Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2024-12-19 apie 19.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su broliu A. D. metu ant lovos sėdėjusiam A. D. ranka sudavė į nosies sritį, padarydamas nosies odos nubrozdinimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sudavė į galvos plaukuotosios dalies dešinę pusę, o nuo smūgių ant grindų nukritusį A. D., sugriebęs už rūbų, nutempė į buto koridorių, kur jam gulinčiam ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į pilvo sritį, ne mažiau kaip 1 kartą spyrė į nugaros dešinės pusės juosmeninę dalį, šiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-12-19 vakare parėjęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris rado neužrakintas ir praviras. Kadangi brolis A. D. dažnai pamiršta uždaryti duris (jie gyvena kartu su broliu 2 kambarių bute skirtinguose kambariuose), jis (kaltinamasis) susinervino ir nuėjo pas brolį į kambarį išsiaiškinti. Kilo konfliktas, kurio metu jis ranka sudavė A. D. per veidą. Kas vyko po to, neatsimena, nes buvo įsiaudrinęs, neblaivus. Atsipeikėjęs suprato, kad yra atvykę policijos pareigūnai, o brolis jį kaltino sumušimu. Nors neatsimena kitų savo smurtinių veiksmų A. D. atžvilgiu, sutinka, kad galėjo prieš jį smurtauti. Dėl savo veiksmų labai gailisi, brolio atsiprašė, ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-12-19 tarnybiniais pranešimais;

2024-12-19 asmens apžiūros protokolu;

2024-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolu;

2025-01-03 nukentėjusiojo A. D. apklausos protokolu;

2025-01-27 kitų objektų apžiūros protokolu;

2025-02-20 kitų objektų apžiūros protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis A. Z. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. Z. suprato, kad smurtauja prieš savo brolį, kad tokiais veiksmais jį žaloja, sukelia jam fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis A. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – brolį, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 straipsnis), įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui. Kaltinamasis sutinka su tokia bausmės rūšimi. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-19 19.35 val. iki 2024-12-20 14.15 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 195,28 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Tačiau iš 2025-05-08 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo matyti, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisako pareikšto civilinio ieškinio, kadangi A. Z. atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-12-19 19.35 val. iki 2024-12-20 14.15 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.