- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2-325-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02102-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Algirdas Juška
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovams V. A. ir V. A. dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovų V. A. ir V. A. sūnaus O. A. atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją I. D. iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir tam laikui paskirti ją vaiko turto administratoriumi, priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą vaikui po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai V. A. ir V. A., gyvenantys (duomenys neskelbtini), augina savo nepilnamečius vaikus M. L., gimusį (duomenys neskelbtini), G. L., gimusią (duomenys neskelbtini), P. A., gimusį (duomenys neskelbtini), M. A., gimusią (duomenys neskelbtini), ir O. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa. V. A. šeima Tarnybai žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (Duomenys neskelbtini) į sąrašą įtrauktas ir V. A., iš sąrašo šeima išbraukta (duomenys neskelbtini), pasikeitus teisiniam reglamentavimui. (Duomenys neskelbtini) šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba dėl to, kad šeimai kilo sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpintis vaikų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, šeimos pajamos nepakankamos, mažas finansinis raštingumas. Vaikus ne kartą yra tekę paimti iš šeimos, bet situacijai gerėjant jie būdavo grąžinami į šeimą. Kartu su kitais vaikais O. A. iš šeimos buvo paimtas ir (duomenys neskelbtini), įtariant, kad motina V. A. galimai smurtauja prieš savo dukrą G. L., tačiau tėvams keičiant šeimos situaciją ir dedant visapusiškas pastangas, vaikai grąžinti (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi išdavė leidimą paimti vaiką O. A. iš jo tėvų V. A. ir V. A., nes tėvams buvo pareikšti įtarimai dėl galimo smurto prieš mažametį sūnų. Tėvams taikytos kardomosios priemonės, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. A., nustatyti rizikos veiksniai keliantys reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Po O. paėmimo iš šeimos, vaikas atvykęs pas globėją bijojo sėsti ant puoduko, o į tualetą bijojo net užeiti. Tačiau nuo pirmos atvykimo pas globėją dienos O. buvo aktyvus, susidomėjęs nauja aplinka, dažniausiai geros nuotaikos, besišypsantis, norintis žaisti. O. labai prisirišo prie globėjų, vadina juos tėčiu ir mama. Globėja džiaugiasi O., kuris kiekvieną dieną vis gražiau kalba, nors iki atvykimo pas globėją O. negebėjo kalbėti, galėjo pasakyti tik pavienius nerišliai tariamus žodžius. Globėja daug dėmesio skyrė, kad vaikas gautų reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, O. buvo vežamas į masažus, pas logopedę, psichologę, vaikų neurologę, šeimos gydytoją. Psichologė su vaikų neurologe pastebėjo O. pažangą: vaikas labiau koncentruoją dėmesį, kalba lavėja, pažįsta ir sugeba įvardinti daug gyvūnų, nuo šių metų O. nebededamos sauskelnės net nakčiai, jis pats pasiprašo savarankiškai, įveikė tualeto baimę. Ieškinio reikalavimai taip pat grindžiami tuo, kad 2022 m. lapkričio 29 d. gautas raštas iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros apie tai, kad atsakovai kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, o V. A. ir V. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. A., byla šiuo metu nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose (baudžiamosios bylos Nr. 1-351- 344/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-1-40359-2021-9). Ieškovė taip pat nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros kaltinamuoju aktu atsakovai kaltinami tuo, kad netinkamai rengė savo sūnų – ne pagal oro sąlygas, nesilaikė higienos namuose, neužtikrindavo vaiko higienos, neformavo savarankiškumo įgūdžių, neužtikrino vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo, nesilaikė sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų neužtikrindami jo dalyvavimo sanatoriniame gydyme, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, paliekant jį vieną patį savo kambaryje ir juo nesirūpinant, ilgai laikydami