- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2KT-5/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00405-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S.T.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
L.e. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S.T. pareiškimą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-7-420/2011 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme 2011-06-14 gauta Zarasų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7-420/2011 pagal ieškovo S.T. ieškinį atsakovams V.C., Zarasų rajono pirmojo notarų biuro notarei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, su ieškovo S.T. pareiškimu dėl Zarasų rajono apylinkės teismo nušalinimo. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad testamente, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, pasirašė Zarasų rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorė A.J., kuri tiesiogiai dirba kartu su bylą nagrinėjančiu teisėju Vladimiru Kurasovu. Ieškovo S.T. teigimu, teisėjas Vladimiras Kurasovas turėjo pats nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, kadangi nagrinėjamoje byloje turės vertinti ir teismo posėdžių sekretorės A.J. veiksmų teisėtumą. Teismo posėdžių sekretorė A.J. ir teisėjas Vladimiras Kurasovas kartu dirba ilgą laiką, todėl ši aplinkybė kelia ieškovui S.T. abejonių dėl teismo nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo nušalinimo tenkintinas.
Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Zarasų rajono apylinkės teismo nušalinimas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, jog šiame teisme teismo posėdžių sekretore dirba A.J., kuri pasirašė ginčijamą testamentą ir nagrinėjamoje byloje yra liudytoja. Teisėjo (teismo) nusišalinimo (nušalinimo) teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo pirmiausia yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, egzistavimu. Nagrinėjamu atveju šių pagrindų nenustatyta. Sprendžiant, ar nėra CPK 66 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, įvertintina tai, kad Zarasų rajono apylinkės teismas yra mažas, todėl jo personalas glaudžiai tarpusavyje bendrauja. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad susidariusi situacija gali kelti abejonių dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl siekiant pašalinti bet kokias, net ir menkiausias, abejones dėl Zarasų rajono apylinkės teismo nešališkumo, būtina pasinaudoti teismo nušalinimo institutu ir Zarasų rajono apylinkės teismą nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-7-420/2011 nagrinėjimo.
Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 35 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina nagrinėti kitam Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui - Molėtų rajono apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsniu, 69 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas
nutaria:
Ieškovo S.T. pareiškimą tenkinti.
Nušalinti Zarasų rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-7-420/2011 pagal ieškovo S.T. ieškinį atsakovams V.C., Zarasų rajono pirmojo notarų biuro notarei J.V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjimo ir šią civilinę bylą perduoti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
L. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis