Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. advokato Aurimo Mieželaičio ir nuteistojo E.K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo :

R. L. pripažintas kaltu pagal BK 229 str. ir nubaustas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p., paskirta bausmė sumažinta iki 24 MGL (3000 Lt).

- pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d., 201 str. 2 d. (dėl 23440 l spirito įgijimo) – 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d., 201 str. 2 d. (dėl 28800 l spirito įgijimo) – 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. 2 p., paskirta bausmė sumažinta iki 26 MGL (3250 Lt).

Tuo pačiu nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 201 str. 2 d. bei išteisintas pagal BK 199 str. 1 d., K. P. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 201 str. 2 d., D. T. nuteistas pagal BK 201 str. 2 d. bei išteisintas pagal BK 25 str. 3 d., 201 str. 2 d., G.N. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d., 201 str. 2 d., ir V.J. išteisintas, pagal BK 229 str., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju-Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, 2003 m. liepos 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, dirbdamas pagal pamainos paskirstymo grafiką šio posto transporto priemonių su kroviniu įvažiavimo į Lietuvos Respubliką juostoje, netinkamai atliko savo pareigas-neapžiūrėjo 2003 m. liepos 16 d. 4 val. 5 min. vykstančio krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu-priekaba, (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Partikelė“, vairuojamo R.V., neįsitikino, jog tikrai krovininis automobilis vyksta su kroviniu, kuris nurodytas dokumentuose, ir įrašė „Įvežamų krovinių deklaracijos žurnalo“ 56 lape, grafoje(duomenys neskelbtini) įrašą, jog minėtas automobilis veža ruberoidą, deklaracijoje uždėjo savo asmeninį spaudą (duomenys neskelbtini) ir spaudą (duomenys neskelbtini), skiltyje „Išvykimo įstaiga“ įrašė suteiktą deklaracijai (duomenys neskelbtini), įrašė datą ir pasirašė, „Išvykimo įstaigos tikrinimas“ įrašė, kad krovinys atitinka dokumentus ir įrašė tikrinimo būdus : (duomenys neskelbtini) ir krovinį užplombavo 2 muitinės plombomis (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje R.V. į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu įvežė 28800 litrus techninio etilo spirito, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,0-96,6 %, už kurį turėjo būti sumokėta apie 832032 Lt importo muito ir 88750 Lt akcizo mokesčio, tačiau mokesčiai nebuvo sumokėti ir tuo padarė valstybės interesams didelę žalą.

E.K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. V. , K. P. ir G.N., 2003 m. liepos mėn. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, J. V. įgijus 23440 litrus denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 95,9-96,6 % ir dalį šio spirito-22100 litrų J. V. nurodymu, jis, E.K., kartu su G.N. ir nenustatytu asmeniu, iškrovė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė jame esančioje slėptuvėje, o likusią dalį spirito-1340 litrų, jis, E.K. ir G.N. pakrovė į automobilį (duomenys neskelbtini), J. V. nurodymu K. P. ir D. T. nuvežė į J. V. uošvei D.K. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytame sandėlyje bei D.K. garaže spiritas buvo laikomas iki 2003 m. liepos 16 d., kol jis buvo aptiktas ir paimtas policijos pareigūnų.

Taip pat E.K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. V. , K. P. ir G.N., 2003 m. liepos 16 d. J. V. įgijus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų 28800 litrų denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,0-96,6 % ir kurį iš (duomenys neskelbtini) R.V. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) jūriniame konteineryje buvo gabenamas iki kelio (duomenys neskelbtini) esančio viešbučio (duomenys neskelbtini), kur R.V. automobilio vairavimą perdavė vairuotojui K.Pr., parinktam K. P. pagal J. V. nurodymą. Atvažiavęs su nurodytu automobiliu bei spirito kroviniu iki (duomenys neskelbtini), K.Pr. automobilį perdavė K. P. , kuris šį automobilį nuvarė į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį ir ten spiritas buvo laikomas iki 2003 m. liepos 16 d. 21 val., iki jam, E.K., kartu su G.N. bei kitiems asmenims, J. V. nurodymu, pradėjus krauti spiritą į automobilį (duomenys neskelbtini), tolimesniam gabenimui bei realizavimui, jie buvo sulaikyti policijos darbuotojų, o visas spirito krovinys paimtas.

Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu ir jo ginamąjį išteisinti. Teigia, kad R. L. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį ir neatskleidė jokių savo nusikalstamų veikų. Iš šių parodymų matyti, kad jo ginamasis pakankamai kruopščiai ir pagal galimybes patikrino nuosprendyje nurodytą vilkiką. Jo ginamasis 2004 m. liepos 16 d. patikrino krovinio ir kitus dokumentus, nustatęs, kad jie tvarkingi, nukreipė vairuotoją pas muitinės tarpininką, o platformą nurodė vežti į tikrinimo aikštelę. Grįžus vairuotojui, R. L. sutikrino ar dokumentų duomenys teisingi, ar įmonė nėra įsiskolinusi, padarė atitinkamus įrašus žurnale, suteikė deklaracijai numerį, paprašė nuimti plombas ir atidaryti konteinerio duris. Vizualinį krovinio patikrinimą atliko prožektoriumi. Jokio kvapo, išskyrus vežamo ruberoido, nesijautė. Šie parodymai nėra paneigti jokia byloje esančia medžiaga. Jo ginamasis parodė, kad krovinio ir vilkiko dokumentai buvo tvarkingi, atlikus vizualinę apžiūrą įtarimo nekilo. Kroviniai tikrinami pasirinktinai, kai kyla įtarimas. Šiuo atveju, jokio pagrindo tikrinti nebuvo. Be to, kelio poste nėra sąlygų nuodugniam tikrinimui, nėra specialios įrangos, krovėjų. Gynėjas mano, kad šiuo atveju vilkiko sulaikymas, gabenimas į specialią tikrinimo vietą ir nuodugnus tikrinimas nesant jokiems įtarimams, būtų neteisėtas ir nepagrįstas.