pasodintą ant puodo, neužtikrino vaiko tinkamos mitybos – duodavo valgyti nepakankamą kiekį maisto, nenustatytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo sūnų, tuo bendrais veiksmais jam padarydami galvos plaukuotosios dalies, veido dešinės pusės ir kairiojo kelio nubrozdinimus, kairiojo peties ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, kaktos odos nubrozdinimą, kaklo, abiejų delnų nubrozdinimus, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Ieškovė taip pat nurodė, kad O. A. 2018 m. iš šeimos buvo paimtas tik kelerių mėnesių amžiaus, grąžintas beveik po metų, todėl, Tarnybos nuomone, galimai nesusiformavo tamprus ir šiltas vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys. 2021 m. gruodį teismo leidimu O. A. buvo paimtas vėl iš tėvų jiems pareiškus įtarimus dėl galimo smurto prieš mažametį. Praėjus dvylikai mėnesių nuo laikinosios rūpybos O. A. nustatymo, įvertinusi paslaugų efektyvumą ir vaiko galimybes grįžti į šeimą, Tarnyba privalo priimti sprendimą tęsti laikinąją globą arba kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo. Ieškovės vertinimu, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad ateityje situacija šeimoje O. atžvilgiu galėtų pasikeisti, nes tėvų ryšys su vaiku, meilė jam nėra susiformavę dėl to prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovė V. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškinio reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo nesutiko ir paaiškino, jog nori, kad vaikas būtų auginamas prie jos, vaikas yra jai be galo svarbus, vaikas jai rūpi, apie jį galvodavo dieną naktį. Pasak atsakovės, nesąmonių prirašyta apie tai, kad vaikas buvo apleistas, nes jos vaikas buvo prižiūrėtas. Šeimoje kartu su O. penki vaikai, paimtas tik jis vienas. Nurodo, kad gal per daug dėmesio vaikui ir neskyrė, bet iš klaidų pasimokoma. Mokino vaiką atlikti gamtinius reikalus sėdint ant puoduko, bet vaikas bijodavo. Kiti vaikai naudotis puoduku išmoko darželyje ir namuose patys paprašydavo, kai reikdavo juo pasinaudoti. Atsakovė neigia, kad vaikas nebūdavo tinkamai aprengtas, tvirtina, kad jis būdavo prižiūrėtas, o batai buvo tik nežymiai didesni, gal porą centimetrų. Anot atsakovės, vaikas nebūdavo alkanas, nes visada pavalgydavo namuose tiek prieš darželį, tiek po jo. Atsakovė įsitikinusi, kad yra visiška nesąmonė, jog vaikas buvo neprižiūrėtas, nurodo, jog kaip mama vaikui skyrė tiek dėmesio, kiek galėjo. Po O. paėmimo apie sūnų pasiteiraudavo socialinės darbuotojos per atvejo vadybos posėdžius, kurie vykdavo kas tris mėnesius, tokiu būdu domėjosi sūnaus sveikata, prašė atsiųsti jo nuotraukų. Taip pat apie sūnų socialinės darbuotojos klausdavo „Facebook“ socialiniame tinkle. Atsakovė neigia, kad nereaguodavo į specialistų pastabas dėl vaiko priežiūros. Bandydavo O. šnekinti, jis ištardavo tik kai kuriuos žodžius, bet su juo būdavo užsiimama, kad šnekėtų. O. pati vesdavo į darželį „Žemaitukas“, su auklėtoja sutardavo gerai, konfliktų neturėjo. Dėl nubrozdinimų, kuriuos darželio auklėtoja yra pastebėjusi ant O. kūno, atsakovė mano, kad jie atsirado namuose, O. būnant kartu su kitais vaikais, nes nėra galimybės pastoviai juos prižiūrėti. O. į sanatoriją nenuvežė, nes neturėjo galimybių, negalėjo palikti kitų vaikų vienų, o sutuoktinis dirba, todėl jų prižiūrėti taip pat negalėjo. Atsakovė tvirtina, kad O. nebūdavo paliekamas kambaryje vienas pats, žiūrėdama televizorių atsivesdavo ir sūnų, vieno jo niekada nepalikdavo, o susižeisdavo O., pavyzdžiui, vasarą žaisdamas lauke, kai virsdavo, arba kartu su kitais vaikais žaisdamas kambaryje. Dėl baudžiamojoje byloje aprašyto epizodo, kad atvykusi į namus socialinė darbuotoja rado O. pasislėpusį po stalu valgant kotletą, atsakovė nurodo, kad to nebuvo, tai yra visiška nesąmonė. Atsakovė nurodo nežinanti priežasčių, dėl kurių ieškovė reikalauja apriboti tėvystės teises tik į vieną vaiką. Pozityvios tėvystės kursus atsakovė nurodo lankiusi, kol jie vykdavo dienos metu, o kai kursų laikui pasikeitus kursai vykdavo vakarais nuotoliniu būdu, atsakovė juose dalyvauti nebegalėjo, nes dėl didžiulio triukšmo nepavykdavo susikalbėti, bet dabar kursus vėl lankys.
Atsakovės V. A. atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdyje pažymėjo, kad atstovaujamoji su ieškiniu visiškai nesutinka. Atsakovės atstovės nuomone, nėra įstatymo numatyto pagrindo taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo. Net ir pačios ieškovės į teismo posėdį pakviesti liudytojai paaiškino, kad šiuo metu šeimoje padėtis yra pagerėjusi, kad atsakovų namuose yra nemažai ugdymo priemonių, skirtų vaikams. Tėvų piktnaudžiavimo valdžia šioje situacijoje negalima įžvelgti, nes viską lėmė įgūdžių stoka, sunkumai ugdant vaiką su negalia. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovo, Tarnyba, I. S. ir atvejo vadybininkė tėvų atžvilgiu elgėsi nederamai, provokavo, išvadino psichiniais ligoniais. Atsakovas paaiškino, kad socialinė darbuotoja šeimą lankydavo paskirtomis dienomis. Anot atsakovo, tėvai bandydavo įpratinti O. naudotis puoduku, tačiau vaikas klykdavo vien jį pamatęs. Tėvas nesupranta, kodėl taip buvo. O. yra prasiskėlęs galvą namuose šokinėdamas ant lovos, buvo išsinarinęs kulkšnį, kai įkišo koją į tarpą lovoje, bet tėvas nežino, kaip tiksliai tai nutiko. O. ant kojos buvo uždėta langetė, bet vaikas kitą dieną ją pats nusiėmė. O. yra neįgalus, žaisdamas su kitais vaikais greit supykdavo, galėdavo mesti žaislą į kitą vaiką, o kitas vaikas, M. L., kuris taip pat yra neįgalus, supykęs už tai pastumdavo O. Žaidžiant lauke O. neišlaikydavo pusiausvyros, griūdavo, jį skriausdavo kiti vaikai. Tėvas tvirtina, kad nuo rugsėjo 1 d. O. buvo aprengtas gražiais, šiltais, rudeniškais drabužiais, o kai prasidėjo žiema, vaikui nupirko ir pirštines, ir kepurę, ir šaliką, ir kombinezoną. Vaikas į darželį išeidavo tvarkingas, tik auklėtoja dažnai skambindavo tėvui, kad O. užsigaudavo, nes ji nesuspėdavo jo prižiūrėti. Auklėtoja tėvui yra sakiusi, kad vaikas valgo normaliai, turi apetitą. Atsakovas paaiškino, kad jis nesutinka su baudžiamojoje byloje liudytojų duotais parodymais, nes liudytojai yra tarsi susimokę. Tėvas neigia visus darželio auklėtojos nurodytus faktus apie nubrozdinimus, mėlynes ir kitus panašius sužalojimus, pastebėtus ant O. kūno, bet kartu tvirtina, kad visuomet pranešdavo auklėtojai apie visus nubrozdinimus ir mėlynes, kurie paprastai atsirasdavo vaikui užsigavus žaidimų metu. Vaikas tikrai nebuvo mušamas, neturėdavo mėlynių ant viso kūno. Viena O. veido pusė galėjo būti smarkiai nubrozdinta vaikui pargriuvus, nes vaikas greitai nevaikšto ir galėjo nesuspėti kartu su mama. Kaip nurodė atsakovas, jis nesiekia kovoti su jam nepalankiais Tarnybos sprendimais, tik nori išsaugoti savo ir savo šeimos reputaciją (vardą). Atsakovas nurodo, kad deda asmenines paslaugas, yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus, lankėsi pas psichologus, gavo patarimą nenuleisti rankų ir būti stipriam. Atsakovas stengiasi būti stiprus, galvoja apie sūnų, daugiau apie nieką. Atsakovas įsitikinęs, kad ir jis pats, ir jos žmona yra pajėgūs rūpintis sūnumi. Žmona yra pakankamai savarankiška, pati daro valgyti, tvarko kambarius ir drabužius. Atsakovas tvirtina, kad visus vaikus myli vienodai ir nė vieno neišskiria. Atsakovo nuomone, šeimos problemos dėl O. prasidėjo po to, kai jis (atsakovas) pagrasino I. S., kad parašys policijai pareiškimą dėl, atsakovo įsitikinimu, jos imamų kyšių iš (duomenys neskelbtini), todėl I. S. pradėjo jam kerštauti, rašyti visokius raštus.
