir sąžiningą konkurenciją; veiklos teisėtumą; kliento paslapties neatskleidimą; lojalumą klientui; interesų konflikto vengimo bei nepriekaištingo elgesio principą. Interesų konflikto vengimas visuotinai suprantamas kaip neveikimas priešingai atstovaujamojo interesams. Advokatūros įstatymo 25 str. yra nustatyti advokato veiklos apribojimai, tiesiogiai įtvirtinantys draudimą būti toje pačioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju, o 39 str. yra apibrėžtos advokato pareigos, tame tarpe jų sąžiningas atlikimas, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymasis. Apie interesų konfliktą, kaip imperatyvią kliūtį konkrečiam advokatui atstovauti bylos procese, savo nutartyse yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2005; 2006-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2006). Todėl toks advokatų profesinės veiklos teisinis reglamentavimas bei egzistuojanti kasacinio teismo praktika suponuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra imperatyvių draudimo sąlygų advokatui atstovauti ieškovus. Apeliantas vadovaujasi LR Advokatūros įstatymo 25 str. 1 d., tačiau Advokatūros įstatymo 25 str., reglamentuojančio advokato veiklos apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad advokato A.Pranckevičiaus atstovaujamųjų ieškovų interesai būtų priešingi jo tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams, ir kad pastarieji būtų nagrinėjamos bylos dalyviai. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 25 str. 1 d. advokatas A.Pranckevičius negali būti ieškovų atstovu nagrinėjamoje byloje.

Dėl LR ATGTĮ 20 straipsnio bei 30 straipsnio taikymo

Apelianto nuomone dėl netinkamai pritaikyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio bei 30 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas visiškai sprendime netaikė ir neaiškino šio įstatymo 20 straipsnio, kuriame įtvirtintas kūrinio atgaminimo asmeniniais tikslais teisinis reglamentavimas. Teismas sprendime taip ir nenurodė, kodėl kūrinio - kompiuterinės programos atgaminimas asmeniniais tikslais fiziniam asmeniui R. K., asmeniškai ar jos darbuotojams dirbant su minėtais kompiuteriais, negalėjo būti įgyvendintas teisėtai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR ATGTĮ 20 str. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 20 str. numato fizinio asmens teisę atgaminti kūrinius, tačiau nagrinėjamoje byloje aptariami kompiuteriai priklausė įmonei ir juose įdiegtos programos buvo naudojamos įmonės veikloje. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, dėl šios priežasties LR ATGTĮ 20 str. netaikytinas. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (pažeidimo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatė 1 dalyje nustatytos fizinio asmens teisės atgaminti kūrinį savo asmeniniams poreikiams išimtis ir apribojo šios teisės taikymą atskiroms kūrinių rūšims. Jame buvo numatyta, kad draudžiama atgaminti kompiuterių programas ir elektronines duomenų bazes, išskyrus atvejus nurodytus šio įstatymo 30-32 str. LR ATGTĮ 30 str. yra numatytos galimybės pasidaryti kompiuterių programų kopijas, tačiau išimtinai tik asmenims, turintiems teisę naudoti kompiuterių programą. Taigi, tam, kad atsakovui galėtų būti taikomas LR ATGTĮ 30 str. nuostatos, jis turi būti įgijęs teisę naudoti atitinkamas kompiuterių programas. Byloje nustatyta, kad ne visoms kompiuteriuose įdiegtoms programoms atsakovas turėjo teisę jas naudoti, todėl kolegijos vertinimu, šio straipsnio nuostatos atsakovui, neturint licencijų naudoti programas, netaikytinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė apelianto nurodytas įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris dėl aukščiau išdėstytų motyvų keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. atmetus dalį ieškovo Microsoft Korporacijos reikalavimo ir atmetus ieškovo Symantec Korporacijos reikalavimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pagal ieškinio reikalavimus ieškovai prašė priteisti bendrą 37 383 Lt sumą, iš kurios pagrįsti ieškovų reikalavimai sudarė 36 964 Lt sumą, todėl ieškovų patenkintų reikalavimų suma procentine išraiška lygi 98,88. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, mažintinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 26 Lt teismo pašto išlaidų. Sumažinus ieškovo Microsoft Korporacijos naudai priteistinos kompensacijos dydį iki 1760,00 Lt, mažintinas šiam ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Šiam ieškovui patenkinto reikalavimo dalis procentine išraiška lygi 85,44 (1760 Lt x 100 proc./2060 Lt). Proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 521 Lt.

Atmetus ieškovo Symantec Korporacijos reikalavimą, iš jo į valstybės biudžetą priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis – 65 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ir nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, šios išlaidos apeliantui nepriteisiamos.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti, ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo UAB „Formos“ ieškovo Microsoft Korporacijos naudai 2060,00 Lt, 6 procentų palūkanų nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo UAB „Formos“ ieškovo Microsoft Korporacijos naudai 1760,00 Lt (tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt litų) kompensacijos, 6 procentų palūkanas nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo UAB „Formos“ ieškovo Symantec Korporacijos naudai 119 Lt kompensacijos, 6 procentų palūkanų nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir išdėstyti taip:

„Atmesti ieškovo Symantec Korporacijos reikalavimą atsakovui UAB „Formos“ dėl 119 Lt (šimto devyniolikos litų) kompensacijos priteisimo, 6 procentų palūkanų nuo 2010-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.“

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovo UAB „Formos“ į valstybės biudžetą 95 Lt teismo pašto išlaidų, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo UAB „Formos“ į valstybės biudžetą 26 Lt (dvidešimt šešis litus) teismo pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, bei pateikiant teismui išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“

Priteisti iš ieškovo Symantec Korporacijos į valstybės biudžetą 65 Lt ( šešiasdešimt penkis litus) nesumokėto žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, bei pateikiant teismui išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski