- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-139-312/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Aušra Bielskė
- Civilinis ieškovas
- R. A., O. A., P. A., V. A.
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio profesinės mokyklos 2 kurso moksleivis, dirbantis UAB „P.“ operatoriumi, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Kaltinamasis G. M. dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų.
Kaltinamasis G. M. 2017 m. gruodžio 16 d., laikotarpyje nuo 0.50 val. iki 01.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Trakuose, prie Vytauto g. 69-ojo namo, įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų, užpuolė gatve einantį nukentėjusįjį L. A., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo jį stumdydamas vyti nuo šaligatvio, prasidėjus konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, L. A. bandant nuo jo pabėgti, pasivijo šį, bei tyčia sudavė penkis smūgius kumščiais, du smūgius keliu ir du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to pargriovė nukentėjusįjį ant žemės bei tyčia spyrė ne mažiau vienuolikos smūgių gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, krūtinės, bei pilvo sritį, padarydamas politraumą, pasireiškusią širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose, dėl ko nukentėjusysis nuo patirtos krūtinės ir galvos traumos vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu atlikinėjo karinę tarnybą. Įvykio dienos rytą dar buvo kariniame dalinyje. Pratybose nedalyvavo, nes sirgo, vartojo antibiotikus Ospamox ir vaistus nuo alergijos Cyrus. Po pusryčių ir po pietų, gėrė išrašytus vaistus. Vakare, maždaug apie 18.20 – 18.25 val. buvo išleistas namo. Vienas iš kartu tarnavusių kareivių važiavo link Vilniaus ir pasisiūlė pavežti. Pakeliui užsuko į Rukloje esančią parduotuvę „Norfa“, kur jis (G. M.) nusipirko tris vieno litro talpos butelius alaus, kuriuos bevažiuojant į Vilnių, vienas išgėrė. Kokio stiprumo buvo alus, nepamena. Neprivažiavus Vilniaus, maždaug 19.10 val., paskambino tėvai ir jie susitarė susitikti prie Vilniaus autobusų stoties. Apie 19.30 val. susitiko su tėvais. Jis (kaltinamasis) atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, prasidarė langą ir tam, kad mama neužuostų jog jis yra išgėręs, visą kelią iki Trakų Vokėje esančios parduotuvės „Maxima“ rūkė. Parduotuvėje su tėčiu nusipirko butelį brendžio „Ararat“ ir butelį šampano. Apie 20 val. 30 min., grįžo namo, kur trise su tėčiu ir mama išgėrė butelį brendžio. Gerdamas beveik nieko nevalgė. Po to jis dar išgėrė dvi stiklines po 200 g alaus ir taurę šampano. Susiskambinęs su draugais ir susitaręs susitikti, apie 22 val. nuvažiavo iki Senosios kibininės. Kibininėje susitiko septynis ar aštuonis draugus, kurie pasiūlė prie jų prisijungti. Su jais dar išgėrė 4 bokalus ar daugiau alaus. Kibininėje buvo iki pat uždarymo, t. y. 24 valandos, po to visi išėjo ir ėjo Trakų centro link. Pakeliui prie tilto vieni draugai pasuko link savo namų, o su kitais keturiais draugais jis ėjo toliau. Priėjus cerkvę, likę draugai taip pat nuėjo namo, jis liko vienas ir ėjo link namų, į Naujasodį, kuris yra už autobusų stoties. Pakeliui iš kibininės jokių konfliktų nebuvo, nebent jis jų neprisimena. Nuo cerkvės iki kultūros rūmų Vytauto gatvėje atėjo maždaug per tris minutes. Nuo to momento jis jau prastai viską prisimena. Kurioje kultūros rūmų aikštelės vietoje jis buvo, tiksliai nežino, ką ten veikė, nepamena. Dar pamena, kad prie kultūros rūmų, gal visuomeninio transporto stotelėje pamatė vyrą, prie kurio priėjo. Kaip vyras buvo apsirengęs ir ar jis ką nors nešėsi rankose, nepamena. Taip pat nepamena ką jis (kaltinamasis) pasakė vyrui, ko iš jo norėjo ir ką šis atsakė. Gal vyras paprašė cigaretės? Tik pamena, kad dėl kažko jie susistumdė. Pirmą smūgį sudavė jis (kaltinamasis) kumščiu, tačiau kur pataikė, pasakyti negali. Tuomet vyras, greičiausiai gindamasis, trenkė kumščiu jam (kaltinamajam) į nosį. Pamena, kad nusivalęs nosį, ant rankos pamatė kraują, todėl įniršo. Nuo to momento jam ėmė trikti atmintis, todėl kaip viskas vyko toliau - kas, kiek ir kam sudavė smūgius – neprisimena. Kaip pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir spardė, prisimena labai miglotai. Ar dar nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis, neprisimena. Gulinčiam nukentėjusiajam smūgius sudavė greičiausiai tik kojomis. Kiek kartų spyrė, pasakyti negali, tačiau su kaltinime nurodytu nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi sutinka. Po to, greičiausiai, nuėjo atsisėsti kažkur už kultūros rūmų. Kas ir keliese jį sulaikė, į kokį policijos komisariatą nuvežė – irgi nepamena. Visa tai atsitiko 2017 m. gruodžio 15 d. vakare. Apie tai, kad jis nužudė žmogų sužinojo tik kitą rytą policijos komisariate, kuomet prasiblaivė. Iki įvykio nei nužudytojo, nei jo šeimos nepažinojo. Kodėl tą naktį jis taip pasielgė, paaiškinti negali. Jo manymu, tai yra pats blogiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti. Labai gailisi taip pasielgęs, nenorėjo ir nesitikėjo tokių pasekmių, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo šiais parodymais vadovautis.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 166-167, 171), kaltinamasis be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad prie parduotuvės IKI priešais jį ėjo jam nepažįstamas vyras, jie su vyru apsižodžiavo, vyras jo paprašė cigaretės, jis atsakė, kad cigarečių neturi, vyras pasakė jam necenzūrinį žodį ir liepė duoti jam parūkyti. Tarp jų prasidėjo konfliktas, gavo smūgį į nosį, du smūgius į galvą, trenkė vyrui vieną smūgį į šoną, jie su vyru susikabino, jis parvertė vyrą ant žemės, bei pradėjo vyrą spardyti, kiek sudavė smūgių neprisimena, buvo labai girtas. Spyręs paskutinį smūgį gulinčiam vyrui, nuėjo už Kultūros rūmų. Ten atsisėdo ant žemės ir sėdėjo. Ar vyras judėjo, kai jį paliko, neatsimena. Kai vyrą spardė, pastarasis nieko nekalbėjo. Ar vyras buvo blaivus, nežino. Besėdint, prie jo pribėgo trys vaikinai, kurie jam sėdinčiam sudavė du ar tris smūgius koja, paklausė jo, ar jis žino ką padarė. Tuomet atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pareigūnai jam pasakė, kad jį sulaiko už muštynes. Jam jau būnant policijos patalpose pasakė, kad jo sumuštas vyras mirė. Konfliktas įvyko dėl to, kad jam nepažįstamas vyras paprašė jo cigaretės. Jis nežino, kodėl jis taip pasielgė, matyt dėl to, kad buvo girtas, į alkoholio matuoklį pripūtė 1,88 promilės. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Vyras kurį sumušė, buvo už jį žemesnis, apie 40 metų amžiaus, trumpais plaukais, šviesia striuke.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. parodė, kad nužudytasis yra jos vyras, kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Paskutinį kartą vyrą matė prie namų gruodžio 15 dieną, t. y. prieš dieną iki mirties. Su vyru pragyveno 21 metus. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyro tėvais. Tėvai gyveno pirmame aukšte, o jie - antrame. Santuokoje turi dukrą. Gruodžio 14 d. ji su vyru apsipyko, vyras ją pastūmė, todėl ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kurie vyrą sulaikė. Iš sulaikymo vyras buvo paleistas sekančią dieną, t. y. gruodžio 15 d. Tą pačią dieną – 2018 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismas įpareigojo vyrą gyventi skyrium nuo jos, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas. Ar tą vakarą jis kur nors ėjo nakvoti - nežino. Iki to laiko, kokių nors apribojimų dėl gyvenimo skyrium ar pan. nebuvo. Iškeltų baudžiamųjų bylų taip pat nebuvo. Dėl psichologinių problemų vyras kelis kartus gulėjo ligoninėje. Jam buvo diagnozuota depresija, šizofreninė psichozė, todėl kartą per mėnesį jam būdavo suleidžiami vaistai (viena ampulė). Kur ir kodėl tą vakarą išėjo vyras, nežino. Apie vyro mirtį sužinojo gruodžio 16 d. rytą, kuomet paskambino jo motina ir pasakė, kad L. nužudytas. Dėl širdies problemų, dėl aukšto kraujospūdžio vyras niekada nesiskundė, vaistų nuo kraujospūdžio negėrė. Širdies ir kraujospūdžio negalavimų vyrui nebuvo nustatyta. Dėl depresijos vyras pergyveno, kadangi dėl ligos jis negalėjo susirasti darbo. Vyras gaudavo invalidumo pensiją. Kadangi tėvukas dirba su lauko rieduliais, tai vyras kartais jam padėdavo. Vyro tėvai garbaus amžiaus, todėl vyras padėdavo kūrenti pečių, padėdavo mamai nueiti į polikliniką ir pan., t. y. užsiimdavo buities darbais. Su broliu, kuris gyvena Amerikoje, vyras buvo susitaręs, kad jis padės tėvams buityje. Vyro laidotuvių išlaidas apmokėjo jo brolis V.. Dėl vyro nužudymo prašo iš kaltinamojo priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po vyro mirties blogai jaučiasi, po darbo bijo vėlai eiti gatvėmis, nuolat turi gerti raminamuosius vaistus. Vyro netektis – baisi tragedija, dėl kurios jis nuolat patiria nervinį stresą. L. A. buvo puikus tėvas jų dukrai, po jo netekties dukra labai pergyvena, neteko galimybės su tėvu bendrauti. Kadangi dukra mokosi aukštojoje mokykloje, iki mokslų pabaigos iš Valstybinio socialinio draudimo jai paskirta 140 Eur dydžio našlaičių pensija. Kol dukra mokėsi mokykloje, jai buvo mokami vaiko pinigai - 30 eurų. Stipendijos dukra negauna. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 62), nukentėjusioji be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad paskutinį kartą prieš mirtį savo vyrą L. A. ji matė 2017 m. gruodžio 15 d., matė jį Trakų autobusų stotyje po pietų. Vakare, kai vyras rinko daiktus išeiti iš namų, jos namie nebuvo, todėl ji jo nematė. Jos žiniomis, vyras niekada nesirgo širdies ligomis, gyveno su juo 21 metus, jis niekada negėrė jokių vaistų nuo širdies, dėl širdies problemų į gydytojus nesikreipė. Vyras sirgo šizofrenine psichoze ir tik dėl šios ligos lankėsi pas gydytojus. Dėl šios ligos vieną kartą per mėnesį jam buvo leidžiamo vaistai „Xeplion“. Daugiau jokių vaistų vyras niekada nevartojo. Dėl vaistų galimo šalutinio poveikio buvo nuolat tiriamas kraujas, niekada jokių pakitimų nebuvo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. parodė, kad nužudytasis yra jos tėvas. Paskutinį kartą su tėčiu bendravo telefonu prieš dvi dienas iki įvykio. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) menų mokykloje ir gyveno bendrabutyje. Dėl koncertų apie tris – keturias savaites savaitgaliais nebuvo grįžusi į namus, todėl su tėvais bendravo telefonu. 2017 m. gruodžio 16 d. rytą jai mama pasakė, kad tėčio nėra, kad jis mirė. Iš šeimos narių sužinojo, kad tėtis buvo nužudytas. Dėl sveikatos tėtis niekada nesiskųsdavo, negirdėjo, kad jis sirgtų širdies ligomis ar padidintu kraujospūdžiu. Jis alkoholiu nepiktnaudžiavo, bet kuomet išgerdavo, būdavo linksmas, nebuvo agresyvus. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašo tenkinti. Tėčio mirtis ją labai psichologiškai paveikė, iki šiol labai sunkiai užmiega naktimis, nes visada prisimena tą įvykį, nuolat apie tėtį galvoja, negali jo pamiršti. Ji su tėčiu buvo labai artima. Kai tik grįždavo namo, visada kartu eidavo pasivaikščioti, kalbėdavosi. Tėčiui būdavo įdomu, ką ji veikia, jis ją išmokė tapybos. Dėl elgesio šeimoje buvo daugiau kaip vienas incidentas, kuomet tėtis susipykdavo su mama. Ji tėčio klausdavo dėl ko kyla konfliktai ir šis sakydavo, kad abu su mama pasikarščiavo, susibarė, apsipyko. Žino, kad tėtis ligoninėje buvo gydomas dėl psichologinių problemų. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 53), nukentėjusioji be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad prieš mirtį paskutinį kartą tėvą L. A. matė prieš dvi savaites. Su tėčiu dažnai bendraudavo telefonu, savaitgaliais atvažiuodavo namo, su juo bendravo labai artimai, tėtis visada pasiskųsdavo, jei jam būdavo kažkas blogai. Tėtis niekada nesiskundė, kad jam kažkas būtų su širdimi, ar kad tektų kreiptis dėl to pas gydytojus. Jos žiniomis tėtis dėl širdies pas gydytojus niekada nesikreipė. Tėtis sirgo šizofrenija, jis gydėsi tik šitą ligą ir dėl to vartojo vaistus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. A. parodė, kad nužudytasis yra jos sūnus. Paskutinį kartą sūnų matė įvykio išvakarėse. Sūnus su šeima gyveno Trakuose, kartu su jais (tėvais) nuosavame name, tik antrame aukšte. Jis nedirbo, nes turėjo neįgalumą. Tą vakarą, apie 22.30 val., sūnus išėjo pasivaikščioti, žadėjo eiti prie eglės. Su savimi jis pasiėmė krepšį, tačiau ką jame buvo įsidėjęs, nežino. Sūnus buvo blaivus. Kitą rytą policijos pareigūnai pranešė, kad L. nužudytas. Sūnus buvo sveikas, tvirtas, sveikata nesiskundė. Taip pat nesiskundė dėl širdies sutrikimų. Nežino, ar jis vartojo kokius nors vaistus. Tą dieną, kai išeidinėjo iš namų, jis buvo sveikas. Sūnus turėjo invalidumą dėl depresijos, tačiau paskutiniu metu jo elgesyje įtampos nepastebėjo. L. gyveno su savo šeima. Sūnus turėjo konfliktų su žmona, jam buvo nustatyti apribojimai, tačiau kokie – neprisimena. Apie kokį nors jų konfliktą prieš pora dienų iki įvykio, ji nežino. Sūnus nebuvo konfliktiškas. Ji turi du vaikus – L. ir V.. Ją su vyru daugiausiai prižiūrėdavo, padėdavo dirbti ūkio darbus L., nes V. tuo metu gyveno Amerikoje. Sūnūs tarpusavyje bendravo, kalbėdavosi telefonu, susitikdavo. Po L. mirties jai su vyru labai sunku, neteko pagalbininko, labai pergyvena, patyrė didelę psichologinę traumą. Dėl to prašo iš kaltinamojo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sūnų L. laidojo jo brolis V. iš savo lėšų. Nežino ar kaltinamasis atlygino laidojimo išlaidas. Ji iš kaltinamojo negavo jokių pinigų. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 44, 45), nukentėjusioji be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad paskutinį kartą sūnų matė įvykio išvakarių vakarą, jis rinkosi daiktus, nes ėjo nakvoti pas draugą, kadangi tą pačią dieną, sūnui buvo paskirta kardomoji priemonė „gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo“, t. y. žmonos, kadangi jie su žmona susiginčijo ir ši iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau sūnaus nebematė. Vėliau jai buvo pranešta, kad sūnus buvo nužudytas Trakų centre prie eglutės, kad jį užpuolė jam nepažįstamas vaikinas. Jos sūnus niekada nebuvo agresyvus, visada linkęs pagelbėti, padėti, niekada pirmas nekeldavo konfliktų. Sūnus L. gydėsi Trakų pirminės sveikatos centre, daugiau jos žiniomis niekur nesigydė. Sūnus sveikata niekada nesiskundė, jokių vaistų nevartojo. Pastaruoju metu prieš mirtį, kiek ji pamena, ligoninėse dėl sveikatos problemų nėra gulėjęs. 2017 m. gruodžio 15 d. vakare sūnus jautėsi gerai, sveikata nesiskundė. Niekada nesiskundė, kad jam būtų blogai su širdimi. Sūnus tik lankėsi pas gydytojus dėl depresijos. Ji net nepamena, kada sūnus galėjo paskutinį kartą lankytis pas šeimos gydytoją. Sūnus buvo labai stiprus, dirbo sunkius fizinius darbus prie namų, nuolat jiems su vyru padėdavo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. A. parodė, kad nužudytasis yra jo sūnus. Duodamas parodymus, nukentėjusysis nurodė analogiškas nukentėjusiosios O. A. apklausos metu nurodytas aplinkybes, taip pat parodė, kad sūnus L. oficialiai niekur nedirbo, todėl padėdavo jam dirbti buities darbus namuose. Jis (P. A.) iš akmenų mūrija tvoras, o sūnus jam padėdavo dirbti šiuos darbus. Sveikata sūnus niekada nesiskųsdavo. Sūnus kartais išgerdavo, bet nepiktnaudžiaudavo. Išgėręs nebūdavo piktas. L. laidojo kitas sūnus V.. Turtinę žalą sudaro 2530,49 eurai. Tai laidotuvių išlaidos - gedulingi pietūs, rūbai ir kt. Laidojimo pašalpą gavo, tačiau kokio dydžio – neprisimena. Taip pat jam padaryta didelė neturtinė žala, nes dėl sūnaus mirties labai pergyvena, jis neteko padėjėjo namuose. Todėl iš kaltinamojo prašo priteisti 50 000 Eur. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24, 25), nukentėjusysis be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad sūnus L. nebuvo konfliktiškas, niekada nekeldavo muštynių ar ginčų, visada buvo pagelbėjantis, rūpinosi juo ir žmona, nes kitas sūnus gyvena Amerikoje, daugiau nebuvo kam jais pasirūpina. L. A. niekada nėra sirgęs jokiomis rimtomis ligomis, nesiskundė, kad jam būtų blogai su širdimi, ar kokiu kitu organu. Buvo prirašytas Trakų pirminės sveikatos centre, kada galėjo lankytis paskutinį kartą nežino, neatsimena. Dirbo sunkius fizinius darbus namuose, kartu mūrijo tvoras. Jis stato iš akmenų tvoras, sūnus jam dažnai padėdavo. Tvorų mūrijimas akmenimis labai sunkus fizinis darbas. Sūnus dirbdamas niekada nesiskundė, kad jam būtų sunku, ar jis blogai jaustųsi. Jo žiniomis jokių vaistų negėrė. 2017 m. gruodžio 15 d. vakare sūnus jautėsi gerai, ruošėsi eiti pas draugą, buvo blaivus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. parodė, kad nužudytasis yra jo brolis. Paskutinį kartą su broliu bendravo telefonu dieną prieš įvykį. Jis (V. A.) nuo 2000 metų gyvena Amerikoje, į Lietuvą parvažiuodavo 2-3 kartus per metus. Po įvykio grįžta kas du mėnesius, nes reikia padėti tėvams. Visą laiką padėdavo tėvams ir broliui pinigais. Apie brolio mirtį pranešė mama. Brolio laidotuves organizavo jis, davė tėvui pinigus ir jis už viską mokėjo. Brolis nebuvo konfliktiškas. Jis sirgo depresija. Dėl invalidumo nieko nežino. Dėl širdies sutrikimų jis nieko neminėjo. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, tai žala susidarė dėl to, kad kuomet buvo surašyta specialisto išvada, kurioje buvo nurodyta, jog brolis mirė dėl širdies problemų, o ne dėl sumušimo, pasitaręs su advokatu, jis kreipėsi į Amerikos Federalinį teismą su prašymu ištirti šią situaciją bei pateikė dokumentus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriuos jam persiuntė advokatas. Teismas davė atsakymą, kad šiai problemai spręsti gali pasiūlyti federalinį medicinos ekspertą. Tuomet jis (V. A.) susisiekė su agentūra, tarpininkaujančia tarp teismo ir teismo medicinos ekspertų. Teismo ekspertams jis pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą ir buvo atlikta ekspertizė Amerikoje, kurios išvados (ekspertų kompetencija) buvo patvirtina Amerikos ambasadoje. Pagal jo prašymą buvo atliktas išsamus tyrimas. Tyrimo išlaidas sudaro: vertimai iš lietuvių į anglų kalbą, iš anglų į lietuvių kalbą, už ekspertizę sumokėjo 1243 eurus, už vertimus - 841,31 eurą. Šie dokumentai buvo pateikti, jie yra byloje. Neturtinę žalą įvertino 30 000 eurų. Nužudytasis buvo vienintelis jo brolis. Po brolio mirties jo gyvenimas pasikeitė drastiškai, patyriau labai didelį stresą, jam kilo dar didesnė atsakomybė rūpintis garbaus amžiaus tėvais, dėl ko negali dirbti savo darbų, nes turi dažnai vykti į Lietuvą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja Z. T. parodė, kad 2017 m. pabaigoje dirbo Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre (duomenys neskelbtini), t. y. greitojoje medicinos pagalboje. Tikslios datos ir laiko neprisimena, bet pamena, kad pagal iškvietimą, naktį – maždaug apie pirmą ar antrą valandą atvyko į įvykio vietą. Buvo gautas policijos iškvietimas, pranešta, kad Trakuose, aikštelėje priešais parduotuvę „IKI“ Vytauto gatvėje guli žmogus be sąmonės. Atvykę maždaug po 2-3 minučių nuo iškvietimo, rado žmogų be gyvybės ženklų. Atlikus pradinę reanimaciją, buvo konstatuota vyro mirtis. Ant mirusiojo kūno matėsi nubrozdinimas kaktoje, smilkinyje kraujuojanti žaizda, ties lūpa buvo kraujo, žmogus gulėjo aukštielninkas, pakaušiu į bordiūrą. Išorinių smurto žymių daugiau nesimatė. Aplinkui buvo būrys žmonių, jie kalbėjo, kad vyras užmuštas. Atvykę į vietą, žmogų bandė reanimuoti - buvo atliekamas pradinis gaivinimas, daromas dirbtinis kvėpavimas ir krūtinės ląstos paspaudimai. Tą darė ji su vairuotoju. Krūtinės ląstos paspaudimų metu šonkaulių sulaužymo požymių nesijautė, netraškėjo. Tuos veiksmus pagrinde atlieka jos kolega paramedikas. Kiek laiko truko bandymas atgaivinti – nepamena. Galėjo trukti apie 40 minučių, bet vyzdžiai nereagavo. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 21), liudytoja Z. T. be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d., 01.05 val., buvo gautas iškvietimas, kad Trakuose, Vytauto g., gatvėje guli sumuštas vyras, kuris dar kvėpuoja. 01.08 val., skambutis perduotas į greitąją, 01.10 val., jų brigada išvyko. 01.11 val. jau buvo įvykio vietoje. Atvykus į vietą ant žemės aukštielninkas gulėjo vyras, jis buvo su drabužiais. Vyras jau buvo miręs.
Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Tai įvyko 2017 m. gruodžio 16 d., buvo daug sniego, pustė. Tą naktį jis su drauge A. buvo prie Trakų eglės, sėdėjo ant suoliuko. Vienu metu prie jų priėjo girtas jaunuolis ir paprašė pavežti. Jam nesutikus, vaikinas pradėjo kažką kalbėti, provokuoti konfliktą. Merginai padarius pastabą, vienu metu vaikinas jos paklausė „ar nori, duosiu tau į snukį“. Tuomet įsiterpė jis (liudytojas) pasakė, kad niekas nenori problemų, išsiskiriam savais keliais ir viskas. Tada vaikinas vėl pasakė „nori, duosiu tau į snukį“. Jis pastarajam atsakė, kad nereikia problemų. Tuo metu pro šalį šaligatviu ėjo žmogus. Jį pamatęs vaikinas ištarė „nori, duosiu jam į snukį“ ir pribėgės prie žmogaus, jį užpuolė. Iš pradžių jaunuolis bandė kažką aiškintis su tuo žmogumi, konfliktavo. Apie ką buvo kalba, negirdėjo, nes konfliktas vyko kitoje kelio pusėje. Iš pradžių įvyko stumdymasis. Jis (liudytojas) iškvietė policiją, patys sėdo į automobilį ir privažiavę prie muštynių vietos mašina - bandė pagąsdinti, signalizavo. Grumtynės vyko priešingoje gatvės, kurioje buvo parduotuvė „IKI“, pusėje. Smūgių nebuvo, buvo tiesiog grumtynės. Kažkuriuo momentu žmogus spėjo pabėgti nuo to jaunuolio. Taip viskas ir baigėsi. Jis su mergina nenorėdami problemų, išvažiavo, nes jaunuolis buvo agresyviai nusiteikęs ir stambus jų atžvilgiu. Po dviejų mėnesių gavo kvietimą į policiją. Tolimesnių grumtynių nematė. Matė tik tą pirmą susistumdymą iki pabėgimo, o paskui jie išvažiavo.
Liudytojas R. R. M. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš matymo, mirusiojo nepažinojo. Įvykio vakarą važiuojant automobiliu „Opel Astra“ pro Trakų kultūros rūmus, pamatė ant kelio išmėtytus kažkokius daiktus, o prie parduotuvės „IKI“ stovintį aukštą vaikiną. Išsigandęs užrakino mašiną ir pradėjo per langą keikdamasis rėkti, kad esant slidžiai kelio dangai, pastarasis stovi kelio važiuojamojoje dalyje. Iš pradžių ant kelio gulinčio žmogaus nepastebėjo. Tuomet stovėjęs vaikinas pagriebė nuo žemės striukę ir ėmė bėgti už Trakų kultūros rūmų. Pavažiavęs kiek toliau, pamatė, kad ant kelio guli ne daiktai, o kruvinas žmogus, todėl iš karto sustojo ir iškvietė policiją. Dar bandė gulintį žmogų kalbinti, bet pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas ir jis sumuštas. Tuo metu prie jo privažiavo dar trys mašinos, žmonės pradėjo klausinėti kas atsitiko. Jis paaiškino, kad žmogų kažkas sumušė. Ant sniego matėsi žmogaus pėdsakai, todėl keli vaikinai pagal juos nubėgo link kultūros rūmų. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo ką matė, bet pastarieji jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė. Tuo metu pro šalį važiavo greitoji medicinos pagalba ir jis jiems pamojo ranka, tačiau šie paaiškino, jog tai ne jų iškvietimas iš nuvažiavo. Neužilgo vaikinai atvedė jaunuolį, kurį pagavo už kultūros rūmų. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke. Kaip jam pasirodė, tai buvo tar pats vaikinas nuris nubėgo nuo įvykio vietos. Po to policijos pareigūnai paaiškino, kad vaikino striukė yra išverčiama į dvi puses – viena pusė raudona, o kita juoda. Jam pasirodė, kad vaikinas išgėręs, tai matėsi iš jo elgesio. Kokie daiktai buvo išmėtyti įvykio vietoje neprisimena, gulėjo „Maxima“ maišelis ir daiktai. Antras policijos ekipažas ir greitoji medicinos pagalba atvažiavo praėjus maždaug 15 minučių nuo iškvietimo. Atvažiavę medikai patikrino pulsą, pasakė, kad dar gyvas ir liepė vienam iš tų privažiavusių vaikinų daryti žmogui širdies masažą. Širdies masažą atliko ne greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Sužalotasis leido kažkokius garsus, iš burnos tekėjo kraujas. Praėjus dviem minutėms nuo greitosios atvažiavimo, širdies masažo metu žmogus mirė, kvėpavimas sustojo, akys nustojo judėti. Po to, kai jis nustojo kvėpuoti, daugiau nebuvo gaivinamas. Gaivinimas truko iki 5 minučių.
Liudytojas N. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, sumušto žmogaus nepažįsta. Įvykis galėjo būti kaip nurodyta jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d. naktį. Trakuose važiavo automobiliu link Vilniaus pusės, pamatė ant kelio sustojusį automobilį, jo vairuotoją ir prie transporto stotelės ant kelio gulintį žmogų. Vaikinas paaiškino, kad vienas asmuo pasišalino link kultūros rūmų, todėl jie keturiese ar penkiese pagal pėdsakus nubėgo jam iš paskos. Pasislėpusį vaikiną surado už kultūros rūmų, atvedė į įvykio vietą ir perdavė policininkams. Tą patį vaikiną, su ta pačia raudona striuke jie buvo matę tą patį vakarą, tik anksčiau besišlaistantį ant kelio. Jis buvo su grupe jaunuolių. Vaikinas ėmė jiems mojuoti rankomis, bet jie nesustojo. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Iš pradžių sumuštasis dar dūsavo, po to nutiko, Kai atvažiavo policija ir medikai, vyras jau matyt buvo miręs. Matė, kad nukentėjusysis buvo gaivinamas. Greitosios medicinos pagalbos medikai vienam jų draugui buvo davę pompą orui pūsti, lyg ir daktarė darė širdies masažą. Jo draugų prašė daryti širdies masažą. Širdies masažą darė D. R.. Neprisimena, kiek laiko buvo daromas širdies masažas. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 100), liudytojas N. J. be aukščiau duotų paaiškinimų, parodė, kad įvykio naktį neprivažiavus pilies, per gatvę prieš eismą ėjo 5 ar 6 vyrai. Pats pirmas buvo aukštas, trumpai kirptas, apsivilkęs raudona striuke. Eidami jie bandė stabdyti automobilius, provokavo, buvo agresyviai nusiteikę.
Liudytojas D. R. parodė, kad įvykis buvo žiemą, naktį iš 2017 m. gruodžio 15 d. į gruodžio 16 d., apie 01.00 val. Su draugų kolektyvu iš Vilniaus važiavo pasivažinėti į Trakus. Važiavo su N. J., A. T. ir kitais. Važiuojant link Trakų pilies, šalikelėje matė einančius tris jaunuolius. Vienas jaunuolis buvo išėjęs į kelią ir elgėsi agresyviai – bandė šokti ant mašinų. Jie nesustodami jaunuolį apvažiavo. Tai buvo naktį, apie 24.00 val. Po valandos ar dviejų grįždami atgal, prie Trakų pagrindinės eglės, priešais transporto stotelę pamatė, stovinčią mašina. Bandydami ją aplenkti, pamatė, kad stotelėje šalia šaligatvio guli žmogus. Jie sustojo ir du draugai kažką nusivijo, o visi kiti – apie 10 žmonių priėjo prie nukentėjusiojo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir laukė, kol ji atvyks. Greitoji atvyko praėjus 5-7 minutėms po iškvietimo. Kadangi stovėjo šalia nukentėjusiojo, greitosios medicinos pagalbos darbuotojas - vyras jo paprašė kol jie susirinks savo įrangą, sužalotajam padaryti dirbtinį širdies masažą. Kaip daryti širdies masažą, paaiškino greitosios pagalbos darbuotojas. Kol medikai pasiruošė įrangą, jis maždaug minutę ar dvi minutes gulinčiam žmogui darė širdies masažą. Kaip parodė medikai, jis dviem rankomis spaudė krūtinę. Paskui masažą perėmė daryti greitosios pagalbos darbuotojai, nes aplinkiniai pradėjo priekaištauti medikams, kodėl jie patys nedaro. Po jo masažą medikai darė dar maždaug 5-10 minučių, bandydami tą žmogų atgaivinti, o paskui pranešė, kad nieko jau negali padaryti. Tam žmogui ant nosies buvo uždėta pompa, jis sužalotajam spaudė krūtinę, o medikas pūtė orą. Sužalojimų nematė, ar žmogus judėjo, neatsimena.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 103), liudytojas A. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 00.00 val., su draugais buvo prie Trakų eglutės, ten pasivaikščiojo, po to važiavo iki pilies. Pakeliui gatve ėjo 5-6 asmenys, kurie bandė stabdyti automobilius. Jų važiavo 6-7 automobiliai, apie 20 žmonių. Vienas tų vyriškių buvo aukštas, raudona striuke. Jie juos apvažiavo ir į konfliktą nesivėlė. Jie po Trakus važinėjo bei vaikščiojo apie 40-50 minučių, kai norėjo nuo pilies pusės važiuoti namo, privažiavus eglutę pamatė autobusų stotelėje stovintį automobilį ir ant žemės gulintį žmogų. Jis važiavo su N. J. automobiliu BMW. Sustoję, išlipo iš mašinos ir pamatė nepažįstamą vyriškį. Šalia stovėjo jaunuolis, kuris pasakė, kad buvo sumuštas žmogus, o tas, kuris jį sumušė, nubėgo už kultūros rūmų. Tada jie su Norbertu pradėjo eiti nurodyta kryptimi ir sekti sniege esančiais pėdsakais. Pėdsakai vedė už kultūros rūmų, užėjo už kampo ir gale prie sienos pamatė tupintį, galvą užsidengusį kapišonu vyriškį pilku džemperiu. Raudona striukė buvo prie jo. Prie vyriškio priėjo penkiese. Vyriškis tik atsistojo ir paprašė jo nemušti, kadangi jį patį sumušė. Jie liepė eiti į gatvę ir ten viską išsiaiškinti. Atėję pamatė policijos ekipažą ir vaikiną perdavė policijos darbuotojams. Tai buvo tas pats vyriškis, kuris anksčiau tą vakarą ėjo gatve ir stabdė automobilius.
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.
2017-12-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65460-17 dėl to, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 0.50 val., viešoje vietoje - Vytauto g. 69, Trakuose, Trakų r. sav., G. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius rankomis bei kojomis L. A., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, o pastarajam nukritus - ne mažiau dešimties smūgių koja į galvos sritį, nužudė L. A. (t. 1, b. l. 1).
Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų - ROIK 0117000697147 ataskaitos (t. 1, b. l. 8) matyti, jog apie įvykį policijai buvo pranešta 2017 m. gruodžio 16 d., 01.05 val., nurodant, kad 2017 m. gruodžio 16 d., 01 val. 05 min. gauta informacija, jog ką tik prie parduotuvės IKI kažkoks vyriškis bandė apiplėšti praeivį, sužalojo, pabėgo. Vyras apie 60 metų amžiaus, kvėpuoja, be sąmonės, sužalotas veidas. Sujungta su Vyriausiuoju policijos komisariatu, informuota Greitoji medicinos pagalba. Pajėgos išsiųstos 2016 m. gruodžio 16 d., 01:06:09, atvyko 2017 m. gruodžio 16 d., 01:09:06.
Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų - ROIK 0117000697143 ataskaitos (t. 1, b. l. 9) matyti, jog apie įvykį policijai buvo pranešta 2017 m. gruodžio 16 d., 01.01 val., nurodant, kad 2017 m. gruodžio 16 d., 00.58 val., gauta informacija, kad aikštėje prie eglutės vyriškis su raudona striuke agresyvus, kabinėjasi prie praeivių, pareiškėjas pravažiuojantis, neprisistatė. Pajėgos išsiųstos 2016 m. gruodžio 16 d., 01:08:23, atvyko 2017 m. gruodžio 16 d., 01:15:15.
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017-12-26 raštu Nr. 41D(V)-2243 (t. 1, b. l. 12-13) pasitvirtina, kad 2017 m. gruodžio 16 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) ir du skambučiai iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su raštu pateiktos skambučių garso įrašų kopijos.
Kaip matyti iš 2019-02-13 kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 14-16), buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017-12-26 raštu Nr. 41D(V)-2243 pateikti garso įrašai: 1) 10.102.186.21_2017-12-16_00-58-27_25.02 (duomenys neskelbtini); 2) 10.102.186.21_2017-12-16_01-01-48_25.09 (duomenys neskelbtini); 3) 10.102.186.21_2017-12-16_01-08- 27_25.04 (duomenys neskelbtini). Pirmame įraše - 10.102.186.21_2017-12-16_00-58-27_25.02 (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pokalbis - Operatorius: 112. Operatorius: 112, klausom. Pranešėjas: Sveiki, Trakuose čia vienas neadekvatus nori su visais muštis prie eglės. Operatorius: Trakai, prie eglės, taip. Pranešėjas: Taip. Operatorius: Tai ten bus aikštė kažkokia taip, kaip suprantu? Pranešėjas: Jo prie kažkokios mokyklos žinokit, patys esam iš Vilniaus ir nežinau, čia tiesiog matau jis raunasi (nesigirdi). Operatorius: sakykit dabar, kaip tas asmuo atrodo. Pranešėjas: raudona striukė (nesigirdi). Operatorius: raudona striuke, agresyvus taip? Pranešėjas: taip. Operatorius: aišku, jūs ten praeivis būsite? Pranešėjas: pravažiuojantis. Operatorius: aišku, perduosiu pareigūnams. Pranešėjas: dėkui viso.
Antrame įraše - 10.102.186.21_2017-12-16_01-01-48_25.09 (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pokalbis - Operatorius: 112 klausom. Pranešėjas: žiūrėkit trumpai, čia ką tik užpuolė žmogų. Trakai, Vytauto g., prie IKI, čia netoli policijos komisariatas, guli tas žmogus ant kelio, tas pabėgo iš įvykio vietos. Operatorius: jūs matėt visą įvykį? Pranešėjas: jo. Tas ką tik pabėgo, grynai, aš va, važiavau iš toli ir už 200 metrų mačiau (nesuprantama) labai blogas kelias, lėtai važiavau, va čia viską matau, čia matyt apiplėšt mėgino ar ką nežinau. Operatorius: pasakysite požymius, į kurią pusę nubėgo, kaip apsirengęs. Pranešėjas: viską ir aš netgi žinau kas čia toks. Operatorius: tai aš jus dabar sujungiu su policija, klausykit o greitosios nereikia tam žmogui. Pranešėjas: reikia, jis ten guli. Operatorius: kiek jam metų, kas sužalota? Sąmoningas su sąmone, be sąmonės? Pranešėjas: jisai vos guli, žodžiu, dūsauja, kruvina burna, guli ant pilvo. Operatorius: kiek metų jam? Pranešėjas: apie 60. Operatorius: gerai, dabar nedėkit ragelio, sakysit viską policijai, greitoji jau važiuoja. Pranešėjas: jo labai gerai, kad greitoji atvažiuos kuo greičiau, gerai, ačiū. Operatorius: laukit. Jungia su policija. Fone - užpuolė žmogų, tai laukiu, kažkoks bachūras pabėgo.
Operatorius: Vytauto 60? Pranešėjas: Vytauto nežinau čia kiek, prie IKI. Operatorius: Vytauto, prie IKI. Pranešėjas: nežinau čia kiek, gal koks 46. Operatorius: prie IKI, ane. Pranešėjas: prie IKI, jo. Operatorius: tai kas ten plėšimas įvyko ar kas? Pranešėjas: nu nežinau, guli sumuštas žmogus va guli, dūsauja, o kitas pabėgo, kažkoks. Operatorius: įtariamasis vienas buvo? Pranešėjas: jo kalbu. Įtariamasis vienas buvo jo. Operatorius: gal pasakysit kaip įtariamasis atrodė? Pranešėjas: pilkas megztinis, juoda striukė, trumpai kirptas, labai kūdas, maždaug 1 m 80. Operatorius: apie 1 m 90, kūdas. Pranešėjas: jo kūdas (fone užpuolė žmogų), nubėgo. Operatorius: link kur nubėgo? Pranešėjas: už kultūros rūmų nubėgo. Operatorius: už kultūros rūmų nubėgo, šalia kultūros rūmų viskas vyko, tai vat tuoj, tas vyras be sąmonės, kur nukentėjo? Pranešėjas: (su policija šneku (kažkam gatvėj) (nesuprantama)), čia daug žmonių susirinko, dabar tik greitoji tegu greitai atvažiuoja. Kažkam gatvėj - tas bachuras nubėgo už kultūrkės, trumpai kirptas, kaip tu, tik maždaug mano ūgio, nežinau, vieną tik mačiau, va iš ten važiavau, čia. Operatorius: fone - nubėgo įtariamasis, aukštas, 1 m. 90 cm. Pranešėjas: +/- jo, kūdas, pilkas megztinis. Operatorius: laukit policijos gerai? Pranešėjas: laukiam.
Trečiame įraše - 10.102.186.21_2017-12-16_01-08-27_25.04 (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pokalbis - Pranešėjas (kažkam gatvėj) - dabar jau verskit žinok ant šono. Operatorius: 112 klausau. Pranešėjas: čia mes skambinom, čia žmogus guli, kuris tuoj baigs nusibaigti, pamėlynavo guli, nekvėpuoja rodos. Operatorius: greitoji važiuoja. Pranešėjas: davaj, ačiū.
2017-12-16 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 1, b. l. 21) patvirtina, kad medicinos pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta 2017 m. gruodžio 16 d., 01.05 val. Medikų brigadai atvykus 2017 m. gruodžio 16, d., 01.11 val., adresu Vytauto g. 60, Trakuose, rastas gulintis ant gatvės sumuštas vyras, be sąmonės, sužeistu veidu, be gyvybės ženklų.
Iš 2017-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 25-26, 29-30, 31-40) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie transporto stotelės šalia parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto gatvėje, Trakuose, nustatyta, kad ant parduotuvės pastato yra įrengtos vaizdo kameros. Nuo pastato 24 m atstumu, kitoje gatvės pusėje yra autobusų stotelė „IKI parduotuvė”. Stotelėje yra kelio ženklas „Stotelė“. Nuo ženklo 3,1 m atstumu yra stiklinis paviljonas, kuriame yra suoliukas. Nuo važiuojamosios pagrindinės kelio dalies yra išplatėjimas įvažiuoti į stotelę. Nuo paviljono kairiojo kampo 2,6 metro, nuo dešinio kampo 3,5 m atstumu guli vyriškos lyties lavonas (atstumas iki galvos). Vyriškos lyties lavonas guli ant važiuojamosios dalies galva į šaligatvį, kūnas 45 laipsnių kampu. Į dešinį paviljono kampą. Iš dešinės paviljono pusės 1,3 m atstumu yra betonuota šiukšlių dėžė. Nuo to pačio kampo 2,5 m atstumu pastatytas suoliukas. Nugarinėje paviljono pusėje - Trakų kultūros rūmai, kurių adresas - Vytauto g. 69, Trakai. Nuo stotelės paviljono pro kairę pusę sniege, link Trakų kultūros rūmų eina avalynės pėdsakų takelis, kuris veda už Kultūros rūmų pastato, bei atgal iki stotelės. Ant kultūros rūmų pastato yra įrengtos vaizdo kameros. Prie stotelės paviljono iš kairės pusės, 2,5 metro atstumu stovi polietileninis maišelis „Maxima“, kuriame yra juodas odinis telefono dėklas su telefonu „Nokia“, trys raktai, kryželis, metalinis termosas, maišelis, duona, batonas, gabalėlis lašinių, žuvies taukų kapsulės, maišelis obuolių, gabalas daktariškos dešros, turistų pusryčių konservų dėžutė, peilis ruda rankena, gabalėlis rūkytos dešros, keturios dėžutės, Eurovaistinės „Acorus“ arbatos, keturi įpakavimai „Miolers“ žuvies taukų, dantų pasta.
Iš 2017-12-16 lavono apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 27-28, 31-40) matyti, kad 2017 m. gruodžio 16 d., 03.15 - 04.20 val. apžiūrėjus L. A. lavoną, nustatyta, jog lavonas guli ant važiuojamosios kelio dalies, viešojo transporto stotelėje, ties šaligatviu - įlaipinimo vietos. Lavono viršugalvio kairė pusė apie 4 cm nuo šaligatvio krašto. Lavonas guli įstrižai, 45 laipsnių kampu atviru tarp šaligatvio ir kelio pastatų mažėjančia tvarka. Galva nukreipta į šaligatvio kraštą, kojos - į namą adresu Vytauto g. 54, Trakai. Lavonas guli ant nugaros, kūnas tiesus, pakaušiu dalinai remiasi į žemę, o kaire puse - į po galva gulintį netvarkingai susuktą šaliką. Dešinė ranka nežymiai sulenkta per alkūnę, vidiniu paviršiumi remiasi į žemę, pirštai pusiau sulenkti į kumštį, ranka apie 45 laipsnių kampu atitraukta nuo kūno. Kairė ranka 90 laipsnių kampu sulenkta per alkūnę, pirštai sulenkti į kumštį, nugariniais galais remiasi į juosmens kairės pusės priekinį paviršių. Kojos ištiestos per kelius, 10 laipsnių kampu praskėstos. Dešinė pėda vidiniu paviršiumi remiasi į žemę, kairė apie 45 laipsnių kampu pasukta į išorę. Apranga: pilkas per galvą maunamas, iki krūtinės vidurio segamas užtrauktuku, megztinis, užtrauktukas pilnai atsegtas, megztinio apatinis kraštas patrauktas į viršų, pilnai apnuoginta apatinė pilvo dalis, abi rankovės patrauktos į viršų - dešinė virš alkūnkaulio ilinės ataugos projekcijos, kairė iki vidurinio dilbio trečdalio; po megztiniu pilkos spalvos marškiniai trumpomis rankovėmis, priekyje segami sagomis, visos sagos užsegtos, išskyrus viršutinę, kuri tvarkingai atsegta, marškinių apatinis kraštas iki bambos apačios patrauktas į viršų; Kelnės sportinės, pilkos spalvos, per juosmenį ant gumos, iš vidaus rišami raišteliu; raištelį atrišus, yra juodos spalvos sportinės kelnės, per juosmenį ant gumos, iš vidaus rišami raišteliu; apatinės kelnaitės pilkai mėlynos spalvos, languotos; apautas juodais, rišamais raišteliais, pusbačiais, kurie tvarkingai surišti aplink blauzdos apatinį trečdalį; ant dešinės kojos tamsiai pilkos spalvos kojinė; ant kairės kojos šviesiai pilkos spalvos kojinė. Po galva guli mėlynai raudonos spalvos šalikas, ties kaire veido puse ant šaligatvio guli pilkos spalvos megzta kepurė. Ties kaire kūno dalimi, juosmens srityje guli išversta juodos spalvos striukė su geltonu vidiniu pamušalu, užsegama užtrauktuku, kuris iki pusės prasegtas. Drabužiai yra drėgni. Ant dešinės plaštakos trečiojo piršto yra baltos spalvos metalo su juodais įspaudais žiedas. Lavono akys užmerktos, ragenos skaidrios, vyzdžiai lygūs, apie 0,5 cm skersmens, kairės akies obuolio kraujagyslių injekcija. Nosis tiesi, čiuopiant nosikaulių krepitacijos nejuntama, nosies landose nedaug skysto kraujingo skysčio. Burna praverta, liežuvis už dantų. Kaklas tiesus, krūtinės ląsta cilindro formos, pilvas krūtinės ląstos lygyje, išangė uždara, aplinka švari. Lavoniniai reiškiniai: aplinkos temperatūra – 0,7 Celsijaus, šlapdriba. Lavoninis sustingimas: kramtomųjų raumenų, sprando - stiprus, dešinės rankos ir kojos - silpnas, abiejų plaštakų pirštų - silpnas, kairės rankos ir kojos - vidutinis. Lavondėmės šviesiai violetinės spalvos, difuziškai išsidėsčiusios nugarinėje kūno dalyje, paspaudus išnyksta ir atsistato per 45 sek. Kūno temperatūra: pažastyje - 26,7 Celsijaus, tiesiojoje žarnoje - 35,2 Celsijaus, vėlyvųjų lavoninių reiškinių nėra. Sužalojimai: kairiojo antakio išoriniame gale apie 1 cm ilgio žaizda, iš kurios, paspaudus vangiai kraujuoja. Dešinės akies apatinio voko išorinėje dalyje apie 1 cm skersmens violetinė kraujosruva, ties kairės akiduobės išorinio kampo projekciją apie 1 x 1 cm plotyje odos nubrozdinimas žemu drėgnu dugnu. Kairės akies vokuose violetinė su patinimu kraujosruva kairės akies paakyje, apie 5 cm skersmens, violetinė, reljefinė poodinė kraujosruva, kurios fone apie 0,5 cm odos įtrūkimas žemu raudonu dugnu. Apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, ties viduriu kelios paviršinės žaizdos, paspaudus vangiai kraujuoja, dantų vainikų lūžių nestebima. Apatinės lūpos dešinėje pusėje, išorinėje dalyje, apie 1 x 1 cm plotyje kelios horizontalios žaizdos, paspaudus vangiai kraujuoja. Dešinio dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje apie 1 cm ilgio gilus įbrėžimas, žemu raudonu dugnu. Čiuopiant veido kaulai nelūžę, šonkauliai - nekrepituoja, galūnių kaulų patologinio paslankumo nejuntama.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-12-16 tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 2), įvykio vieta yra stebima miesto vaizdo kameromis. Vaizdas iš kompiuterio monitoriaus buvo nufilmuotas mobiliojo ryšio telefonu „iPhone“ ir pridėtas prie tarnybinio pranešimo įkeltas į IBPS.
Pagal 2017-12-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 3-5) UAB „Lyderio grupė” pateikė vaizdo įrašą, įrašytą į CD, kurį 2017 m. gruodžio 16 d. naktį, adresu Vytauto g. 60, Trakai, užfiksavo kameros Nr. 5 ir Nr. 6.
Kaip matyti iš 2017-12-17 kitų objektų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 6), buvo apžiūrėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-12-16 tarnybiniu pranešimu pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad laikas kameroje užfiksuotas 2017-12-16, 00:24:33 val. Vaizdo įraše yra matyti, kad pro kiemus nuo kairiosios parduotuvės „IKI“ pusės eina tamsiai apsirengęs vyras, dešinėje rankoje nešasi „Maxima“ maišą, toliau vyras pasuka į dešinę pusę ir eina link pėsčiųjų perėjos, kuri veda link Trakų kultūros namų. Perėjęs gatvę, vyras pasuka link stotelės, eina ramiu žingsniu. Nuo prie Trakų kultūros namų stovinčios Kalėdų eglės pusės prie vyro pribėga kitas vyras, apsirengęs raudona striuka, ant gobtuvo su kailiuku ir pradeda prieš tai ramiai ėjusi vyrą vyti nuo šaligatvio, vyras pradeda gūžtis ir nuo jį puolančio asmens šalintis, išeina į važiuojamąja kelio dalį. Vyras raudona striuke pradeda vyrą stumdyti, nustumia nuo gatvės į parduotuvės „IKI“ pusę. Vyras bando nuo jį užpuolusio vyro bėgti. Tamsiai apsirengęs vyras gūžiasi, bando gintis, eina atbulas, o vyras raudona striuke jį puola (vyras išskleidęs rankas į šonus, iškišęs krūtinę į priekį, bando krūtine stumti vyrą, kurį užpuolė). Tuomet dešine ranka trenkia smūgį priešais jį veidu stovinčiam tamsiai apsirengusiam vyrui į kairę galvos pusę. Tamsiai apsirengęs vyras mosteli ranka ir bando greitu žingsniu nuo jį puolančio asmens šalintis, paeina į dešinę pusę, kur vyras raudona striuke jį pasiveja, sustabdo griebdamas už kairės rankos. Tamsiai apsirengęs vyras padeda „Maxima“ maišelį ant žemės ir abiem rankomis nuo savęs stumia jį puolantį vyrą raudona striuke. Vyras raudona striuke kaire ranka trenkia dar vieną smūgį tamsiai apsirengusiam vyrui į dešinę galvos pusę. Tamsiai apsirengęs vyras ginasi, vis bando atbulas pabėgti nuo jį puolančio vyro, ištiesia prieš puolantį rankas. Atstumia jį puolantį vyrą ir vėl bando pasišalinti, tačiau vyras raudona striuke jį vejasi ir bando trenkti. Tamsiai apsirengęs vyras stengiasi pasišalinti, tačiau vyras raudona striuke jam neleidžia išeiti, juda šalia jo puolančia poza (rankos patiestos per šonus, krūtinė į priekį), tamsiai apsirengęs vyras vis bando nuo savęs atstumti vyrą raudona striuke. Kelias sekundes vyrai stovi. Tuomet tamsiai apsirengęs vyras pakelia abi rankas į viršų ir staigiai abi nuleidžia, iš karto eina į šoną, bando nuo jį puolančio asmens nueiti, tačiau vyras su raudona striuke dešine koja spiria tamsiai apsirengusiam vyrui į kojas. Tuomet tarp vyrų prasideda grumtynės. Tamsiai apsirengęs vyras apsikabina per liemenį vyrą raudona striuke, kuris tuo momentu atsisukęs į jį nugara ir bando pargriauti. Jam to padaryti nepavyksta. Vyrai grumiasi. Vyras raudona striuke smūgiuoja kelis smūgius tamsiai apsirengusiam vyrui į veidą. Tamsiai apsirengęs vyras, gindamasis taip pat bando trenkti jį puolančiam vyrui raudona striuke. Vyras raudona striuke bando kelis kartus smūgiuoti tamsiai apsirengusiam vyrui į veidą, tamsiai apsirengęs vyras laiko pakeltas rankas ir bando smūgius nugesinti. Tamsiai apsirengęs vyras pradeda eiti atbulas, apsisuka ir pradeda bėgti nuo jį puolančio vyro, kuris jį vėl pradeda vytis. Konfliktas persikelia ant važiuojamosios kelio dalies. Vyras raudona striuke tamsiai apsirengusį vyrą pasiveja, vėl užpuola ir vyrai pradeda galynėtis. Abu vyrai nukrenta ant žemės. Abu atsikelia. Vyras raudona striuke tranko tamsiai apsirengusį vyrą abejomis rankomis. Tamsiai apsirengęs vyras taip pat bando atstumdamas nuo savęs vyrą raudona triuke jam trenkti. Tamsiai apsirengęs vyras susilenkia, rankas padėjęs sau ant kelių ir stovi žiūrėdamas į žemę. Vyras raudona striuke vėl pradeda pulti tamsiai apsirengusį vyrą - spiria koja vyrui tiesiu smūgiu į pilvą. Vyras pagauna užpuoliko koją, jie galynėjasi. Tamsiai apsirengęs vyras sugriebia vyrui raudona striuke už striukės, jie abu stovi susikabinę rankomis ir tamsiai apsirengęs vyras bando nutraukti vyrui raudoną striukę. Vyrai nuo važiuojamosios kelio dalies, pereina ant šaligatvio, šalia stotelės paviljono. Vyras raudona striuke spardo vyrui bandančiam nuo jo nutraukti striukę kojomis per kojas. Prie stotelės atbula eiga privažiuoja pilkos spalvos automobilis, galimai „Opel“ markės minivenas, pastovi ir nuvažiuoja į stoties pusę. Pro šalį gatve pravažiuoja baltos spalvos automobilis, nuvažiuoja į Trakų pilies pusę. Vyrai atsikabina ir išsilygina. Vyras raudona striuke bando apsivilkti striukę, kuri nuimta išvirkščiai iki rankovių. Nepavykus to padaryti, nusiima striukę ir numeta ant žemės. Tamsiai apsirengęs vyras taip pat nusiima striukę ir padeda ant žemės. Vyrai vėl pradeda galynėtis. Tuomet vyras buvęs su tamsia striuke nukrenta ant žemės ant dešinio šono ir vyras, kuris buvo apsirengęs raudoną striukę spiria gulinčiam vyrui į veido/galvos sritį 7 smūgius, gulintis vyras nebejuda. Tuomet dar spiria viena smūgį į pilvo-krūtinės sritį, toliau nejudančiam vyrui spiria dar vieną kartą į galvos sritį, pasilenkia prie vyro galvos ir stovi kelias sekundes pasilenkęs. Tuomet atsitiesia, dar spiria du kartus į galvos sritį ir nuo vyro nueina, vyras lieka gulėti ant žemės nejudėdamas. Vyras, kuris buvo apsirengęs raudoną striukę pasiima striukę nuo žemės ir pradeda bėgti pro stotelės paviljoną link Trakų kultūros namų, gatvėje sustoja tamsios spalvos automobilis, atvažiavęs nuo Trakų pilies pusės.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1458/2017 (01) (t. 1, b. l. 46-54, 61-76) nurodoma, kad L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Į tai nurodo: vainikinės arterijos lipofibrozė, spindžio stenozė iki 25%, mikroskopiškai nustatytas kairės vainikinės arterijos spazmas, makroskopiškai padidėjusi širdies masė – 505 g, aortos vožtuvo fibrozė, širdies netolygi pilnakraujystė, mikroskopiškai miokarde netolygi pilnakraujystė, vietomis vyraujanti veninė, smulkiažiedininė perivaskulinė fibrozė, miocitai vietomis sustorėję ir sutrumpėję, miocituose išryškėjusios miofibrilės, židininė fragmentacija ūmus širdies sutrikimas: skystas kraujas širdies ertmėse, taškinės kraujosruvos širdies paviršiuje, veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas.
L. A. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- veido odos nubrozdinimai, kraujosruvos, kairės akies viršutinio voko žaizda, lūpų gleivinės žaizdos ir kraujosruvos, dešinio žasto odos nubrozdinimas. Šie sužalojimai, remiantis jų makro ir mikromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, kelių - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties.
- V-VI šonkaulių lūžiai kairėje su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis. Šie sužalojimai, remiantis jų makro ir mikromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties.
- dešinio kelio odos nubrozdinimas su kraujosruva. Šie sužalojimai, remiantis jų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, 4-6 parų laikotarpyje iki mirties.
Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių pasėkoje, dešinio žasto odos nubrozdinimas padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje, dešinio kelio sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje, šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių pasėkoje. Nesant tikslių situacinių aplinkybių, tiksliau atsakyti į šį klausimą nėra galimybių.
Sužalojimai dešinio kelio srityje padaryti 4-6 parų laikotarpyje iki mirties, kiti sužalojimai padaryti kelių-keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, galimai neužilgo vienas po kito.
L. A. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Lavono kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų, opiatų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir jo metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta.
Ekspertas S. L. teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadą Nr. M 1458/2017(01), taip pat paaiškino, kad su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02) nėra išsamiai susipažinęs, žino tiek, kiek išgirdo teisiamojo posėdžio metu. Šio ikiteisminio tyrimo metu jis atliko L. A. kūno tyrimą bei gavęs papildomo tyrimo rezultatus, pateikė išvadą, kad L. A. mirties priežastis buvo ūmus širdies veiklos sutrikimas, esant išreikštai lėtinei išeminei širdies ligai. Teikdamas išvadą, turėjo tik savo tyrimo - po kūno tyrimo ir papildomo tyrimo rezultatus, pagrinde rėmėsi histologinės laboratorijos išvada. Tyrimui jam buvo pateikta tik greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Tyrimo metu ant mirusiojo kūno buvo nustatyta daug ir įvairių sužalojimų, pradedant kraujosruvomis ir žaizdomis, baigiant šonkaulių lūžiais, tačiau sužalojimo, turėjusio tiesioginę įtaką mirčiai, nenustatė Šiuo atveju buvo neaišku, todėl smulkesniam, detalesniam ištyrimui buvo paskirtas histologinis tyrimas. Šiuo nestandartiniu atveju, pradžioje buvo galvota, jog gali būti difuzinis aksoninis galvos smegenų sužalojimas, tačiau gavus histologinio ištyrimo išvadą su smulkesniais aprašymais po mikroskopinio ištyrimo, morfologinių pakitimų, kuriuos galėjo sukelti galvos sužalojimai, galvos smegenyse nebuvo rasta. Todėl, nesant dominuojančiam aiškiam sužalojimui, kuris galėjo lemti mirtį, remiantis savo diagnoze, radiniais autopsijos metu, histologinio ištyrimo rezultatais, buvo suformuluota tokia diagnozė, kokia ji ir buvo pateikta – t. y. širdies sutrikimas įvyko esant išreikštai lėtinei išeminei širdies ligai. Visų pirma, buvo nustatytas širdies masės padidėjimas. Tyrimo metu širdies masė buvo nustatyta 500 g, kai tuo tarpu normali širdies masė yra nuo 250 iki 350 g. Taip pat buvo pažeistas aortos vožtuvas, išreikšta jo fibrozė. Mikroskopiškai ištyrus širdies raumenį, nustatyta perivaskulinė fibrozė, miocitai vietomis sustorėję ir sutrumpėję, miocituose išryškėjusios miofibrilės. Įvertinus visus šiuos dalykus, buvo prieita prie išvados, kad galima diagnozuoti išeminę širdies ligą. Išvardinti širdies pakitimai jokiu būdu neatsiranda po mirties. Jie vystosi gyvam žmogui. Šie širdies pakitimai neatsiranda per vieną dieną. Jie neatsiranda netgi per savaitę ar per mėnesį. Tam reikia metų. Tyrimo metu mirusiajam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai ir jis negali paneigti to, kad tokie sužalojimai galėtų būti padaryti gaivinimo metu. Šiuo atveju, ūmų širdies veiklos sutrikimą, esant lėtinei išeminei širdies ligai, galėjo sukelti padidintas fizinis krūvis, stresas. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, matė, kad vyksta konfliktas, bet šiuo atveju tai neprieštarauja jo tyrimui, nes konfliktą, reikėtų vertinti kaip fizinį krūvį širdžiai, kuri yra pažeista ligos. Dėl to ir galėjo sutrikti širdies ritmas. Abejoja, kad spardymas į liemenį galėtų sukelti ūmų širdies veiklos sutrikimą. Tyrimo metu nematė tokio vidinio sužalojimo, kuris būtų galėjęs tiesiogiai nulemti mirtį. Tai nebuvo patvirtinta nei makroskopiškai, nei histologiškai. Mano, kad širdies veiklos sutrikimą galėjo sukelti ne suduoti smūgiai, o pats konfliktas, kadangi tokiam sutrikimui gali turėti įtakos ir žodinis konfliktas, kuris kels neigiamas emocijas, kas gali atsiliepti pažeistos širdies veiklai. Tyrimo metu buvo nustatyta spindžio stenozė iki 25 procentų, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Spindžio stenozė yra vienas iš rodiklių, kad žmogus serga išemine širdies liga. Stenozė gali būti 25, 50 ir taškinė. Šiuo atveju buvo nustatyta 25 procentų. Sudėjus visus pakitimus - aortos vožtuvo fibrozę, dėl ko širdis papildomai stipriau turi dirbti, negu normali širdis, spindžio spinozę, visa tai sukelia širdies išeminę ligą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. H 486/2017(01) (t. 1, b. l. 79-81) nurodyta, kad iš atsiųstų vidaus organų pagamintuose ir nudažytuose <...> mikropreparatuose rasti morfologiniai pokyčiai: Smulkios kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, dangaluose. Smegenų žievėje pilnakraujystė, vyraujanti veninė, nežymus perivaskulinis ir periceliulinis pabrinkimas, perivaskulinėse srityse vietomis hemosiderinas. Požievio srityje, kamiene ryški veninė pilnakraujystė, perivaskulinis ir periceliulinis pabrinkimas, kraujagyslėse eritrocitai hipochromiški. Didžiojoje smegenų jungtyje pilnakraujystė, arteriolių hialinozė, pavieniai pasąmominiai kūneliai perivaskulinėse srityse, nežymus perivaskulinis pabrinkimas. Miokarde netolygi pilnakraujystė, vietomis vyraujanti veninė, smulkiažidininė perivaskulinė fibrozė, lipidozė, miocitai vietomis sustorėję ir sutrumpėję, miocituose išryškėjusios miofibrilės, židininė fragmentacija. Plaučiuose ryški pilnakraujystė, plaučių audinys netolygiai oringas, smulkiųjų bronchų spindžiuose pluoštais deskvamuotas bronchinis epitelis, eritrocitai, peribronchialiai židininės intraalveolinės kraujosruvos. Vainikinės arterijos lipofibrozė, spindžio stenozė apie 25%. Kepenyse židininė perihepatocitinių sinusoidų pilnakraujystė, smulkiažidininis, smulkiavakuolis hepatocitų suriebėjimas. Kasoje dalinė autolizė, smulkiažidininė tarpskilitelinė fibrozė. Inkstuose ryški pilnakraujystė ypač išreikšta jukstameduliarinėje srityje su židininėmis perivaskulinėmis intrakanalikulinėmis kraujosruvomis. Blužnyje ryški pilnakraujystė. Antinksčiuose žievės mažakraujystė, židininė delipidizacija, ryški pilnakraujystė riboje žievės su šerdine sritimi. Minkštuosiuose audiniuose iš V-to šonkaulio projekcijos, minkštuosiuose audiniuose iš smakro, dešinio smilkinio, perivaskulinės infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė teismo medicinos histologė L. V. parodė, kad atliko L. A. (tirto 2017-12-18 specialisto išvada Nr. M 1458/2017 (01)) histologinį tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. H486/2017 (01). Atsakydama į klausimą, ar histologinio tyrimo preparatuose yra požymių rodančių, kad L. A. galėjo būti padaryti sužalojimai, pvz.: galvos smegenų sužalojimai; plaučių sužalojimai ir pan., nurodė, kad išvadoje aprašyti pakitimai smegenyse ir plaučiuose: „smulkios kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dangaluose, plaučiuose, ryški pilnakraujystė, plaučių audinys netolygiai oringas, smulkiųjų bronchų sprindžiuose pluoštais deksvamuotas bronchinis epitelis, eritrocitai, peribronchialiai židininės infraalveolinės kraujosruvos“. Šiuos morfologinius pokyčius, aprašytus išvadoje, vertina autopsiją atlikęs ekspertas. Atsakydama į klausimą ar jos specialisto išvadoje Nr. H 486/2017(01) histologinio tyrimo preparatuose yra požymių, rodančių, kad L. A. galėjo būti ištiktas šoko, nurodė jog inkstuose ir antinksčiuose aprašyti morfologiniai šoko požymiai. Atsakydama įklausimą, nurodė jog histologas lavono tyrime ir galutinės išvados surašyme nedalyvauja (t. 1, b. l. 83-85).
2018-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (patikslinta 2018-07-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi) (t. 1, b. l. 130-133, 134-135) byloje nukentėjusiajam L. A. buvo paskirta kompleksinė komisinė teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177-194) pasitvirtina, kad L. A. mirties priežastis – krūtinės ir galvos mechaninė trauma - , t. y. į šias kūno sritis suduotų smūgių metu patirti mechaniniai sužalojimai, jis mirė dėl politraumos: širdies ir plaučių sukrėtimo, galvos smegenų sukrėtimo sindromo, įtariamo sunkaus difuzinio aksonų pažeidimo (DAI).
Ekspertizės akto dalyje „Medicininių dokumentų duomenys“ aprašyti tyrimui pateikti L. A. medicininių dokumentų duomenys. Iš asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro, matyti, kad Gydytojų įrašai pradėti 2001 metais. Įklijuotas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad L. A. nuo 2001-11-04 iki 2001-11-06, buvo gydomas VšĮ Trakų ligoninėje. Diagnozė: Disociaciniai sutrikimai (veido traukuliai), PAH II“. 2001-12-11 bendrosios praktikos gydytojo k- ja.: Gydėsi stacionare, ten diagnozuota PAH. Atvyko dėl bendro silpnumo. Obj.: normostetinio kūno sudėjimo, oda ir matomos gleivinės švarios, (duomenys neskelbtini)80 mmHg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis. Kojose edemų nėra. Tyrimai: EKG, echokardioskopija. Diagnozė: PAH Ist. 2001-12-11 gydytojo echoskopuotojo k-ja.: atlikta širdies echoskopija. Išvada: Patologijos nestebima. 2001-12-14 klinikinės fiziologijos gydytojo k-ja: atlikta EKG Nr. 4184 (2011-12-11). Išvada: Sinusinė bradikardija. Širdies rotacija pagal laikrodžio rodyklę. 2001-12-14 bendrosios praktikos gydytojo k-ja.: Įvertinus tyrimų rezultatus (AKS, EKG: sinusinė bradikardija; echoskopija) tęsiamas gydymas. Atvykti kontrolei. Daugiau įrašų, susijusių su širdies patologija nėra. Iš asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro matyti, kad Gydytojų įrašai pradėti 2002 metais. L. A. periodiškai buvo gydomas dėl paranoidinės šizofrenijos. Istorijoje įklijuotos epikrizės iš Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės, kur buvo gydomas L. A.: 2004-10-24 - 2004-12-03 Diagnozė: Paranoidinė Šizofrenija, epizodine eiga su stabiliu deficitu (F 20.0); Pirminė arterinė hipertenzija I-II.; 2004-12-12 - 2005-01-28 Diagnozė: Paranoidinė Šizofrenija, epizodinė eiga su stabiliu deficitu (F 20.0); Pirminė arterinė hipertenzija I-II.; 2011-10-25 iki 2011-12-20. Diagnozė: Paranoidinė Šizofrenija, rezistentiška gydymui forma (F20.0). Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (I11.9). Daugiau įrašų, susijusių su širdies patologija nėra.
Ekspertizės akto dalyje „Duomenų aptarimas“ nurodoma, jog 2018-10-18 įvyko ekspertų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau - LSMUL) VšĮ Kauno klinikų gydytoja patologė prof. habil. dr. D. P.; LSMUL VŠĮ Kauno klinikų gydytoja kardiologė doc. dr. G. B.; LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas dr. L. K., bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas S. M.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos užsakyti L. A. histologiniai preparatai, kurie gauti 2018-10-02. Preparatai 2018-10-03 perduoti gydytojai - patologei prof. habil. dr. D. P.. Ekspertizei pateikti duomenys, kaip ekspertizės akto tiriamosios dalies projektas, elektroniniu paštu buvo išsiųsti komisijos nariams dr. L. K. ir doc. dr. G. B.. Posėdžio metu prof. D. P. supažindino komisijos narius su histologinių preparatų peržiūros rezultatais, pakomentavo patologinius radinius ir galimas jų interpretacijas. Taip pat posėdžio metu peržiūrėtos L. A. autopsijos metu darytos nuotraukos, aptartos traumos aplinkybės, įvertinti autopsijos radiniai, histologinio tyrimo duomenys, galimos patologinių radinių interpretacijos.
1) Paneigti lėtinės išeminės širdies ligos diagnozę apskritai (ne tik kaip L. A. mirties priežastį). Šios ligos diagnozės pagrindimui duomenų nepakanka. Tai grindžiama šiais motyvais:
- nėra lėtinės išeminės širdies ligos anamnezės;
- nėra duomenų apie šios ligos klinikines apraiškas L. A. esant gyvam;
- nepakanka morfologinio substrato lėtinės išeminės širdies ligos diagnozei pagrįsti. Histologiniuose preparatuose rastas vienas širdies arterijos pjūvis, kuriame matoma aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį ne daugiau 25 %, tuo metu, kai arterijos stenozė laikoma kliniškai reikšminga, jei spindis siaurinamas 50% ir daugiau;
- širdies arterijos spazmas, kuris laikomas reikšmingu motyvu formuluojant SI Nr. M 1458/2017(01), šiuo atveju vertinamas kritiškai ir diferencijuotinas su histologinių preparatų rengimo (pjovimo) artefaktu.
2) Įvertinusi L. A. lavono tyrimo duomenis, įvykio (traumos) aplinkybes, užfiksuotas stebėjimo kameros, bei pateiktą traumos aplinkybių aprašymą, komisija nutarė, kad L. A. mirties priežastis - krūtinės ir galvos mechaninė trauma - t. y. į šias kūno sritis suduotų smūgių metu patirti mechaniniai sužalojimai. Tai grindžiama šiais motyvais:
- aiškiai užfiksuotas L. A. krūtinės ir galvos traumos faktas;
- autopsijos metu yra aiškiai užfiksuoti krūtinės traumos požymiai: krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos ir „švieži“ kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai;
- histologiniuose preparatuose galima įtarti širdies ir plaučių mechaninės traumos išraiškas (trauminius pakraujavimus į šiuos organus), tačiau šie požymiai nėra labai ryškūs;
- yra daugybiniai ekstrakranijiniai galvos mechaniniai sužalojimai, neabejotinai įrodantys galvos traumavimą smūgių sudavimo metu;
- galvos smegenų fotografijoje, atliktoje autopsijos metu, gana aiškiai matyti neintensyvus subarachnoidinis pakraujavimas - galvos smegenų traumavimo požymis;
- nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (pagal turimus duomenis tai galėtų būti nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti;
- komisija nenustatė patikimų kitos patologinės būklės požymių (išskyrus mechaninę traumą), galėjusios būti greitos L. A. mirties tuoj po traumos priežastimi, požymių.
- lėtinės išeminės širdies ligos, kaip L. A. mirties priežasties paneigimas išdėstytas aukščiau.
Komisijos nuomone, šiuo atveju diagnozė formuluotina taip: Pagrindinė liga (trauma): politrauma: širdies ir plaučių sukrėtimas, galvos smegenų sukrėtimo sindromas, įtariamas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas (DAI); kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos, muštinės žaizdos kairiosios akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pogleivinės kraujosruvos lūpose. Gretutiniai susirgimai ir sužalojimai: širdies vainikinių arterijų aterosklerozė II st. siaurinanti spindžius iki 25%. Kepenų steatozė. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Senas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniojo kelio srityje.
Tokiu būdu, Ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018 (02) pasitvirtina, kad :
1) L. A. mirties priežastis yra politrauma: širdies ir plaučių sukrėtimas, galvos smegenų sukrėtimo sindromas, įtariamas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas (DAI); kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pogleivinės kraujosruvos lūpose. Mirtis smurtinė, jos priežastis - patirtos krūtinės ir galvos traumos. Medicininiai duomenys visiškai neprieštarauja pateiktoje vaizdo medžiagoje ir jos aprašyme užfiksuotoms mirtinos L. A. traumos aplinkybėms;
2) širdies sukrėtimas yra viena iš L. A. traumos išraiškų ir buvo vienas esminių mirtį sąlygojusios traumos komponentų. Ar širdies sukrėtimas buvo vieno smūgio į krūtinę pasekmė ar įvyko smūgiams sumuojantis, konkrečiai atsakyti negalima;
3) šiuo atveju ūmus širdies veiklos sutrikimas buvo vienas iš tanatogenezės (mirties proceso) komponentų. Širdies veiklos sutrikimą sąlygojo širdies trauma – sukrėtimas;
4) lėtinės išeminės širdies ligos diagnozės pagrindimui duomenų nepakanka. Ši diagnozė paneigta. Motyvai išdėstyti „Duomenų aptarime“;
5) nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (pagal turimus duomenis tai galėtų būti nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti;
6) širdies arterijos spazmas vertinamas kritiškai ir diferencijuotinas su histologinių preparatų rengimo artefaktu;
7) vainikinės arterijos spazmas, jo galima įtaka mirčiai bei lėtinė netrauminė širdies patologija komentuojama aukščiau;
8) „šokiniai inkstai“ yra pomirtinis makroskopinis prieš mirtį ar mirties metu vykusio šoko žymuo (požymis). Šiuo atveju šoko išsivystymas tikėtinas terminalinėje stadijoje, šokas vertinamas, kaip dėl traumos trinkančių gyvybinių funkcijų pasekmė;
9) duomenų patvirtinančių kraujo aspiraciją (įkvėpimą) ir dėl to įvykusią asfiksiją (uždusimą) nėra.
10) blužnies būklė šiuo atveju mirties niekaip neįtakojo;
11) pažymėtina, kad šiuo atveju, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos L. A. traumos aplinkybės, turi didelės įtakos diagnozės, mirties priežasties ir tanatogenezės nustatymui.
Ekspertas S. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018(02), taip pat paaiškino, kad ekspertizės akte, skiltyje „duomenų aptarimas“ yra labai aiškiai suformuluotas vienas sakinys – mirtis smurtinė, įvyko nuo traumos. Visa kita yra komentarai. L. A. mirties priežastis yra nurodyta išvados pirmame punkte. Šiuo atveju buvo paskirta komisinė ekspertizė, todėl tam, kad nepridaryti klaidų, buvo pasikviesti kompetentingi specialistai. D. P. yra vedančioji Lietuvos kardiopatologė, Kauno kardiologijos instituto vadovė, jos stažas beveik 45 metai. Visą gyvenimą ji užsiima širdies patologija. G. B. yra Kauno klinikų kardiologinės reanimacijos vedėja, docentė. L. K. neurochirurgas su dideliu stažu. Taigi, buvo dvi gydytojos kardiologės. Viena iš jų – gydytoja kardiologė patologė, kuri vertina patologiją, visus pomirtinius dalykus, o kita – gydytoja kardiologė klinicistė, kuri dirba su gyvais žmonėmis kardiologijos srityje. Atlikus tyrimą, buvo nuspręsta, jog L. A. mirtis yra trauminė. Ekspertų komisija nutarė paneigti lėtinės išeminės širdies ligos diagnozę apskritai, ne tik kaip mirties priežastį. Komisijos nuomone, L. A. šia liga iš viso nesirgo. Tyrimo metu vertino visą L. A. medicininę dokumentaciją, tame tarpe ir medicininius dokumentus dėl jo psichologinio, psichiatrinio gydymo. JAV teismo medicinos patologijos partnerių Forensic Pathology Associates išvada ekspertizės akte yra paminėta tik tiriamojoje dalyje kaip ekspertizei pateikti duomenys, kurioje buvo aprašoma kas ekspertams buvo pateikta, tačiau šia išvada ekspertizės akte niekur nebuvo remtasi. Kaltinamojo gynėjas mini mirusiojo 2001 m. medicininius dokumentus, kur buvo nurodyta, kad L. A. buvo konstatuota sinusinė bradikardija. Tačiau tai yra šešiolikos metų senumo duomenys. Juo labiau, kad 2001-12-11 išvadoje nurodyta, kad patologijos nestebima. Vėlesniuose medicininiuose dokumentuose ši diagnozė neminima. Taip pat L. A. sveikatos istorijoje iš Trakų psichikos sveikatos centro yra nurodyta, jog pacientui nustatyta pirminė arterinė hipertenzija I-II laipsnio ir hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Tai yra ne širdies liga. Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tai yra simptomas, įvardijamas kaip hipertenzinė širdies liga ir iš esmės reiškia padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, daugiau nieko. Kalbant apie išeminę širdies ligą, kurią bandoma pateikti kaip mirties priežastį, hipertenzija nieko bendro su širdies išemine liga neturi. Tai skirtingos patologijos. Šiuo atveju nukentėjusiajam ūmų širdies veiklos sutrikimą sukėlė širdies trauma. Prokurorui uždavus klausimą dėl specialisto išvados 16 lapo 11 eilutėje nurodytos aplinkybės, kad „histologiniuose preparatuose rastas vienas širdies arterijos pjūvis, kuriame matoma aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį ne daugiau 25 procentų, tuo metu kai arterijos stenozė laikoma kliniškai reikšminga, jei spindis siaurinamas 50 procentų ir daugiau. Išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas vienas pjūvis. Jeigu būtų atlikta daugiau pjūvių, ar galėtų būti kitoks rezultatas?“, ekspertas paaiškino, kad ekspertas S. L. atliekant tyrimą, labiausiai rėmėsi arterijos spazmu, į kurį buvo sukoncentruotas dėmesys, atliekant šią ekspertizę. Patologė, kuri visą gyvenimą vertina tokius pjūvius, pasakė, kad dar abejotina, jog tai yra spazmas. Tai gali būti pjovimo artefaktas – gaminant preparatą matosi tai, ko realiai nėra. Niekas nefilosofavo gali spazmas po mirties matytis ar negali, tiesiog buvo vertinamas konkretus preparatas. Jeigu tai yra netgi spazmas, tai tas spazmas yra nepakankamas, kad sukelti mirtį. Taip tyrimo metu paaiškino kardiologės. Netgi jeigu taip, tai nėra mirtinas dalykas. Duomenų aptarimo skiltyje širdies išeminė liga paneigta apskritai, ten išdėstyti motyvai. Nėra anamnezės, t. y. nėra ankstesnių duomenų apie L. A. išeminę širdies ligą. Smegenų sukrėtimas yra nemorfologinė traumos išraiška. Reiškia, trauma yra, tačiau ji nesimato, kadangi reikia, kad praeitų daugiau laiko. Šiuo atveju mirtis įvyko tuojau po traumos, todėl ryškesnių požymių nesimato. Mažos kraujosruvos minkštuose galvos smegenų dangaluose ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lygiai kaip ir minkštųjų audinių kraujosruvos, veido išoriniai sužalojimai, patvirtina galvos traumos faktą ir įrodo, kad galva buvo traumuota. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. A. mirties priežastis yra politrauma, kas reiškia, kad yra kelių kūno vietų kombinuota trauma. Kurią iš jų reikėtų išskirti, nežino, nes nėra duomenų. Nepakanka duomenų išskirti kurią nors vieną. Tai traumų visuma. Širdies veiklai iš esmės galėjo turėti įtakos rankomis bandomas daryti žmogaus, nemokančio to daryti, širdies masažas. Surašant ekspertizės aktą, esminę reikšmę turėjo vaizdo įrašo peržiūra. Tai yra labai svarbu. Tame įraše yra užfiksuotas vienas teismo medicininiu požiūriu prabangus dalykas, kitur to negausi – mušimo metu žmogus praranda sąmonę ir miršta. Tai yra esminis diagnostinis kriterijus. Vaizdo įraše nėra užfiksuoto mirties momento dėl to, kad jame nesimato gyvybinių funkcijų. Tačiau vaizdo medžiagos aprašyme labai smulkiai yra aprašyta veiksmų eiga. Pabaigoje aprašymo yra tokie duomenys, kad vyriškis raudoną striukę numeta šalin, o vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsiai, nugriūna. Tai patvirtina komą traumos metu. Sąmonės netekimas – tai yra faktas, gal net ir mirtis, nors to teigti kategoriškai negalima. Bet sąmonės netekimas yra įrodytas ir to pakanka, tai yra labai svarbu. Pats faktas, kad žmogus iš pradžių atlieka kažkokius veiksmus ir staiga nustoja juos atlikti, turi didelę diagnostinę reikšmę. Išeminė širdies liga susideda iš dviejų komponentų: širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir miokardo pažeidimo. Šiuo atveju, miokardo pažeidimas yra abejotinas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas S. M. dėl ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02) nurodytų širdies ir plaučių sukrėtimo, kuris yra politraumos sudėtinė dalis paaiškino, kad krūtinės organų (širdies ir plaučių) sukrėtimas yra trauminė šių organų patologija, turinti minimalias morfologines išraiškas pačiuose organuose arba ankstyvu potrauminiu periodu tų išraiškų gali ir neturėti. Kliniškai ši patologija pasireiškia širdies ritmo ir galimai kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Kadangi morfologinės sukrėtimo išraiškos dažnai būna minimalios, ji diagnozuojama pagal kitų krūtinės mechaninių sužalojimų foną. Šiuo konkrečiu atveju buvo konstatuotos krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos ir kairių 5-6 šonkaulių lūžiai, tai yra neabejotini krūtinės traumos požymiai, o taip pat ir neryškūs histologiniai pokyčiai širdies raumenyje konstatuoti papildomai peržiūrint histologinius preparatus. Paaiškindamas ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02) nurodytus galvos smegenų sukrėtimo sindromą ir įtariamą sunkų difuzinį aksonų pažeidimą (DAI), kurie yra politraumos dalis, ekspertas nurodė, jog tiek galvos smegenų sukrėtimas, tiek difuzinis aksonų pažeidimas yra to paties pobūdžio trauminis galvos smegenų išplitęs (nelokalus) pažeidimas, pasireiškiantis dėl trauminio ląstelinio lygio pažeidimo. Kliniškai tiek galvos smegenų sukrėtimas, tiek difuzinis aksonų pažeidimas pasireiškia sąmonės netekimu. Tik skiriasi sąmonės netekimo gylis ir trukmė. Kaip nurodyta aukščiau, tiek smegenų sukrėtimas, tiek difuzinis aksonų pažeidimas yra tos pačios patologijos formos, besiskiriančios pagal sunkumo formą. Sukrėtimas yra lengvesnė forma, kuri nesibaigia letaline išeitimi, o difuzinis aksonų pažeidimas galintis baigtis mirtimi. Pomirtinės difuzinio aksonų pažeidimo diagnostikos galimybės yra ribotos, ypač ankstyvuoju potrauminiu periodu. Laikas po traumos, kuriam praėjus, gali būti morfologiškai diagnozuotas difuzinis aksonų pažeidimas, įvairiose literatūrose nurodomas nevienodai, minimalus terminas, po kurio jau galima tikėtis pamatyti specifinius pokyčius elektroniniu mikroskopu yra dvi valandos. Pomirtinė difuzinio aksonų pažeidimo diagnostika praktiškai atliekama pagal netiesioginius požymius, t. y. sąmonės praradimo faktą galvos traumos metu, mirtį neatgavus sąmonės, aiškius vienareikšmiškus šviežio galvos traumavimo požymius, bei ekskliuduojant kitas galimas mirties priežastis. Tenka pripažinti, kad šiuo atveju esminis diagnostinis motyvas yra vaizdo įraše užfiksuotos traumos ir mirties aplinkybės. Ekspertizės akte EKM 20/2018 yra nurodoma, kad difuzinis aksonų pažeidimas (DAI) yra įtariamas, kadangi vaizdo įraše užfiksuotas sąmonės praradimo faktas galvos traumos metu gali būti paaiškintas tiek galvos sukrėtimu, tiek difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kadangi mirtis traktuojama kaip iš esmės krūtinės traumos padarinys, o galvos smegenų trauma tik kaip galimas papildomas prie mirties prisidėjęs sužalojimas. Difuzinis aksonų pažeidimas (DAI) įvardijimas ne esančiu, o įtariamu (t. 1, b. l. 196- 199).
Pagal 2017-12-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 8-9), kaltinamasis G. M. pateikė įvykio metu vilkėtus drabužius - raudonos spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos džemperį ir raudonos spalvos sportinius batelius.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S475/2017 (01) (t. 2, b. l. 9-12) pasitvirtina, kad ant G. M. striukės (12, 14 mėginiai) rasti žmogaus kraujo pėdsakai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S478/2017 (01) (t. 2, b. l. 15-22) pasitvirtina, kad:
- ant G. M. džemperio (2, 6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. A. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe;
- ant G. M. džemperio (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su L. A. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe;
- ant G. M. džemperio (1, 3, 4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.
Kaltinamasis G. M. 2018-02-07 pateikė prokurorui 2018-01-31 pareiškimą (t. 2, b. l. 173-177), kuriame išdėstė savo rašytinį paaiškinimą dėl 2017 m. gruodžio 16 d. įvykio aplinkybių. Kaltinamasis pareiškime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., iš dalinio Rukloje išvažiavo į namus apie 18.20-18.25 val. Prieš tai, paskutinį kartą valgė dalinyje pietus 12.00 val. Po to iki įvykio ir sulaikymo nieko nevalgė. Ryte, po pusryčių, o paskui dieną, pavalgęs pietus, išgėrė jam išrašytus antibiotikus nuo peršalimo, kurie jam buvo išrašyti karinės medicinos tarnybos. Vaistus turėjo gerti tris kartus per dieną, po vieną tabletę po valgio. Vieną tabletę išgėrė po pusryčių, o antrą - po pietų, maždaug apie 13 val. Antibiotikas vadinasi „Ospamox“, vaistai nuo alergijos „Cyrus“. Vakare, t. y. sugrįžęs į namus, nei vieno iš tų vaistų nebegėrė. Taip pat vartojo gydymui jam skirtą naudoti purškalą į nosį, bet jo pavadinimo neprisimena. Šiuo metu jis yra 189 cm ūgio. Sveria 85 kilogramus. Iki bazinio kario mokymų (BKM) pabaigos jam buvo likusi savaitė laiko, po kurios turėjo prasidėti jam skirtos karinės specialybės - mechanizuotų pėstininkų granatsvaidininko parengimo mokymas. Išvažiavęs iš dalinio, dar Ruklos parduotuvėje „NORFA“, nusipirko 3 (tris) litrinius plastikinius butelius po 1 litrą talpos, 5% stiprumo alaus „Švyturys“. Bevažiuojant automobilyje, juos visus tris vienas pats išgėrė vieną po kito, dar prieš pasiekiant Vievį, t. y. maždaug iki to momento, kol autostrada atvažiavo iki posūkio sankryžos į Rykantus. Į Vilnių važiavo kito jų dalinio kareivio, važiavusio į Vilnių, vairuojamu automobiliu „BMW“. Prisimena, kad tuo metu, kai įvažiavo į Vilniaus miestą buvo 19.10 val., nes kaip tik tuo metu jam į mobilųjį paskambino tėvas ir sutarė, kad tėvai pasiims jį nuo parduotuvės „Iki“, esančios prie Vilniaus autobusų stoties, todėl kario, vairavusio „BMW“ paprašė, kad jį išleistų prie Vilniaus autobusų stoties. 19.30 val., prie Vilniaus autobusų stoties parduotuvės „IKI“ įsėdo į mamos vairuojamą tėvų automobilį „Audi 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuojant iš Vilniaus, sėdėjo ant galinės sėdynės ir atsidaręs langą visą kelią rūkė, kad mama nepajustų sklindančio alaus kvapo. Pakeliui į namus užsuko į Trakų Vokėje esančią parduotuvę “Maxima“, kur tėtis nupirko vieną, 0,5 litro talpos butelį 40% stiprumo brendžio „Ararat“ ir vieną 0,75 litro talpos butelį, 7% stiprumo šampano „Apriori Muscat“. Maždaug apie 20.20 – 20.30 val., atvažiavo į namus Trakuose. Namuose susėdo prie stalo, Jis valgyti nenorėjo, todėl gėrė „ant tuščio skrandžio“. Asmeniškai jis išgėrė 6 stikliukus po 40 gramų brendžio „Ararat“, vieną taurę - apie 200 gramų šampano, 2 pilnas stiklines po 200 gramų, namuose buvusio 6% stiprumo alaus „Tauras“. Apie 21.30 val. jam į mobilųjį telefoną pradėjo eiti trumposios tekstinės (sms) žinutės nuo jo draugo R.. Jis jam siūlė susitikti. Todėl apie 22.00 val. išėjo iš namų į gatvę ir susitiko su R., bei A.. Jie buvo atvažiavę automobiliu „BMW“. Visi nuvažiavo į „Senąją kibininę“, kur susitiko kitus draugus. Jų buvo gal 7 ar 8 žmonės. Draugai jį pasikvietė kartu su jais pabendrauti. Kibininėje prabuvo nepilnas dvi valandas – iki uždaryto, t. y. 24.00 val. Ten dar išgėrė 4-6 bokalus po 0,5 litro pilstomo alaus. Kibininėje jokių ginčų ar konfliktų, bet apie ką kalbėjosi neprisimena. Iš kibininės išėjo visi kartu. Iš kibininės ėjo visi drauge, po to kai kurie draugai atsiskyrė ir nuėjo namo. Ar eidami buvo sutikę ką nors pakeliui, neprisimena, atrodo, kad gatvėse žmonių jau nebuvo. Po to gal trise ar keturiese pasiekė stačiatikių (pravoslavų) cerkvę, kur draugai nuėjo namo, ir jis liko eiti vienas. Maždaug per 3 minutes priėjo Kultūros namus. Ar toje vietoje buvo žmonių, neprisimena, bet atrodo lyg nieko ten nebuvo, greičiausiai buvo vienas. Kiek laiko ir kurioje vietoje buvo aikštėje prie Kultūros namų, bei ką ten darė, neprisimena. Prisimena, kad priėjo prie kažkokio žmogaus, einančio gatve. Kaip jis atrodė ir kokio buvo amžiaus neprisimena. Prisimena, kad tai buvo vyras. Cigarečių, pinigų ir mobilųjį telefoną turėjo, todėl jam jų negalėjo reikėti. Kodėl prie jo priėjo, ko iš jo norėjo, ką jam pasakė, ką ir kaip elgėsi, o taip pat ką tas žmogus jam pasakė, ar iš viso ką nors jam sakė, ir kaip elgėsi, visiškai neprisimena. Tarsi kaip per miglą prisimena, bet nežino ar tikrai taip buvo, kad jis kažko tai buvo labai piktas. Iš pradžių jam pasirodė, kad jis lyg cigarečių norėjo, nors nėra tuo tikras, o priežasties paaiškinti negali, nes pats nesupranta ir net neįsivaizduoja kodėl pradėjo jį mušti. Prisimena, kad jis jį pastūmė ir jam trenkė kumščiu, o į kurią kūno dalį jam trenkė - neprisimena. Jam atrodo, pagal tai kiek dabar prisimena, trenkė jam tikrai ne vieną kartą. Miglotai prisimena, kad vyras, galbūt gindamasis nuo jo, lygtai trenkė jam į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis įniršo. Prisimena, kad jis pargriovė vyrą ant žemės ir pradėjo spardyti. Spyrė ne vieną kartą. Kiek kartų jam spyrė, į kurias kūno vietas jam pataikė, neprisimena. Ar tuo metu netoliese buvo žmonių, neprisimena. Kiek laiko jį mušė neprisimena ir neįsivaizduoja. Neturėjo jokios priežasties, tikslo ar noro užmušti tą žmogų. Nesupranta, nesuvokia ir sau pačiam negali paaiškinti kodėl ir dėl kokios priežasties taip padarė. Jam pačiam iki šiol atrodo, jog tai, ką padarė savo veiksmais, tarsi tą darė ne jis, o kažkas kitas. Kurioje vietoje, keliese ir kas tokie būtent jį sulaikė neprisimena. Kaip atrodė jį sulaikę asmenys, neprisimena. Prisimena, kad tuo metu sėdėjo kažkur, tikriausiai prie Kultūros namų ir, kad lyg kažkas pribėgęs spyrė jam į koją. Kaip buvo pristatytas ir, į kurį policijos komisariatą, neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkokiose patalpose, kai atėjo policijos pareigūnas ir liepė jam išjungti mobilųjį telefoną, nes jis pastoviai skambėjo. Paskui užmigo. Prisimena, kad po kurio laiko, jau buvo spėjęs beveik išsimiegoti, jį pažadino, padavė rūbus, liepė persirengti ir pūsti į alkotesterį. Prisimena kaip pareigūnai pasakė, kad pripūtė 1,88 promilės ir parodė jam patikros alkotesteriu rezultatą. Tada policijos pareigūnai pasakė jam, kad jis prie Trakų kultūros namų užmušė žmogų. Kraujo tyrimui iš jo niekas neėmė, tačiau patikros alkotesteriu rezultatų neginčija, nes tikrai buvo labai stipriai girtas. Dabar žino, kad jo nužudytasis žmogus buvo daug už jį vyresnis ir jis negali pats sau, o dėl to ir pareigūnams paaiškinti kodėl, dėl kokios priežasties jis iš viso prie jo priėjo, kodėl ir dėl ko prie jo prikibo, kodėl pakėlė prieš jį ranką ir jį mušė. Nesupranta kaip galėjo pakelti ranką prieš amžiumi ženkliai vyresnį žmogų, jį mušti, o juo labiau užmušti. Nelaiko savęs išprotėjusiu, tačiau nesuvokia ir negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė ir tapo žmogžudžiu. Supranta ir pilnai pripažįsta savo kaltę. Žino ir suvokia, kad padarė baisų nusikaltimą ir nusipelnė už jį itin griežtos, gal net ir pačios griežčiausios bausmės. Dabar, žinodamas, kad nužudė niekuo dėtą, jam nieko blogo nedariusį žmogų - taikų civilį gyventoją, neabejotinai gailisi ir atsiprašo nužudytojo šeimos, giminių bei artimųjų. Tuo pačiu metu puikiai supranta, kad šis, stipriai pavėluotas jo atsiprašymas kažin ar bus laikomas nuoširdžiu, nes negali sugrąžinti gyvybės jo nužudytajam. Todėl suvokia, kad jo prisipažinimas, gailestis ir atsiprašymas, niekuo negali esmingai pakeisti esamos situacijos, ir nemažina jam dabar atsakomybės. Neįsivaizduoja kaip ir kuo galėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytąją žalą. Tačiau vis vien meldžia nukentėjusiųjų atleidimo, kurio, pats supranta, nenusipelno ir nežino kaip jį pelnyti, net ir atlikęs bausmę, kuri pelnytai teismo bus jam paskirta už jo padarytą šitokį sunkų nusikaltimą.
2017-12-16 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 185-195), kaltinamasis G. M. parodė 2017 m. gruodžio 16 d. įvykio aplinkybes – vietą adresu Vytauto g. 69, Trakuose, prie parduotuvės „IKI“, kitoje kelio pusėje autobusų sustojimą, kur įvyko muštynės. Taip pat kaltinamasis parodė, kad jis ėjo namo Vytauto gatve, nuo Trakų pilies pusės, perėjo visus Trakus ir prie parduotuvės IKI priešais jį atėjo jam nepažįstamas vyras, jie su vyru apsižodžiavo, vyras jo paprašė cigaretės, įtariamasis pasakė, kad cigarečių neturi, vyras jam pasakė necenzūrinį žodį ir liepė duoti parūkyti. Tarp jų prasidėjo konfliktas, nuo vyro gavo smūgį į nosį, po to du smūgius į galvą, į kairį smilkinį. Panaudojus manekeną, įtariamasis parodė kokioje padėtyje stovėjo jis, o kokioje nukentėjusysis, ir kaip nukentėjusysis sudavė jam smūgį į nosies sritį, bei du smūgius į smilkinį, Kaltinamasis parodė kaip jis trenkė vyrui vieną smūgį dešine ranka į kairį šoną, po to paėmė vyrui už drabužių krūtinės srityje, nukentėjusysis taip pat jam paėmė už drabužių, taip jie su vyru susikibo, jis parvertė vyrą ant žemės, vyras parkrito ant kairio šono. Kai vyras gulėjo ant žemės, jis pradėjo vyrą spardyti, kiek sudavė smūgių, neprisimena, buvo labai girtas. Panaudojus manekeną, kaltinamasis parodė, kaip jis pargriovė ant žemės nukentėjusįjį, bei kaip spyrė jam gulinčiam į galvos sritį. Nukentėjusysis pagriautas buvo ant kairio šono, o vėliau pasisuko ant nugaros ir įtariamasis jam spyrė į dešinės ausies sritį. Visos šios kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4158/2017 (01) (t. 3, b. l. 2-3) nurodyta, kad G. M. nustatyta nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir kraujavimu iš nosies, odos nubrozdinimai dešiniame žande, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos I-ame piršte, dešinės plaštakos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, dešinės pėdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti - nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) iki paros laikotarpyje, išskyrus odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kuris yra maždaug savaitės laiko senumo, bei odos nubrozdinimus dešinės plaštakos I-ame piršte, kurie padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. M. nustatyti kūno sužalojimai iki paros laikotarpyje, t. y. nosies, dešinės plaštakos I-o piršto, bei dešinės pėdos sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešiniame žande ir kairėje plaštakoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
Sužalojimai, atitinkantys užduotyje nurodytas įvykio aplinkybės, padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: - į nosies sritį, padarant nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu bei kraujavimu iš nosies, būdinga smūgio sudavimui (pvz., ranka, koja ar pan.); - į dešinio žando sritį, padarant odos nubrozdinimus dešiniame žande patraukiamaisiais kietu buku mažą ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais) judesiais, pvz., pirštų nagais ar pan.; - į dešinės plaštakos I-ą pirštą, padarant šio piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu (pvz., ranka, koja ir pan.), tiek ir griūnant, bei minėto piršto sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių; - į kairės plaštakos sritį, padarant odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, būdingi nuo smūgio sudavimo kitam asmeniui į dantų sritį; - į dešinės pėdos sritį, padarant dešinės pėdos sumušimą, tiek suduodant smūgį į minėtą kūno sritį (pvz., koja), tiek šia sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra.
Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 3, b. l. 90, 91) pasitvirtina, kad G. M. įvykio metu buvo neblaivus. Jam 2017 m. gruodžio 16 d., 01.50 val., nustatyta 1,88 promilių girtumas ir akivaizdu, kad toks kaltinamojo girtumas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018-03-14 specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-145/2018 (t. 3, b. l. 111) nurodyta, kad įvertinus objektų tyrimui pateiktą medžiagą, bei siekiant objektyviai įvertinti G. M. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu (dėl galimo laikino psichikos sutrikimo), tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-12 nutartimi (t. 3, b. l. 124-126) kaltinamajam G. M. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė psichologinė ekspertizė.
Kaip matyti iš Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-120/2018 (t. 3, b. l. 131-137), apibendrinus pateiktą medžiagą bei įvertinus G. M. psichikos būseną, nustatyta, kad tiriamasis vieną kartą konsultuotas vaikų - paauglių psichiatro 2007 m. po subjektyviai emociškai reikšmingos situacijos, tuo metu jam diagnozuota: problemos susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais išgyvenimais. Vėliau psichiatro konsultuotas tik 2014 m. profilaktinio vairuotojo patikrinimo metu - psichikos sutrikimui būdingų požymių nefiksuota, psichikos sutrikimo diagnozė nenustatyta. G. M. įtariamas tuo, kad jis 2017 m. gruodžio 16 d., apie 00.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje sudavė smūgius rankomis ir kojomis L. A. į įvairias kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis mirė. 2017 m. gruodžio 16 d., 01.50 val., G. M. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Įvertinus pateiktą medžiagą, nėra duomenų, kad tiriamasis sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. Ekspertizės metu pats tiriamasis nusiskundimų psichikos sveikata neišsakė, stengėsi kuo išsamiau papasakoti baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei konkrečius savo paties veiksmus, tačiau nurodė neprisimenantis atskirų įvykio detalių. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą ir retrospektyviai įvertinus tiriamojo psichikos būseną, bei elgesį jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra jokio pagrindo teigti, kad tuo metu jis galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Iš bylos medžiagos žinoma, kad įvykio metu tiriamasis buvo neblaivus, jo elgsena buvo gana tipiška apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui - pažymėtina, kad net lengvas apsvaigimas nuo alkoholio iš esmės pakeičia aplinkos suvokimą ir vertinimą, emocijų bei elgesio kontrolės ir reguliacijos pobūdį (sutrinka gebėjimas orientuotis situacijoje, teisingai suvokti jos priežastis, įvertinti jos reikšmę, sunkėja situacijos sprendimų paieška, susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, pervertinamos savo galimybės, pradeda dominuoti aplinką kaltinančios reagavimo formos, pažemėja emocinių reakcijų išsivystymo slenkstis, krenta gebėjimas save kontroliuoti, išgyvenimai ir poelgiai tampa impulsyvūs, betarpiški, agresyvūs ir pan.), t. y., apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus situacijos suvokimą, reagavimą į ją, elgesį lemia alkoholio poveikyje kokybiškai pakitę aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų bei elgesio kontrolės ir reguliacijos mechanizmai bei kitos psichikos funkcijos (pavyzdžiui, atmintis, dėmesys). Po įvykio (2017-12-16, 01.50 val.) tiriamajam nustatyta 1,88 promilių alkoholio koncentracija, todėl galima teigti, kad ir įvykio metu jis buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kas turėjo įtakos tiek jo elgesiui, tiek gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti aplinkos įvykius (tiriamasis galėjo nesuvokti ir neįsiminti kai kurių įvykio detalių, tikslios įvykio chronologijos ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą medžiagą konstatuojama, kad G. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo ir šiuo metu yra psichiškai sveikas (Z00), dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertai nurodė, jog G. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jis buvo psichiškai sveikas; nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu G. M. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; dėl savo psichikos būsenos G. M. galėjo teisingai suvokti aplinkos įvykius, tačiau pažymėtina, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu G. M. buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kas gali turėti įtakos gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus (tiriamasis galėjo neįsiminti kai kurių įvykio detalių, tikslios įvykių chronologijos ir pan.).
Šiuo metu G. M. yra psichiškai sveikas, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Byloje nagrinėjamo įvykio metu jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu G. M. būtų buvęs patologinio girtumo ar kokio kito laikino psichikos sutrikimo būsenoje; G. M. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų trukdę jam teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklą. Jam nenustatyta jokių pažintinės veiklos sutrikimų, jis gali teisingai suvokti aplinkos įvykius, juos įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau jo būsena įvykio metu (buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje) galėjo sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti ir įsiminti reikšmingas bylai įvykio aplinkybes, bei duoti apie tai parodymus (tiriamasis galėjo nesuvokti ir neįsiminti kai kurių įvykio detalių, tikslios įvykio chronologijos ir pan., todėl negali pateikti išsamių ir nuoseklių parodymų). G. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga.
Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų - ROIK 0117000694538 ataskaitos (t. 1, b. l. 108-112) matyti, jog L. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65218-17 dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnyje dėl to, kad jis 2017 m. gruodžio 14 d., apie 19.15 val., būdamas neblaivus, namuose adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės R. A. atžvilgiu. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 116-117) L. A. buvo paskirta kardomoji – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. A., gyv. (duomenys neskelbtini)vieno mėnesio laikotarpiui. Vienok, teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog tai negali būti laikoma duomenimis, neigiamai apibūdinančiais mirusiojo L. A. asmenybę ar patvirtinančiais jo agresyvų būdą esant neblaiviam, kas būtų galėję turėti įtakos 2017 m. gruodžio 16 d. konfliktui kilti ar šį konfliktą išprovokuoti. Juo labiau, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu L. A. alkoholinių gėrimų ar kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Šias aplinkybes teismas, turėdamas daugiau duomenų apie L. A. elgesį namuose, galėtų vertinti tik sprendžiant klausimą dėl mirusiojo ir jo sutuoktinės R. A. tarpusavio santykių vertinimo, vienok, byloje tokių duomenų nėra.
Iš nukentėjusiųjų gynėjo advokato Viktoro Rutkausko 2018-07-17 rašto (t. 2 b. l. 79) matyti, kad gynėjas pateikė prokurorui JAV teismo medicinos ekspertų 2018-07-16 atsakymą (t. 2, b. l. 80-83) dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1458/2017(01). Iš minėto atsakymo matyti, kad JAV Medicinos ir teismo patologijos skyriaus vyriausiajam specialistui S. L., M. D. įvertinus nukentėjusiųjų ir jų gynėjo jam pateiktus duomenis - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1458/2017(01); pranešimą Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui dėl būtinumo skirti L. A. (pakartotinę) ekspertizę; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-65460-17 specialisto paaiškinimų protokolą; 2017-12-16 įvykio vaizdo įrašą, specialistas pateikė savo pastebėjimus dėl specialisto išvadoje netiksliai nustatytas L. A. mirties priežastis ir būdą.
Iš nukentėjusiųjų gynėjo advokato Viktoro Rutkausko 2018-08-11 rašto (t. 2 b. l. 84) matyti, kad gynėjas 2018-09-11 pateikė prokurorui JAV teismo medicinos ekspertų 2018-09-06 papildomą atsakymą (t. 2, b. l. 89-92) dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1458/2017(01). Iš minėto atsakymo matyti, kad JAV Medicinos ir teismo patologijos skyriaus vyriausiajam specialistui S. L., M. D. įvertinus nukentėjusiųjų ir jų gynėjo jam pateiktus duomenis - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1458/2017(01); pranešimą Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui dėl būtinumo skirti L. A. (pakartotinę) ekspertizę; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-65460-17 specialisto paaiškinimų protokolą; 2017-12-16 įvykio vaizdo įrašą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. H486-2017(0), specialistas pateikė savo papildomą nuomonę, nurodydamas, jog jo manymu, L. A. mirė dėl grubios jėgos sukeltos traumos į galvą.
Iš AB Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. 3 (t. 3, b. l. 145) matyti, kad kaltinamojo motina R. M. už G. M. 2018 m. liepos 2 d. sumokėjo nukentėjusiajam P. A. 2530,49 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal byloje nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį.
Iš AB Swedbank mokėjimo nurodymo (t. 3, b. l. 149) matyti, kad kaltinamasis G. M. 2019 m. vasario 11 d. sumokėjo VSDFV prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1380,40 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal byloje VSDFV pareikštą civilinį ieškinį.
Iš AB Swedbank mokėjimo nurodymo (t. 3, b. l. 150) matyti, kad kaltinamasis G. M. 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo VSDFV prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 386,40 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal byloje VSDFV pareikštą civilinį ieškinį.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Teismo nuomone visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sumušė ir jo mirtį sukėlusius sužalojimus padarė kaltinamasis G. M..
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės. Jo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo nuoseklūs ir vienodi. Be to ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus G. M. patvirtino ir 2017-12-16 parodymų patikrinimo vietoje. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius, sužalojimai ir kaltinimas, kad būtent G. M. nužudė L. A. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, liudytojų A. R., R. R. M., N. J., D. R. parodymais, specialistų išvadomis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. H 486/2017(01) (t. 1, b. l. 79-81), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177-194), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S475/2017 (01) (t. 2, b. l. 9-12), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S478/2017 (01) (t. 2, b. l. 15-22). Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt. Teismas, vertindamas visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, lygindamas juos su šių liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarpusavyje ir su kitais, aukščiau išvardintais rašytiniais duomenimis, pripažįsta, kad jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, neprieštaraujantys ir atitinkantys teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam L. A. sužalojimai, sukėlę mirtį buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad juos padarė kaltinamasis G. M. ir, kad tarp kaltinamojo padarytos veikos - smūgių kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į galvos, krūtinės bei pilvo sritį ir padarinių - politraumos, pasireiškusios širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose, yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo L. A. mirtis – yra tiesioginis kaltinamojo G. M. veikos rezultatas.
Kaltinamasis teisme teigė, kad dėl girtumo jis nuo tam tikro konflikto momento įvykių bei savo atliktų veiksmų iš viso neprisimena. Tikrinant šią kaltinamojo versiją bei siekiant objektyviai įvertinti G. M. psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu (dėl galimo laikino psichikos sutrikimo), jam buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (t. 3, b. l. 131-137), kurios metu nustatyta, kad kaltinamasis byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo psichiškai sveikas, dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu G. M. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; dėl savo psichikos būsenos G. M. galėjo teisingai suvokti aplinkos įvykius, tačiau pažymėtina, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu G. M. buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kas gali turėti įtakos gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus (tiriamasis galėjo neįsiminti kai kurių įvykio detalių, tikslios įvykių chronologijos ir pan.), įvykio metu jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, galėjusioje turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai; nėra duomenų, kad G. M. būtų buvęs patologinio girtumo ar kokio kito laikino psichikos sutrikimo būsenoje.
Kaltinamajam G. M. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nužudė L. A. ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamajam pareikštas kaltinimas pilnai pasitvirtino aukščiau ištirtais įrodymais. Kaltinamojo G. M. kaltę patvirtina iš dalies jo paties duoti parodymai, kuriuose jis, nors ir teigdamas, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau pripažino gatvėje prie Trakų kultūros rūmų buvusį konfliktą tarp jo ir L. A. ir galimai jo nukentėjusiajam suduotus smūgius rankomis ir kojomis. Kaltinamasis G. M. iš esmės neneigia savo kaltės, kad jis rankomis ir kojomis sudavė jam inkriminuojamą smūgių skaičių L. A. į galvą, pilvą ir krūtinę, dėl ko pastarasis vėliau galėjo mirti. Vienok, kaltinamojo gynėjas neigia, kad L. A. mirė dėl traumos, t. y. kaltinamojo jam padarytų sužalojimų ir tvirtina, jog pastarasis mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Tokią poziciją kaltinamojo gynėjas grindžia Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1458/2017(01) (t. 1, b. l. 46-54). Tuo pačiu gynėjas ginčija Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177-194), nurodydamas, kad ekspertizę atlikę specialistai kokių nors kitokių, objektyvių naujų medicininių duomenų, paneigiančių ankstesnę specialisto išvadą nebuvo gavę, šiomis išvadomis suabejota susipažinus bei remiantis jiems pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, vaizdo įrašu bei amerikiečių išvada; ekspertai nenustatė kuri būtent trauma, kuris konkretus sužalojimas ar kokia jų grupė nulėmė nukentėjusiojo mirtį, be to ekspertams nebuvo pateikti visi L. A. medicininiai duomenys bei dokumentai apie gydymąsi nuo išeminės širdies ligos. Analizuodamas tokius gynėjo argumentus, tiriant byloje surinktus įrodymus, teismas vertino tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1458/2017(01) (t. 1, b. l. 46-54), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177-194). Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai bei teigia gynėjas, atliekant pakartotinę ekspertizę, be ikiteisminio tyrimo medžiagos, vaizdo įrašo, ekspertams buvo pateikti visi L. A. medicininių dokumentų duomenys, kurie ekspertų buvo įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis – specialistų išvadomis, histologinių preparatų peržiūros rezultatais, patologiniais radiniais, L. A. autopsijos metu darytomis nuotraukomis, aptartos traumos aplinkybės, po ko ekspertų komisija paneigė lėtinės išeminės širdies ligos diagnozę apskritai (ne tik kaip L. A. mirties priežastį), nes šios ligos diagnozės pagrindimui duomenų nepakanka. Šią išvadą ekspertai pagrindė tuo, kad: - nėra lėtinės išeminės širdies ligos anamnezės; - nėra duomenų apie šios ligos klinikines apraiškas L. A. esant gyvam; - nepakanka morfologinio substrato lėtinės išeminės širdies ligos diagnozei pagrįsti. Histologiniuose preparatuose rastas vienas širdies arterijos pjūvis, kuriame matoma aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį ne daugiau 25 %, tuo metu, kai arterijos stenozė laikoma kliniškai reikšminga, jei spindis siaurinamas 50% ir daugiau; - širdies arterijos spazmas, kuris laikomas reikšmingu motyvu formuluojant SI Nr. M 1458/2017(01), šiuo atveju vertinamas kritiškai ir diferencijuotinas su histologinių preparatų rengimo (pjovimo) artefaktu. Tokiu būdu, ekspertų komisija, įvertinusi L. A. lavono tyrimo duomenis, įvykio (traumos) aplinkybes, užfiksuotas stebėjimo kameros, bei pateiktą traumos aplinkybių aprašymą, nutarė, kad L. A. mirties priežastis - krūtinės ir galvos mechaninė trauma - t. y. į šias kūno sritis suduotų smūgių metu patirti mechaniniai sužalojimai. Šias savo išvadas ekspertai pagrindė tuo, kad: - yra aiškiai užfiksuotas L. A. krūtinės ir galvos traumos faktas; - autopsijos metu yra aiškiai užfiksuoti krūtinės traumos požymiai: krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos ir „švieži“ kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai; - histologiniuose preparatuose galima įtarti širdies ir plaučių mechaninės traumos išraiškas (trauminius pakraujavimus į šiuos organus), tačiau šie požymiai nėra labai ryškūs; - yra daugybiniai ekstrakranijiniai galvos mechaniniai sužalojimai, neabejotinai įrodantys galvos traumavimą smūgių sudavimo metu; - galvos smegenų fotografijoje, atliktoje autopsijos metu, gana aiškiai matyti neintensyvus subarachnoidinis pakraujavimas - galvos smegenų traumavimo požymis; - nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (pagal turimus duomenis tai galėtų būti nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti. Komisija nenustatė patikimų kitos patologinės būklės požymių (išskyrus mechaninę traumą), galėjusios būti greitos L. A. mirties tuoj po traumos priežastimi, požymių. Tuo tarpu, kaip matyti iš Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1458/2017(01), ekspertui mirusiojo L. A. medicininiai dokumentai iš viso nebuvo pateikti, tyrimo metu buvo pateikta tik GMP kvietimo kortelė. Specialisto išvada padaryta atlikus išorinį bei vidinį lavono tyrimą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teigti, kad ekspertams, atlikusiems papildomą ekspertizę, nebuvo pateikta pakankamai duomenų jų padarytai išvadai pagrįsti, negalima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antrą kartą buvo paskirta kompleksinė komisine teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko itin patyrę specialistai, į ekspertų komisijos sudėtį įtraukiant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) VšĮ Kauno klinikų gydytoją patologę prof. habil. dr. D. P., LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytoją kardiologę doc. dr. G. B., LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytoją neurochirurgą dr. L. K. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertą S. M., kurių kvalifikacija teismui nekelia jokių abejonių. Neteisus gynėjas ir teigdamas, kad ekspertai vadovavosi abejotina ir gauta pažeidžiant įrodymų rinkimo tvarką JAV medicinos ekspertų išvada. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino ekspertas S. M., JAV teismo medicinos patologijos partnerių Forensic Pathology Associates išvada ekspertizės akte yra paminėta tik tiriamojoje dalyje kaip ekspertizei pateikti duomenys, t. y. tiriamoji dalis, kurioje buvo aprašoma kas ekspertams buvo pateikta, tačiau šia išvada ekspertizės akte niekur nebuvo remtasi. Tai matyti ir iš paties ekspertizės akto, kuriame minėta ekspertų išvada įrašyta tik kaip ekspertams pateiktas dokumentas, kuris ekspertų išvadoms jokios įtakos neturėjo ir ja ekspertų išvados nebuvo grindžiamos. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas spręsdamas G. M. kaltės klausimą, vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad anksčiau kaltinamasis ir nužudytasis pažįstami nebuvo, kaltinamasis G. M. išprovokavo konfliktą ir pradėjo mušti L. A. be jokios dingsties – t. y. nukentėjusiajam ramiai einant šaligatviu, kaltinamasis be kažkokio konkretaus tikslo prie jo pribėga ir iš karto provokuodamas konfliktą, pradeda pastarąjį vyti nuo šaligatvio, vyrui pradėjus gūžtis ir nuo jo šalintis, pradeda jį stumdyti, neleidžia nuo jo pabėgti, o vyrui pradėjus gintis ir atsitraukinėti, ranka trenkia smūgį priešais jį veidu stovinčiam nukentėjusiajam į galvą bei pradeda su pastaruoju stumdytis, o vėliau ir jį mušti, suduodant smūgius rankomis ir kojomis, kol vyras nukritęs ant žemės, praranda sąmonę ir nebeatsikelia. Būtent tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis ir pradėjo savo neteisėtus veiksmus, nors kaip nustatyta byloje, tam nebuvo jokios priežasties, nes L. A. kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, išskyrus tai, kad bandė gintis. Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai jokiu būdu nebuvo dingstimi kaltinamojo įvykdytiems brutaliems veiksmams jo atžvilgiu.
Tokiu elgesiu kaltinamasis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes nusikalstamą veiką jis įvykdė viešoje vietoje – gatvėje, kur tuo buvo žmonių, t. y. muštynes matė automobiliais pravažiuojantys asmenys, kas privertė pastaruosius įsikišti į konfliktą, bandant nutraukti kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuojamas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenei, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba pasinaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju, G. M. savo nusikalstamus veiksmus įvykdė be jokios dingsties, t. y. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dėl chuliganiškų paskatų.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Byloje nustatyta, kad L. A. mirė iš karto nuo patirtos krūtinės ir galvos traumos, t. y. nuo kaltinamojo jam suduotų smūgių į krūtinę, pilvą ir galvą dėl ko pastarajam buvo padaryta politrauma, pasireiškusi širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose.
Taigi, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad G. M. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su L. A. mirtimi, todėl jo veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra teisinga, kadangi jis, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, rodydamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, penkis smūgius kumščiais, du smūgius keliu ir du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, tyčia spyrė ne mažiau vienuolikos smūgių gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, krūtinės bei pilvo sritį, dėl ko L. A. nuo patirtų sužalojimų mirė ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų tyčia jį nužudė.
Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno dalis, G. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido joms. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. M. tyčia nužudė L. A.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Įvertinęs bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvą, krūtinę ir pilvą suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki įvykio pažįstami nebuvo, iki konflikto nesipyko. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, nustatė, kad tikslo nužudyti L. A. kaltinamasis neturėjo, nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, G. M. nužudė L. A., veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra įrodyta paties kaltinamojo parodymais, alkotesterio duomenimis ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam P. A. prašomą priteisti 2530,49 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 31-33, t. 3, b. l. 145) ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išmokėtą nukentėjusiajai R. A. našlaičio pensiją - 1380,40 Eur ir 386,40 Eur (t. 2, b. l. 109-110, 127-129, t. 3, b. l. 149, 150) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas. Teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo asmenybė charakterizuojama teigiamai – jis anksčiau neteistas, dirba, iki įvykio tarnavo Lietuvos kariuomenėje, mokosi, tiek darbe, tiek mokslo įstaigoje, tiek kariuomenėje, tiek gyvenamojoje vietoje kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 28-31, 105, 152, t. 4, b. l. 50, 51), yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą bei paminėtus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, G. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Į bausmės laiką G. M. įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b. l. 135, t. 3, b. l. 20-21, 34-36, 50-52, 61-62)
Kardomoji priemonė G. M. – namų areštas panaikintinas pradėjus bausmės vykdymą.
Teismo motyvai dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė 280,72 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 109-118, 127-132, t. 4, b. l. 16-28), nurodydamas, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018-01-02 sprendimu Nr. (10.4)VPE-sp1-72 nužudytojo L. A. dukrai R. A. už laikotarpį nuo 2017-12-16 iki 24 metų buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Kaltinamasis G. M. už laikotarpį nuo 2017-12-16 iki 2019-01-31 sumokėjo VSDFV žalos, patirtos R. A. išmokėjus valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Toliau tęsiant našlaičių pensijos mokėjimą, VSDFV už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 R. A. dar išmokėjo 270,72 Eur našlaičių pensijos. VSDFV civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo G. M. VSDFV naudai priteistina 270,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusieji O. A. ir P. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2530,49 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl jų sūnaus L. A. laidojimo išlaidų. Ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais, patvirtinančiais išlaidų dydį (t. 2, b. l. 31-41). Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis šias išlaidas atlygino ikiteisminio tyrimo metu. Tai pasitvirtina ištirtais įrodymais – mokėjimo nurodymu ( (t. 3, b. l. 145) apie kaltinamojo nukentėjusiajam P. A. sumokėtus 2530,49 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. A. civilinio ieškinio šioje dalyje neatsisakė, Tokiu būdu, P. A. ir O. A. civilinis ieškinys dėl 2530,49 Eur turtinės žalos atlyginimo atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusieji O. A. ir P. A. civiliniame ieškinyje iš kaltininko taip pat prašo priteisti po 50 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 31-33), nukentėjusiosios R. A. ir R. A. civiliniame ieškinyje iš kaltininko prašo priteisti po 50 000 Eur kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 58-59), nukentėjusysis V. A. civiliniame ieškinyje iš kaltininko prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l.53-54)
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, jog CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir dėl konkrečių faktų išgyvena skirtingai. Pastebėtina, jog patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis reiškia, jog ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Asmeninis neturtinės žalos pobūdis lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu ar nužudytu asmeniu susijusiems asmenims (pavyzdžiui, tėvams, vaikams, sutuoktiniui ir pan.) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Ar dėl asmens mirties jo artimieji (nagrinėjamu atveju sesuo ir brolis) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius tiesiogiai su asmeniui, prieš kurį buvo padarytas nusikaltimas, sukeltomis pasekmėmis. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar artimųjų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl artimojo mirties, turi būti sprendžiama pagal byloje nustatytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamos veikos – vyro, tėvo, sūnaus bei brolio nužudymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Taigi, jiems buvo padaryta neturtinė žala.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju nustatyta, kad nužudytasis L. A. gyveno su savo šeima – sutuoktine ir dukra, kuri tik paskutiniu metu buvo laikinai išvykusi gyventi ir mokytis į Vilnių, taip pat jis gyveno viename name su savo garbaus amžiaus tėvais, jais nuolat rūpinosi bei jiems padėdavo. Taip pat nustatyta, kad nužudytojo brolis V. A. jau beveik 20 metų gyveno atskirai nuo brolio ir tėvų, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir į Lietuvos atvykdavo tik 2-3 kartus per metus, o įprastai bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis, tokiu būdu teismas daro išvadą, kad dėl gana tolimo atstumo tarpusavio ryšys tarp brolių nebuvo toks glaudus, todėl jam priteistina mažesnė nei kitiems nukentėjusiesiems dalis neturtinės žalos.
Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusieji O. A., P. A., R. A., R. A. ir nužudytasis L. A. dalinosi savo asmeniniais bei bendrais rūpesčiais. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiuosius ir L. A. siejo itin artimas ryšys, o dėl L. A. mirties nukentėjusieji patyrė netekties jausmą, dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Įvertinus nukentėjusiųjų ir L. A. tarpusavio ryšį, teigtina, jog jo tėvams O. A. ir P. A., sutuoktinei R. A. bei dukrai R. A. neturtinei žalai atlyginti iš G. M. priteistina po 15 000 Eur, V. A. priteistina 5000 Eur.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A., pateikdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, kilus abejonėms dėl pirmosios (Nr. M1458/2017) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados, jis buvo priverstas kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose gyvena, teismo medikus, kurių nuomonę pateikė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams. Už jų nuomonę šiems specialistams jis sumokėjo 1425 JAV dolerių, kas atitinka 1243 Eur ir už vertimus sumokėjo 841,31 Eur. Tokiu būdu, prašė iš kaltinamojo priteisti 2084,31 Eur turtinės žalos atlyginimo.
BPK 107 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
V. A.
civilinis ieškinys dėl 2084,31 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Kaip jau paminėta aukščiau, pagal baudžiamąjį įstatymą nukentėjusiajam gali būti atlyginama tik turtinė žala, padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Gi, šiuo atveju nukentėjusiojo prašomos priteisti specialistams bei vertėjams už jų suteiktas paslaugas sumokėtos sumos nėra tiesiogiai susijusios su nusikalstama veika, ir negali būti traktuojamos kaip kaltinamojo padaryta turtinė žala. Šios išlaidos tik galėtų būti laikomos proceso išlaidomis.
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Spręsdamas dėl V. A. prašomos priteisti 2084,31 Eur sumos (1243 Eur sumokėta specialistams ir 841,31 Eur - už vertimus) pripažinimo proceso išlaidomis, teismas vertina byloje esančius duomenis dėl šių išlaidų būtinumo. Bylos duomenimis pasitvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai specialisto išvadą Nr. M1458/2017(01) gavo 2018-03-06 (t. 1, b. l. 46); 2018-07-10 prokuroras proceso dalyviams išsiuntė pranešimą apie būtinumą skirti (pakartotinę) ekspertizę, kadangi pateikta išvada prieštarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai (t. 1, b. l. 87-90, 91-93); 2018-07-17 nukentėjusiųjų atstovas advokatas Viktoras Rutkauskas pateikė prokurorui JAV specialistų 2018-07-16 nuomonę (t. 2, b. l. 79-83); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-18 nutartimi buvo paskirta nukentėjusiajam L. A. kompleksinė komisinė teismo medicinos ekspertizė (t. 1, b. l. 130-132); 2018-09-11 nukentėjusiųjų atstovas pateikė prokurorui JAV specialistų 2018-08-11 nuomonę (t. 2, b. l. 89-92). Tokiu būdu, darytina išvada, kad dar iki V. A. pateikiant JAV specialistų nuomonę, bylą kontroliuojantis prokuroras buvo priėmęs sprendimą paskirti pakartotinę nukentėjusiojo ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertams buvo pateikta tik pirmoji, t. y. 2018-07-17 JAV specialistų nuomonė ir, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino specialistas S. M., JAV teismo medicinos patologijos partnerių Forensic Pathology Associates išvada ekspertizės akte yra paminėta tik tiriamojoje dalyje kaip ekspertizei pateikti duomenys, kurioje buvo aprašoma kas ekspertams buvo pateikta, tačiau šia išvada ekspertizės akte niekur nebuvo remtasi. Tokiu būdu teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatė, kad nukentėjusiojo V. A. skubotas kreipimasis į JAV specialistus buvo perteklinis, todėl minėtos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog V. A. 2017-12-18 už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 300 Eur, 2018-05-22 sumokėjo 100 Eur, 2018-06-27 sumokėjo 300 Eur ir 2019-04-03 sumokėjo 1000 Eur (t. 4, b. l. 65, 67, 71), O. A. 2018-03-05 už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 400 Eur, 2018-07-11 sumokėjo 200 Eur, 2018-09-06 sumokėjo 600 Eur (t. 4, b. l. 66, 69, 70). Tokiu būdu, iš viso nukentėjusieji sumokėjo advokatui už suteiktas paslaugas 2900 Eur. Nukentėjusiųjų turėtos advokato pagalbos išlaidos jiems turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – nuoplovos nuo G. M. plaštakų, perduotos pagal 2018-02-12 tyrėjos nutarimą (t. 3 b. l. 4), saugomos Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtos pagal 2019-02-12 kvitą B serija BBB Nr. LS003771) (t. 3, b. l. 5), G. M. DNR pavyzdys, perduotas pagal 2018-02-01 tyrėjos nutarimą (t. 3 b. l. 13), saugomas Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtas pagal 2019-02-01 kvitą B serija BBB Nr. LS002990 ) (t. 3, b. l. 14), sunaikintini; G. M. drabužių apžiūros metu paimti pinigai – 60,90 Eur (šešiasdešimt eurų devyniasdešimt centų), perduoti pagal 2019-02-06 tyrėjos nutarimą (t. 3 b. l. 11), saugomi Vilniaus apskrities VPK kasoje (priimti pagal 2019-02-21 kvitą A serija AAC Nr. 004877 ) (t. 3, b. l. 12) nukreiptini civilinių ieškinių padengimui; G. M. drabužiai – raudonos spalvos sportiniai bateliai, juodos spalvos sportinės kelnės, raudonos spalvos striukė, pilkos spalvos džemperis, perduoti pagal 2018-02-01 tyrėjos nutarimą (t. 3 b. l. 13), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimti pagal 2019-02-01 kvitą B serija BBB Nr. LS002990 ) (t. 3, b. l. 14), juodos spalvos pirštinės, perduotos pagal 2017-12-27 tyrėjos nutarimą (t. 1 b. l. 41), saugomos Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtos pagal 2017-12-29 kvitą B serija BBB Nr. LS002928) (t. 3, b. l. 42), grąžintini G. M.; šalikas, pilkos spalvos medžiaginė kepurė, du vokai su dviem nuoplovomis, juodos spalvos striukė, perduoti pagal 2017-12-27 tyrėjos nutarimą (t. 1 b. l. 41), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimti pagal 2017-12-29 kvitą B serija BBB Nr. LS002928) (t. 3, b. l. 42), sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalini, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką G. M. įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d.
Kardomąją priemonę G. M. – namų areštą panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Priteisti iš G. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 270,72 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų ir septyniasdešimt du centus) žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. M. nukentėjusiosios O. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiojo P. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiosios R. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiosios R. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiojo V. A. naudai 5 000 Eur (penkis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų O. A., P. A., R. A., R. A. ir V. A. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš G. M. V. A. naudai 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų), O. A. naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį dalyje dėl 2084,31 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų trisdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiųjų O. A. ir P. A. civilinį ieškinį dalyje dėl 2530,49 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų keturiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – nuoplovas nuo G. M. plaštakų, perduotas pagal 2018-02-12 tyrėjos nutarimą, saugomas Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtas pagal 2019-02-12 kvitą B serija BBB Nr. LS003771), G. M. DNR pavyzdį, perduotą pagal 2018-02-01 tyrėjos nutarimą, saugomą Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtą pagal 2019-02-01 kvitą B serija BBB Nr. LS002990 ), sunaikinti; G. M. drabužių apžiūros metu paimtus pinigus – 60,90 Eur (šešiasdešimt eurų devyniasdešimt centų), perduotus pagal 2019-02-06 tyrėjos nutarimą, saugomus Vilniaus apskrities VPK kasoje (priimtus pagal 2019-02-21 kvitą A serija AAC Nr. 004877 ) nukreipti civilinių ieškinių padengimui; G. M. drabužius – raudonos spalvos sportinius batelius, juodos spalvos sportines kelnės, raudonos spalvos striukę, pilkos spalvos džemperį, perduotus pagal 2018-02-01 tyrėjos nutarimą, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtus pagal 2019-02-01 kvitą B serija BBB Nr. LS002990 ), juodos spalvos pirštines, perduotas pagal 2017-12-27 tyrėjos nutarimą, saugomas Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtas pagal 2017-12-29 kvitą B serija BBB Nr. LS002928) grąžinti G. M.; šaliką, pilkos spalvos medžiaginę kepurę, du vokus su dviem nuoplovomis, juodos spalvos striukę, perduotus pagal 2017-12-27 tyrėjos nutarimą, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtus pagal 2017-12-29 kvitą B serija BBB Nr. LS002928), sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.