Atsakovo V. A. atstovas advokatas Algirdas Juška teismo posėdyje paaiškino, kad laikosi nuomonės, jog ieškinys yra nepagrįstas. Advokato vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko nepriežiūros atvejai nėra reikšmingi. Ieškinys stokoja įrodymų, o ieškovės reikalavimai dėl tėvų valdžios apribojimo yra neproporcingai griežti, lyginant su aplinkybėmis, kuriomis grindžiami reikalavimai. Ieškinyje pasigendama atsižvelgimo į vaiko sveikatos būklę, vaiko raidos sutrikimai ieškinyje traktuojami kaip tėvų nesirūpinimas vaiku. Daugelis ieškinyje nurodytų pažeidimų yra labai fragmentiški, nerodantys sistemingo nesirūpinimo vaiku. Ieškovė taip pat neatsižvelgia į tėvų specifinę situaciją dėl jų abiejų psichikos sveikatos būklės, kuriai esant neįgalūs tėvai augina neįgalų vaiką. Advokato nuomone, ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo turėjo būti reiškiamas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje abu tėvai kaltinami dėl sūnaus nepriežiūros, o ne vadovaujantis Tarnybos interesais dėl procedūrų ir jų terminų laikymosi. Ieškinys nepagrindžia ieškovės pozicijos, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas šiuo atveju yra vienintelis teisingas ir įmanomas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovai V. A. ir V. A. yra biologiniai nepilnamečio vaiko O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Telšių miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. eS2-6092-1117/2021 priimta nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką O. A. iš jo tėvų – atsakovų V. A. ir V. A.. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos vaikui O. A. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju skiriant Telšių socialinių paslaugų centrą, nustatant vaiko globos vietą budinčios globėjos I. D. gyvenamojoje vietoje. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko O. A. laikinąja globėja paskirta I. D., nustatant vaiko globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Teismas išklausė šalių paaiškinimus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausė su atsakovų šeima dirbusių liudytojų parodymus.
Liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis. Su atsakovų šeima dirba penkerius metus, nuo 2018 m. sausio mėn. Jie atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) gyventi be vaikų, nes vaikai buvo paimti iš šeimos, išsinuomojo socialinį būstą, birželio mėnesį trys vaikai, tarp jų ir O., buvo grąžinti į šeimą. 2021 m. lapkričio 16 d. O. buvo paimtas iš šeimos, nes asmeniškai socialinei darbuotojai paskambino darželio socialinė pedagogė, kad vaikui yra nubrozdintas veidas, todėl atvykus į šeimą vaikas buvo paimtas iš šeimos. Tėvai negalėjo paaiškinti, kas įvyko, kur vaikas nusibrozdino veidą. Per visą lankymosi šeimoje laikotarpį tekdavo pamatyti, kad O. yra tai su mėlyne, tai su nubrozdinimais. Tėvai paaiškindavo, kad vaikas ėjo, virto, įpuolė, užsigavo, bet smurto, kad vaikas būtų tėvų mušamas, neteko matyti. Šiuo metu su šeima dirbama intensyviau, šeimą lanko dvi socialinės darbuotojos, situacija šeimoje yra pagerėjusi, iš ugdymo įstaigų nusiskundimų dėl šeimos negaunama, kas reikalinga vaikams, yra nuperkama. O. šeimoje buvo prižiūrimas, bet tarsi atskirtas nuo šeimos: jeigu kiti keturi vaikai būdavo kambaryje kartu su tėvais, tai O. socialinė darbuotoja dažniausia rasdavo vieną patį kitame kambaryje, kur jis tai gulėdavo, tai žaisdavo, mėgdavo užsikloti antklode, kad jo nekalbintų. Visiems vaikams buvo nupirkti batai kaip batai, o O. – per dideli, nes tėvai nepažiūrėjo dydžio, galvojo, kad bus geri. Buvo šalta, o O. į darželį atvedė be kepurės, nes jos nerado. Būdamas trijų metų amžiaus O. dar nekalbėjo. Lankydamasis šeimoje, socialinė darbuotoja rasdavo nešvarią, kartais šlapią O. patalynę, reikėdavo su tėvais kalbėtis, kad ją pervilktų. Nepastebėjo, kad O. verktų, paprastai būdavo ramus, gulėdavo arba sėdėdavo vienas lovoje, žaisdavo, gal todėl tėvai jo nepastebėdavo. Iš darželio dažnai paskambindavo, kad O. netvarkingais rūbais, vaikui nenukarpyti nagai – dažniausiai dėl netinkamos higienos. Dėl kitų šeimos vaikų higienos nusiskundimų negaudavo. Iš ugdymo priemonių pas O. matydavo knygutes, spalvinimo priemones, buvo nupirkta naujų žaislų, mašinėlių, kaladėlių, kad statytų. Su O. užsiimdavo brolis, sesė, retkarčiais ir tėtis. O. mėgdavo valgyti pasislėpęs, vieną kartą rado jį virtuvėje pasislėpusį po stalu, valgantį kotletus. Tik po socialinės darbuotojos pastabos mama pasisodino vaiką valgyti prie stalo. Kiti vaikai šeimoje neatrodė tokie apleisti, kaip O.. Skirtingai nei O., kiti vaikai šeimoje labai guvūs ir bendraujantys, aktyviai reiškiantys savo norus, mokantys iš tėvų išsireikalauti. O. buvo daug ramesnis, nieko nereikalaudavo, todėl tėvai nekreipdavo į jį dėmesio, tėvų santykiai su O. buvo šalti. Nuo 2,5 metų amžiaus tėvai sodindavo O. ant puodo ir ilgai laikydavo, nes norėdavo atpratinti nuo sauskelnių. Socialinės darbuotojos nuomone, O. trūko tėvų dėmesio ir meilės. Dėl čiužinio O. pirkimo socialinė darbuotoja paaiškino, kad tėvai neturėjo pakankamai pinigų naujam čiužiniui, todėl per savaitę vaikui čiužinys gautas kaip parama.