Jo ginamasis nors formaliai ir prisipažįsta, padaręs nusikaltimą, tačiau faktiškai neprisiima savo kaltės, nes jos nesuvokia. R. L. , pasakodamas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kad šis įvykis sukėlė dideles ir skaudžias pasekmes jo darbe bei gyvenime. BK 229 str. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Šį nusikaltimą galima padaryti tik pažeidus tam tikrą įstatymą ir poįstatyminį teisės aktą. Jo ginamasis buvo įtariamas ir kaltinamas pažeidęs Muitinės departamento direktoriaus 1996-12-10 įsakymą Nr.588 „Dėl kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktinės masės nustatymo ir krovinio įforminimo“. Šio įsakymo 2 p. numato, kad muitinės įstaigose, esančiose sienos perėjimo punktuose, kuriuose yra įrengtos kelių transporto priemonių svarstyklės, atliekant muitinį patikrinimą, turi būti sveriamos visos krovininio transporto priemonės, gabenančios krovinius. R. L., nepasverdamas minėto vilkiko, pažeidė šį įsakymą bei savo pareigybės instrukciją, patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2002-07-02 įsakymu Nr.136. Šioje instrukcijoje numatyta, kad į R. L. pareigas įeina per kelio postą gabenamų prekių, kitų vertybių tikrinimas, kuris atliekamas teisės aktų numatyta tvarka. Gynėjas mano, kad jeigu teisės aktas numatytų sverti visas transporto priemones, tai bent vienos nepasvėrimas, būtų teisės akto bei pareigybės instrukcijos pažeidimas. Tačiau gynėjas teigia, kad joks teisės aktas nenumato, kad visos transporto priemonės turi būti sveriamos. Jo ginamasis parodė, kad ne visada buvo laikomasi įsakymo Nr.588 reikalavimų dėl techninių priemonių nebuvimo. Be to, gynėjas nurodo, kad Muitinės departamento direktoriaus 1996-12-10 įsakymas Nr.588 nebegalioja nuo 1997-04-01. Todėl teigia, kad R. L. buvo įteigta jo kaltė pažeidus šį teisės aktą ir dėl šios priežasties jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Nauju Muitinės departamento direktoriaus 1997-04-01 įsakymu Nr.102 nereikalaujama atliekant muitinį patikrinimą kategoriškai sverti visas transporto priemones. Todėl negaliojantis teisės aktas negali būti taikomas jo ginamojo R. L. atžvilgiu. Teismas nenurodė, ar R. L. pažeidė pareigybės instrukciją, patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2002-07-02 įsakymu Nr.136, ar nepažeidė. Todėl gynėjas teigia, kad jo ginamasis nepažeidė jokio įstatymo, poįstatyminio akto ar savo pareigybės instrukcijos, jo veikoje nėra nusikaltimo požymių, nepažeista blanketinė norma, jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nenustatyta ir neįrodyta jo kaltė, tyčia ir kiti nusikaltimo sudėties elementai. R.L. prisipažinimas nusikaltimo padarymu turi būti traktuotinas kaip suklydimas dėl jam pareikšto įtarimo ir kaltinimo esmės, nes įtarimas ir kaltinimas rėmėsi negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Nuteistasis E.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir jį išteisinti. Mano, kad nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai įvertino apelianto veiksmus bei byloje surinktų įrodymų visumą. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas davė nuoseklius parodymus. Kadangi jam buvo reikalingi pinigai, jis paprašė pažįstamo J. V. paskolinti pinigų. Pastarasis pasiūlė padėti iškrauti automobilį. Jis sutiko ir kartu su G. N., V. B. , K. Pr. bei R. L. krovė rubeiroidą ir kartonines dėžes. Apeliantas suprato, kad jie visi yra krovėjai iškrauti automobilyje esančias prekes. Nurodo, kad tikslo šias prekes realizuoti, gabenti ar kitaip platinti jis, kaip krovėjas, neturėjo, nes buvo paprašytas tik iškrauti automobilį. Apie prekių turinį jam nebuvo žinoma. Nei V. B., nei K. Pr., nei K. L. nebuvo pareikšti įtarimai, nors ir jie krovė iš automobilio prekes. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2003 m. liepos 16 d. pranešimu apie tai, kad apeliantas atgabeno kontrabandinį etilo alkoholį į angarą bei po to jį platino. Šie faktai nepagrįsti ir nepatvirtinti. Tai, kad V. B. ir K. Pr. apeliantą atpažino kaip asmenį, kartu su jais krovusį ruberoidą ir kartonines dėžes, dar nepatvirtina fakto, kad apeliantas padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 2 d. Byloje nesurinkti įrodymai, patvirtinantys apelianto išankstinį susitarimą su kitais nuteistaisiais atlikti tam tikrą užduotį ir padaryti nusikaltimą organizuotoje grupėje. Nenustatyta, kad apeliantas padėjo padaryti nusikaltimą, su tiesioginiu vykdytoju turėjo vieningus kėslus ar bendrą tikslą ir buvo informuotas apie daromą nusikaltimą. Todėl teigia, kad nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d. ir 25 str. 3 d.

