- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 1-163-478/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, Aušrai Sedekerskienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. 2010 05 15 apie 17.20 val., viešoje vietoje, prie neveikiančių prekybos kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, Kaune, būdamas neblaivus, dėl menkavertės dingsties užpuldamas jam nepažįstamą nukentėjusįjį R. G., išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiais bei savo įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. G. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, K. Š. 2010 05 15 apie 17.20 val., prie neveikiančių prekybos kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, Kaune, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios realios dingsties, paniekindamas aiškias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinamąjį požiūrį į žmogų, smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. G. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, muštinę paviršinę žaizdelę dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo R. G. nepažįsta, jokio kontakto su juo neturėjo, pirmą kartą jį pamatė akistatos metu policijos komisariate. Neigia sužalojęs nukentėjusįjį, nes fiziškai to nebūtų galėjęs padaryti dėl nesveikos rankos. Per visą gyvenimą nėra padaręs jokio pažeidimo, dabar yra neteisingai apkaltintas. Dirbo barmenu UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ priklausančiame bare, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). 2010 05 15 jam sukako 50 metų. Jis atvažiavo į darbą susitvarkyti. Rado išlaužtus pavėsinės vartus, pradėjo juos tvarkyti. Tą dieną baras nedirbo, nes buvo ruošiamasi remontui. Pro šalį važiavęs draugas pasisiūlė padėti. Jie susitvarkė tvorą, kartu išgėrė. Buvo išgėręs, bet sąmoningas. Nebuvo išėjęs iš tos vietos, sėdėjo, laukė, kol jį draugai parveš namo. Mano, kad yra neteisingas apkaltintas, siekiant iš jo pasipelnyti. Nurodo, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, o būtent: 2010 05 15 iš policijos patrulių pusės patyrė smurtą ir pažeminimą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, policijos komisariate jam buvo neleista paskambinti šeimos nariams, apie jo sulaikymą patruliai nepranešė vadovybei. Policijos komisariate ant protokolų nepasirašė, nes neturėjo akinių ir nematė, kas ten parašyta.
Motyvuojamoji dalis
Nors K. Š. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2010 05 15 apie 17.20 val. su pažįstamu Ž. S. ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) kampu susitiko aptarti darbo reikalų. Buvo blaivus. Besišnekučiuodami ėjo link (duomenys neskelbtini) stotelės, kirto (duomenys neskelbtini) ėjo keliuku pro kioskus. Matė prie vieno iš kioskų išneštus stalus, plotas buvo aptvertas pinta tvora. Prie vieno staliuko sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, K. Š. draugai, ir gėrė. Pats K. Š., kurio jis anksčiau nebuvo matęs, prikibo prie jo tardamas „ko čia vaikštai, duok užsirūkyti“, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jam atsakius, kad užsirūkyti neduos, K. Š. trenkė jam kumščiu į veido dešinę pusę, į viršutinį skruostikaulį, kuria ranka trenkė, nepastebėjo. Jam pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis pūdosi necenzūriniais žodžiais. Jo draugas Ž. S., pamatęs konfliktą, pabijojo ir paėjėjo į priekį, siekdamas išvengti nemalonumų, nes gyvena tame rajone. K. Š. pagrasino, kad jis nebandytų skųstis, nes bus blogai, užsiminė, kad švenčia gimtadienį. Susiėmęs už veido nuėjo link stotelės ir paskambino savo draugui, kad atvažiuotų, nes toks kruvinas negalėjo lipti į autobusą. Draugas nuvežė jį į traumatologinį punktą, kur jį peršvietė, apžiūrėjo ir nusiuntė į akių kliniką. Užvažiavus su draugu ant (duomenys neskelbtini) kalno, pamatė, kad kaltinamasis su draugu dar sėdi prie stalo. Pasukus į (duomenys neskelbtini) pamatė policijos ekipažą, kuriam pranešė apie įvykį. Su policijos pareigūnais grįžęs į įvykio vietą, parodė jiems jį sumušusį asmenį. Šių policijos pareigūnų anksčiau nepažinojo. Policija kaltinamąjį sulaikė, nuvežė į PK, jis su draugu nuvažiavo iš paskos, parašė pareiškimą, iš policijos nuvyko į Klinikas. Praėjus keturioms dienoms po įvykio, jam buvo atlikta žandikaulio operacija, vėliau jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertę. Dirba draudimo srityje, tuo metu dirbdamas pagal verslo liudijimą buvo nutraukęs darbą, kad nemokėti mokesčių. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos, nes daugiau nei 2 mėnesius buvo nedarbingas, prarado savo klientus, nes negalėjo su jais susitikti. Kentė skausmus, dėl šio įvykio jo visa šeima patyrė didelį stresą.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2010 m. gegužės ar birželio mėnesį susitiko pažįstamą R. G. Šilainiuose, (duomenys neskelbtini) Dėl didelio laiko tarpo įvykio neatsimena, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 53-54, t. 1), nurodė, kad tuo metu sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. parodė, kad 2010 05 15 apie 17.30 val. jis susitiko su savo draugu R. G., kurį pažįsta apie 20 metų, jie dirbo kartu, prie „Kauno spaudos” kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, priešais „Rimi” parduotuvę, ėjo link (duomenys neskelbtini) sustojimo. R. G. ketino važiuoti į namus, o jis - savo reikalais. Trumpindami kelią, pasuko eiti pro neveikiančius kioskus, esančius prie minėtos sankirtos, R. G. buvo visiškai blaivus, švarus, nesužalotas. Jiems beeinant, prie R. G. priėjo jam šiek tiek žinomas iš matymo žmogus, jis dirba barmenu būtent viename iš ten esančių kioskų, dirba jau daug metų, tačiau tame bare jis pats nesilanko, tą vyrą yra matęs gal kelis kartus, bet daugiau apie jį nieko nežino - nei jo vardo, nei pavardės, nei kur jis gyvena. Jis prie R. G. ir priėjo nuo to kiosko, kuriame dirba. Prie to kiosko, kur dirba tas vyras, matė daugiau sėdinčių žmonių, bet kiek jų ten buvo, ką veikė, nematė. Priėjęs prie R. G., tas vyras kažko jo paklausė apie rūkalus. Kadangi jam tai nėra aktualu, jis prie jų nepasiliko, nieko nekalbėjo, o praėjo toliau į priekį, link sustojimo, kur jie ir ėjo. Ką konkrečiai tas vyras kalbėjo R. G., negirdėjo. Nueidamas suprato, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, jie apsižodžiavo, bet dėl ko visa tai, jis nežino, tiksliai jų žodžių nesigirdėjo. Tikėjosi, kad jie išsiaiškins, ir R. G. jį pasivys. Staiga vėl atsisukęs jau beveik nuo (duomenys neskelbtini) pamatė jau einantį link jo R. G., kuris buvo kruvinas, matėsi praskeltas skruostikaulis. Paties smūgio sudavimo nematė, kas jį sužalojo, nežino. Nematė nei kiek buvo smūgių suduota, ar jie buvo suduoti rankos delnu, ar kumščiu, kuria ranka, ar kokiu nors daiktu, nes atsisukęs jis pamatė jau sužalotą R. G., kuris jau buvo vienas, tas vyras turbūt nuo jo jau buvo grįžęs atgal į savo darbo vietą ar kur kitur. Viskas įvyko greitai ir netikėtai, nei jis, nei R. G., nesitikėjo, kad viskas įvyks būtent taip, konfliktui nebuvo pasirengę, juk net nežinojo, kad ten apskritai bus žmonių. Sužalotas R. G. atėjęs prie jo pasakė, jog jį tas vyras sumušė už nieką. R. G. išskubėjo į ligoninę, o jis nuėjo į savo namus. Vyrą, kuris konfliktavo su R. G., atpažintų.
Liudytojas R. S. parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2010 05 15 patruliavo su kolega Č. S. J., prie jų priėjo žmogus sumuštu veidu ir pasakė, kad jį sumušė adresu (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo į nurodytą vietą ir rado du akivaizdžiai neblaivius asmenis, kurių vienas buvo K. Š.. K. Š. buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje. K. Š. draugas trukdė vykdyti pareigas, todėl taip pat buvo sulaikytas. Nukentėjusysis buvo nesutvarstytas, su šviežiai prakirstu skruostu. Nukentėjusysis tiksliai parodė, kad jį sumušė būtent K. Š., ir nurodė vietą, kur visa tai įvyko. Toje vietoje ant žemės dar buvo matyti kraujo lašai. Nukentėjusysis aiškiai kalbėjo, nesvirduliavo ir iš pažiūros buvo blaivas.
Liudytojas Č. S. J. parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2010 05 15 dirbo su kolega R. S.. (duomenys neskelbtini) prie jų priėjo pilietis ir pasakė, kad jį sumušė prie baro. Nuvykę į vietą, prie baro sulaikė neblaivų pilietį ir pristatė jį į PK kartu su draugu, kadangi pastarasis trukdė. Nukentėjusysis į kaltinamąjį parodė neabejodamas, nurodė, kad buvo sumuštas prie baro. Nukentėjusysis iš pažiūros buvo blaivus, o kaltinamasis buvo labai girtas, nesuprato, kas vyksta. Liudytojas D. Ž. parodė, kad yra K. Š. draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. 2010 05 15 apie 17.00 val. atėjo į barą, tą dieną buvo K. Š. gimtadienis, jis ten kažką remontavo. Įteikė jam dovanėlę, dar išgėrė dviese. Apie 21.00 val. atvažiavo policija, nukentėjęs parodė į juos, policija pasodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į Santakos PK. Buvo išgėręs, nes per kelias valandas dviese su kaltinamuoju išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Baras tą dieną neveikė, žmonių nebuvo. Nežino, kodėl K. Š. buvo sulaikytas. Laikotarpiu nuo 17.00 iki 20.00 val. jis buvo nuėjęs namo atsinešti vinių, nes tvarkė vartus prie baro. Dar buvo nuėjęs atsinešti gėrimo, o paskui buvo kartu su K. Š.. Nematė, kad aplinkui kas nors švęstų, lauke sėdėjo dviese.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertė S. M. parodė, kad patvirtina savo duotą išvadą pilnai. Žandikaulio kompleksinį lūžį, lėmusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, galima padaryti vienu smūgiu. Nurodė išvadoje, kad R. G. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, nes taip buvo nurodyta ambulatorinėje kortelėje. Tiriamasis R. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nepažįstamas vyriškis kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, akies sritį. Daugiau sužalojimų nebuvo. R. G. skruoste matėsi paviršinė muštinė žaizda, apie pusė centimetro, skruostas patinęs.
Liudytoja L. K. paaiškino, kad dirba Santakos PK tyrėja, tyrė šią bylą. Byloje galėjo nedaryti asmens parodymo atpažinti, nes patruliai su nukentėjusiuoju vietoje priėjo prie kaltinamojo ir nukentėjusysis jį atpažino. Abejonių kilo, nes, pareiškus įtarimą, įtariamasis pasakė, kad jis nepadarė nusikaltimo. Vien dėl to buvo daromas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis vėl parodė jį sumušusį asmenį. Procesinį veiksmą atliko nepažeidžiant proceso – savo darbo kabinete. Kabinete buvo įtariamasis, buvo surasti statistai. Ji iš kabineto neišėjo, atėjo nukentėjusysis ir atpažino K. Š.. Kol kaltinamasis sėdėjo pas ją kabinete, nukentėjusysis nebuvo užėjęs, jis laukė kitame kabinete. Nukentėjusysis atėjo, kai buvo visi atpažinimui parinkti asmenys. Buvo daryta akistata tą pačią dieną po atpažinimo. Įtariamasis nepageidavo advokato. Procesinius dokumentus surašė iš K. Š. žodžių.
Liudytoja L. K. parodė, kad dirba Santakos PK tyrėja, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2010 05 15 apžiūrėjo įvykio vietą, kurią nurodė nukentėjusysis, patvirtino, kad kas surašyta, yra surašyta teisingai. Tiksliai įvykio neprisimena. Įvykio vietoje turbūt matėsi kraujas, nepamena. Ne nužudymo byla, todėl nepriklauso kraujo ištirti. Visada apie sulaikymą artimiesiems praneša budėtojas, jei sulaikytasis pageidauja. Jei būtų atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, byloje būtų juos fiksuojantys protokolai.
Liudytoja V. S. – P. parodė, kad dirba Santakos PK Šilainių PN tyrėja. Kaltinamojo nepažįsta, negali atsakyti, ar dirbo 2010 05 15, nes tuo metu laikinai budėjo Santakos PK. Jeigu pasirašė siuntimą medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti, vadinasi, žmogus buvo vežtas į Priklausomybės ligų centrą. Teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole (b.l. 65, t. 1) yra jos parašas. Neatsimena prie kokių aplinkybių protokolas buvo surašytas ir pasirašytas, bet tuo metu patvirtino tas aplinkybes, kurios buvo. Protokole dėl gynėjo atsisakymo (b.l. 66, t. 1) taip pat yra jos parašas, bet ji neprisimena šio dokumento surašymo aplinkybių. Negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas pranešimas apie įtarimą (b.l. 67, t. 1), bet jei pasirašė, vadinasi patvirtino aplinkybę, kuri tada buvo nustatyta.
Liudytojas R. K. parodė, kad yra Kauno m. Santakos PK specialistas, kaltinamąjį atsimena iš matymo. Jis buvo pristatytas į komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, buvo neblaivus. 2010 05 15 jis dirbo ir nebuvo nusišalinęs nuo darbo. Po 20 val. prie jo telefono gali prieiti ir kiti asmenys – vairuotojas, budėtojas. Vaizdo įrašai po pamainos neperžiūrimi. Jei atliekamas tarnybinis patikrinimas, tada naudojami vaizdo įrašai. Nepamena, kad kaltinamojo duktė būtų atvykusi tą vakarą. Patvirtino, kad protokoluose (b.l. 65, 66, t. 1) ir pranešime apie įtarimą (b.l. 67, t. 1) yra jo parašai. Dokumentai buvo surašyti, kad kaltinamasis atsisakė pasirašyti po visais protokolais ir jie savo parašais patvirtino tą faktą. Mano, kad galimybė turėti advokatą kaltinamajam buvo išaiškinta, bet kaltinamasis buvo girtas ir nuo visko atsisakė. Asmens kratos protokolą, kad iš jo paimti daiktai, kaltinamasis atsisakė pasirašyti. Jis tada sakė „niekur nepasirašysiu, esu nekaltas, mane neteisėtai sulaikė“. Sulaikytasis sveikata nesiskundė.
Protokolu – pareiškimu (b.l. 3, t. 1) nustatyta, kad 2010 05 15 R. G. kreipėsi į Kauno m. Santakos PK pranešdamas apie tai, kad 2010 05 15 apie 17.20 val. jam einant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pro apdegusius kioskus, prie jo priėjo nepažįstamas pilietis, kuris paprašė parūkyti, jam atsakius, kad cigarečių neturi, nepažįstamasis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino savo draugais ir kumščiu smogė jam į dešinę veido pusę. Sustabdyti policijos pareigūnai sulaikė jį sumušusį asmenį.
Tarnybiniais pranešimais (b.l. 10, 11, t. 1) nustatyta, kad policijos pareigūnai Č. S. J. ir R. S. 2010 05 15 apie 20.20 val., R. G. priėjus ir nurodžius pilietį, kuris jį sumušė prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusiojo nurodytą asmenį sulaikė ir pristatė į Kauno m. Santakos PK, kur sulaikytasis prisistatė K. Š..
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-17, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankirtoje, kur yra keturi geltonos spalvos pusiau apdegę kioskai, ant pro juos einančio takelio, kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini) apžiūros metu matėsi kraujo lašai.
Specialisto išvada (b.l. 41-42, t. 1) nustatyta, kad R. G. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus dešinės akies - skruosto sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje; sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui; sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Muštinė paviršinė žaizda dešiniajame skruoste, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Asmens apžiūros protokolu (b.l. 82-84, t. 1) nustatyta, kad 2010 05 18, t. y. trys paros po įvykio, buvo atlikta K. Š. kūno apžiūra, ant rankų nerasta jokių matomų grumtynių, smūgių sudavimo žymių, abi rankos nebuvo paraudę ar patinę, be nubrozdinimų, sveikos, nusikalstamos veikos pėdsakų ant jų nerasta.
Asmens parodymo atpažinti protokolu (b.l. 87-89, t. 1) nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. tarp trijų jam parodytų atpažinti asmenų atpažino asmenį, apie kurį jis davė parodymus – K. Š., jį atpažino iš veido bruožų, ūsų, ūgio.
Specialisto išvada (b.l. 59, t. 1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 60, t. 1) nustatyta, kad K. Š. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jo kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio.
Pristatytų į budėtojų padalinį asmenų apskaitos žurnalo nuorašu (15-17, t. 2) nustatyta, kad į Kauno m. Santakos PK 2010 05 15 d. 20.45 val. buvo pristatytas K. Š., įtariamas nusikaltimo padarymu, kuriam nustatytas 2,28 promilės alkoholio girtumas.
Teismas K. Š. parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų Č. S. J. ir R. S. parodymais nustatyta, ką patvirtina ir specialisto išvada (b.l. 59, t. 1) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b.l. 60, t. 1), kad K. Š. sulaikymo metu buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje, todėl teismas vertina, kad K. Š. dėl buvusio girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį K. Š. grindžia nukentėjusiojo R. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad prie jo dėl menkavertės priežasties prisikabino neblaivus K. Š., kurio jis anksčiau nepažinojo, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, nes nepavaišino jo cigarete, bei vieną kartą ranka sudavė jam į veido dešinę pusę, į viršutinį skruostikaulį, taip jį sužalodamas. Nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, juos jis patvirtino ir akistatos su K. Š. metu (b.l. 90-91, t. 1), nukentėjusysis anksčiau K. Š. nepažinojo, asmeninių priešiškų santykių tarp jų nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad netikėti nukentėjusiojo R. G. parodymais teismas pagrindo neturi, juo labiau, kai nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojo Ž. S. parodymais nustatyta, kad prie R. G. buvo priėjęs pilietis, dirbantis barmenu viename iš kioskų, pro kuriuos jis tuo metu ėjo su R. G., tarp to piliečio ir R. G. įvyko konfliktas, po kurio R. G. buvo sužalotas ir kruvinas. Liudytojai Č. S. J. ir R. S. nurodė, kad prie jų priėjo sužalotas nukentėjusysis ir nurodė jį sumušusį asmenį, kuris buvo neblaivus, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Santakos PK, be to, nukentėjusysis nurodė vietą, kurioje buvo sužalotas, ten dar matėsi kraujo lašai, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 13-17, t. 1). Tai, kad R. G. buvo sužalotas jo nurodytu laiku, patvirtina ir asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė, kuria nustatyta, kad R. G. 2010 05 15 d. 18.41 val. kreipėsi į VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus Klinikinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas ir operacijai jis buvo nukreiptas į KMUK. Tai, kad R. G. buvo sužalotas, patvirtinama ir teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 41-42, t. 1), kuria nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui, bei specialistės S. M. parodymais, kuriais ji pilnai patvirtino savo duotą išvadą. Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad K. Š. yra kaltas nusikaltimų padarymu, surinkti įrodymai atitinka BPK 20 str. nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus ir teismui abejonių nekelia. K. Š. teismui nurodyti įvairūs policijos pareigūnų neva padaryti pažeidimai nepaneigia K. Š. kaltės nusikaltimų padarymu, nes byloje surinkti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo, leistinumo ir teisėtumo reikalavimus. Teismas liudytojo D. Ž. parodymų, kad jam švenčiant su K. Š. pastarojo gimtadienį, niekas neįvyko, ir jis nežino, už ką K. Š. buvo sulaikytas, nevertina kaip K. Š. teisinančių parodymų, nes pats liudytojas pripažino, kad jis nebuvo visą laiką su K. Š., kadangi du kartus buvo pasišalinęs iš įvykio vietos.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. Š. viešoje vietoje – prie neveikiančių prekybos kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, Kaune, dienos metu, savo įžūliais veiksmais – be jokios priežasties ir aiškių motyvų vartodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą iki įvykio nepažinoto nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu, fizinio smurto pasėkoje nesunkiai sutrikdydamas R. G. sveikatą, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Viešosios tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje – gatvėje, dienos metu, buvo nutrauktas normalus nukentėjusiojo gyvenimo ir darbo ritmas: dėl K. Š. veiksmų nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą. Nepaisydamas nukentėjusiojo teisėtų įstatymo ginamų interesų, tenkindamas savo asmeninius interesus K. Š. demonstravo nepagarbą jam, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. G. buvo padarytas panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – paprašius užrūkyti, todėl teismas sprendžia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.
K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
K. Š. padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 93, t. 1), administracine tvarka nebaustas (b.l. 94, t. 1), tačiau jis nesigaili, padaręs nusikaltimus, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus K. Š. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad K. Š. praeityje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. Š., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.
Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 32, t. 1). BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusiojo R. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str. 1 d. bei LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. R. G. tyčiniu smurtiniu apysunkiu nusikaltimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nukentėjusysis po žandikaulio operacijos du mėnesius negalėjo dirbti savo darbo draudimo srityje, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teismų praktiką, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš K. Š. priteistinas 10 000 Lt civilinis ieškinys R. G. neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1741,33 Lt (b.l. 128, 131-133, t. 1) sumai už R. G. gydymą Kauno medicinos universiteto klinikose yra pagristas gydymo išlaidų paskaičiavimu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš K. Š..
Byloje pagal Kauno VGTPT sprendimą nukentėjusiajam R. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl kurios valstybė patyrė 770 Lt išlaidų (b.l. 58, t. 2). Valstybės patirtos išlaidos, teikiant nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą, pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 str., priteistinos iš K. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str.,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti bausmę:
pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. Š. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą K. Š. atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant K. Š. BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant K. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Įpareigoti K. Š. 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, K. Š. išbūtą laikinai sulaikius nuo 2010 05 15 iki 2010 05 17.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš K. Š. R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš K. Š. Valstybinei ligonių kasai (įm. kodas 191351679, adr. Kalvarijų g. 147, 08221 Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 1741,33 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt vieną Lt 33 ct) litus už R. G. gydymą.
Priteisti iš K. Š. 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) litų dydžio proceso išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinius įrodymus: asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinei ligoninei, gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) (2010 m.) grąžinti VšĮ KMUK.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.