Liudytoja V. U. teismo posėdyje parodė, kad yra atvejo vadybininkė. Su šeima pradėjo dirbti 2018 m. rugsėjį, kai šeima dar gyveno (duomenys neskelbtini). Pirmas įspūdis buvo tas, kad O., kuriam tuo metu buvo vieneri metai, vienas pats gulėdavo arba sėdėdavo lovytėje uždarytame kambaryje. Jokių emocijų vaikas neišreikšdavo. Vieną kartą lankantis su socialine darbuotoja dėl to, kad tėvai nenorėjo O. vesti į darželį, vaiko kambarys rastas labai netvarkingas, kambaryje tvyrojo šlapimo kvapas, patalynė buvo nuvilkta ir išmesta iš lovos. Čiužinys tuomet buvo įsigytas su socialinės darbuotojos pagalba. Tėvai, ypač mama, į pastabas reaguodavo labai piktai. Namuose netgi šnekinamas O. tėvų akivaizdoje nekalbėdavo ir nerodydavo jokių emocijų, o kai paėmus iš šeimos (duomenys neskelbtini) buvo vežamas į ligoninę, mašinoje pakalbintas pradėjo čiauškėti, kartoti jam pasakytus žodžiui. Vaiką apgyvendinus pas globėją, netrukus pastebėti teigiami pokyčiai, ėmė atsirasti vaiko emocijos, vaikas pradėjo daugiau kalbėti. Liudytoja mano, kad tėvams trūksta bendravimo su vaiku įgūdžiu, tėvai nesugeba vaiko įtraukti. Po O. paėmimo iš šeimos tėvai pyko ant atvejo vadybininkės, nenorėjo su ja bendradarbiauti. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad tėvai nepriimdavo siūlomos pagalbos, ignoruodavo teikiamus patarimus, pavyzdžiui, pasiūlius mamai paskaityti vaikui pasakėlę, mama atsakydavo, kad to nedarys, nes nemoka skaityti, pykdavo dėl pastabų, kad paveda pačius mažiausius vaikus prižiūrėti nors ir vyresniems, bet taip pat mažamečiams vaikams. Liudytojos vertinimu, tėvai su pagalba sugebėtų patenkinti tik pačius elementariausius O. poreikius, tačiau net ir su pagalba nėra galimybių šeimoje užtikrinti tinkamą vaiko ugdymą, lavinimą, sveikatinimą ir gydymą dėl vaiko turimos negalios. Tėvai savo poreikius iškelia virš vaikų poreikių, nesupranta, kad dėl negalios O. reikia daugiau dėmesio. Tik sumažinus socialinių darbuotojų apsilankymų skaičių šeimoje tėvai nustoja vykdyti savo pareigas, nes nebesitiki kontrolės. Tėvas susirado darbą, lankė pozityvios tėvystės kursus, o motina griežtai atsisakė lankyti kursus ir dabar ieško galimybių, kaip jų išvengti, apsilankė vos vieną kartą, daugiau sutartu laiku neatvyko. Pas psichologą nesilankė nė vienas tėvų. Kiek liudytojai žinoma, pastaruoju metu O. pas globėją sekasi gerai, lankėsi pas gydytoją, buvusi sunki negalia dabar sumažėjusi iki vidutinės, stebimas didelis teigiamas vaiko raidos progresas, vaikas rodo teigiamas emocijas, bendrauja noriai, stebimi dideli teigiami pokyčiai. Laikinoji globėja yra praėjusi kursus dėl darbo su specialių poreikių turinčiais vaikais. Liudytojos vertinimu, teigiami rezultatai pasiekti dėl pasikeitusios vaiko aplinkos, dėl globėjos darbo su vaiku ir intensyvesne bei kvalifikuotesne vaiko priežiūra.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai pagal tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba. Jos metu O. A. atžvilgiu teigiamų pokyčių ir rezultatų šeimoje pasiekti nepavyko. Tėvai neskirdavo pakankamo dėmesio savo sūnaus O. priežiūrai, jo lavinimui, ugdymui, sveikatinimui ir gydymui. Tokia išvada darytina iš aplinkybių, kad vaikas buvo netinkamai rengiamas – ne pagal oro sąlygas, avėjo ne jo dydžio avalynę, o didesnę, namuose nebuvo laikomasi higienos ir nebuvo užtikrinama vaiko asmens higiena, vaikui nebuvo formuojami savarankiškumo įgūdžiai, nebuvo užtikrinami vaiko intelektiniai poreikiai ir tinkamas auklėjimas, tėvai nesilaikė sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų, neužtikrindami vaiko dalyvavimo sanatoriniame gydyme. Taip pat nebuvo užtikrinami vaiko emociniai poreikiai, tėvai demonstravo emocinį šaltumą, nuolat palikdami O. vieną patį jo kambaryje ir juo nesirūpindami. O. būdavo ilgai laikomas pasodintas ant puodo, taip bandant atpratinti jį nuo sauskelnių. Tėvai neužtikrino vaikui tinkamos mitybos, nes duodavo valgyti nepakankamą kiekį maisto, nereguliariai ir tam neskirtoje vietoje, dėl ko vaikas darželyje atrodydavo paliegęs ir išblyškęs lyginant su kitais vaikais. Faktiškai ignoruodami vaiko negalią, tėvai visiškai nesirūpino vaiko kalbinių įgūdžių lavinimu.
Kaip matyti iš Telšių socialinių paslaugų centro 2023 m. vasario 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), O. fizinė, emocinė sveikata gyvenant pas globėją greitai pasikeitė, stebima pozityvi vaiko raidos dinamika. O. išmoko daugiau dalykų, yra ugdomas, į jo poreikius yra atsižvelgiama. Augant tėvų šeimoje O. nustatytas sunkus neįgalumas, šiuo metu, augant globėjos šeimoje, redukavosi iki vidutinio neįgalumo. Vaikas pasikeitė augdamas pas globėją, tapo linksmesnis, komunikabilesnis, pradėjo reikšti emocijas, daug daugiau bendrauti ir kalbėti, kaba trumpais sakiniais ir žodžių junginiais. O. darželyje teikiamos logopedo paslaugos. Vaikas noriai lanko darželį, jam patinka bendraamžių kompanija, darželyje turi draugų. Kad lavintų smulkiąją motoriką, berniukas užrašytas į robotikos būrelį. Globėja skiria daug laiko O. lavinimui – moko pažinti raides, spalvas, skaičius, moko nesudėtingų eilėraštukų, pasitelkia įvairias lavinimo priemones. Globėjos šeimoje O. jaučiasi ramus, atsigavęs, drąsus, labai prisirišęs prie globėjos ir jos sutuoktinio, juos vadina „mama“ ir „tėčiu“, nuolat glaudžiasi, nori būti glostomas ir myluojamas. O. puikiai sutaria su kitais šeimoje augančiais vaikais, jaučiasi pilnavertis šeimos narys, yra šeimos numylėtinis. Turimais duomenimis, vaikas atprato nuo sauskelnių, nebebijo tualeto ir vandens.
Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bylos šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, nustatyta, jog nuo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš šeimos, situacija atsakovų šeimoje sūnaus O. atžvilgiu iš esmės nesikeitė, tėvai vaiku iš esmės nesidomėjo, tik kelis kartus atvejo vadybos posėdžių metu formaliai teiravosi. Pažymėtina, jog abiem tėvam nustatyti neįgalumai, protinės negalios, todėl tėvai negali pasirūpinti savo sūnumi O. A.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, todėl atsakovams motinos ir tėvo valdžia apribotina neterminuotam laikui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų netinkamą motinos ir tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovai nesirūpino nepilnamečio sūnaus priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija šeimoje nepasikeitė – jie visiškai nesidomėjo sūnaus poreikiais, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti motinos ir tėvo valdžios ribojimą, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovų motinos ir tėvo valdžia nepilnamečio jų sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).
O. A. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta I. D., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygos, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas I. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu, teismo nutartimi inicijuotina byla dėl nuolatinės globos O. A. nustatymo ir globėjo paskyrimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovai šios pareigos nevykdo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų V. A. ir V. A. po 60,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui jų sūnui O. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sodros duomenimis atsakovė yra nedirbanti, o atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones. Atsižvelgiant į atsakovų neįgalumą ir dėl jo objektyviai mažesnes galimybes gauti pajamas, į kitus nepilnamečius išlaikytinius, nepilnamečio vaiko, kuriam teiktinas išlaikymas, amžių ir sveikatą, jo poreikius, iš atsakovų V. A. ir V. A. priteistinas išlaikymas po 60,00 Eur jų nepilnamečiam sūnui O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gruodžio 5 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).
Iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui išieškotinas vaiko laikinos globėjos naudai (CK 3.202 straipsnio 2 dalis). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimo dalis dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš V. A. išlaikymą sūnui O. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš V. A. išlaikymą sūnui O. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovų V. A. ir V. A. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui išieškoti laikinos globėjos I. D. naudai iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko O. A. gyvenamąją vietą nustatyti pas I. D. jos gyvenamojoje vietoje.
Sprendimo dalį dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.