Apeliacinio teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo R. L. gynėjo ir nuteistojo E.K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. L. prašė jo gynėjo skundą patenkinti, nuteistojo R. L. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis E. K. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo E. K. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo R. L. gynėjo ir nuteistojo E. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai R. L. nuteisė pagal BK 229 str. bei E. K. - pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 3 d., 201 str. 2 d. Nuteistųjų R. L. ir E.K. kaltė įrodyta liudytojų M. B., V. B. , R. V., K. Pr., nuteistųjų J. V. , K. P. , D. T. , G.N. bei pačio R. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratų ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis, telefoninių skambučių išklotinėmis bei kitais byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nuteistasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veika bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Lavoriškių kelio poste, pareigybinę instrukciją, patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.136, į jo pareigas įėjo per kelio postą gabenamų prekių, kitų vertybių, krovinių, dokumentų ir keleivio bagažo muitinės tikrinimas, muitinės procedūrų forminimas, kontrabandos prevencijos vykdymas. Ši pareigybinė instrukcija galiojo nusikaltimo padarymo metu ir nuteistasis privalėjo savo darbe vadovautis jos nuostatomis. Tačiau į Lavoriškių kelio postą 2003 m. liepos 16 d., apie 3 val. 30 min., įvažiavus iš Baltarusijos Respublikos krovininiam automobiliui (duomenys neskelbtini) su jūriniu konteineriu, nuteistasis R. L. kruopščiai neapžiūrėjo šio jūrinio konteinerio, kuriuo buvo gabenamas kontrabandinis spirito krovinys, nesulaikė šio automobilio nei jo vairuotojo R. V. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. L. , tuo metu būdamas valstybės tarnautoju, savo pareigas, nurodytas pareiginėje instrukcijoje, atliko netinkamai. Toks pareigų atlikimas jo kompetencijos ribose, kaip jas atliko nuteistasis R. L., neužtikrino tarnybos interesų ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, todėl atmetami nuteistojo R. L. gynėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jo ginamasis, neatlikdamas tiesioginių savo pareigų, nesuvokė savo kaltės ir yra nekaltas.

Nors nuteistasis E. K. neprisipažino kaltas, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad jis angare kartu su kitais vyrais krovė dėžes, nuo kurių sklido spirito ar degtinės kvapas. Nuteistieji K. P. ir D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistasis J. V. organizuodavo spirito atvežimą į angarą, kad spiritą iškraudavo nuteistasis E. K. su kitu nuteistuoju G. N. Netikėti šiais parodymais, patvirtintais kitais bylos įrodymais, nėra jokio pagrindo. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E.K., kito nuteistojo J. V. nurodymu, iškraudamas atvežtą spiritą bei pakraudamas jį į transporto priemones, padėjo laikyti bei gabenti spiritą. Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo susitarta iš anksto, nuteistasis E. K., kaip ir kiti nuteistieji, atliko tam tikras užduotis. Spirito krovinio iškrovimui, laikymui bei perkrovimui į kitas transporto priemones tolimesniam gabenimui, realizacijai specialiai buvo išnuomotas sandėlis, kas patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji šio pobūdžio nusikalstama veika turėjo tikslą užsiiminėti sistemingai, tačiau veikla buvo nutraukta išaiškinus nusikaltimą. E.K. abejose nusikalstamose veikose dalyvavo atvežto į sandėlį spirito iškrovime bei pakrovime vežti jį realizacijai. Teismas teisingai konstatavo, kad E.K. abu nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje kaip padėjėjas, todėl atmestinas apelianto E.K. skundo deklaratyvus teiginys, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą, įvertinus visas aplinkybes, individualiai sprendžiamas kiekvieno asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, todėl neaptarinėjama nuteistojo E.K. apeliacinio skundo nuoroda, kad V. B., K. Pr. ir K. L. nebuvo pareikšti įtarimai.

Nors apeliaciniuose skunduose nuteistiesiems paskirtos bausmės neginčijamos, tačiau kolegija pažymi, kad apygardos teismas nuteistiesiems R. L. ir E.K. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybes lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo E.K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje bei dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistasis R. L. padarė nesunkų nusikaltimą valstybės tarnybai. Jis administracine tvarka nebaustas, neteistas. Nuteistasis E.K. padarė du apysunkius nusikaltimus. Jis administracine tvarka nebaustas, neteistas. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai skyrė nuteistiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes-baudas. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų dydžiai neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. gynėjo ir nuteistojo E.K. apeliacinius skundus atmesti.