Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovams R. J. ir S. C. dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą paduoti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo;nustatyti, kad R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. J. nėra R. J. vaikas;nustatyti, kad S. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. J. yra atsakovo S. C. vaikas;priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. J. gavęs ieškinį, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog pilnai pripažįsta ieškinį ir prašo jį tenkinti. Atsakovas R. J. nurodo, jog jis tik norėjęs padėti sunkiai finansiškai besiverčiančiai K. J., todėl sutikęs pripažinti jos sūnaus T. tėvystę, tačiau buvo įsitikinęs, jog iš užsienio grįžus tikrajam T. tėvui S. C., pastarasis kartu su K. J. taip pat lengvai sutvarkys visus dokumentus dėl tėvystės, tačiau sužinojo, jog tam būtina kreiptis į teismą. Atsakovas nurodo, jog su T. jis matosi retai, berniukas jį vadina dėde, tėčiu vadina savo biologinį tėvą S. C., kuris jį ir augina.

Atsakovas S. C. gavęs ieškinį, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu S. C. patvirtino, jog jis yra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Su ieškove K. J. jie pradraugavo apie dvejus metus, kai sužinojo jog K. laukiasi jo vaiko, siekdamas uždirbti daugiau pinigų išvažiavo pas brolį į Švediją. Švedijoje jam nesisekė užsidirbti, todėl jis nesuspėjo sugrįžti iki sūnaus T. gimimo. Vienai Lietuvoje likusiai K. J. buvo labai sunku finansiškai, be to, Metrikacijos skyriuje jai atsisakė išduoti vaiko gimimo liudijimo kol nebus pateikti duomenys apie vaiko tėvą. Atsakovas nurodo žinojęs, kad R. J. suteikė jho (S. C. sūnui) pavardę, kad K. J. gautų šiokias tokias socialines pašalpas. 2014 m. rudenį S. C. grįžo iš užsienio ir apsigyveno kartu su K. J. ir jų bendru sūnumi T. pas K. J. seserį (duomenys neskelbtini). Tomui šiuo metu yra daugiau nei pusantrų metukų ir jis S. vadinu tėčiu. Atsakovas nurodo norintis, jog jo biologinis sūnus turėtų jo pavardę.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta N. K. nurodė, jog ji yra ieškovės K. J. sesuo. Liudytoja N. K. patvirtino, jog jos sesers K. J. sūnaus T. biologinis tėvas yra S. C., kuris vaiko gimimo metu buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį. Esant būtinumui vaiko gimimo liudijime įrašyti tėvo duomenis, ji pati pasiūliusi seseriai K. J. kreiptis į jos buvusį sugyventinį R. J., kad pastarasis laikinai patvirtintų tėvystę, o vėliau, grįžus tikrajam sūnaus T. tėvui S. C., šiuos duomenis galėtų pakeisti. Liudytoja N. K. nurodo, jog tuo metu ji negalvojusi, kad pakeisti įrašą dėl vaiko tėvo bus taip sudėtinga. N. K. patvirtino, jog jos sesuo K. J. jau daugiau kaip metus laiko kartu su sūnumi T. ir sugyventiniu S. C. gyvena pas ją (duomenys neskelbtini). Sesers sūnus T. S. C. vadinu tėčiu, su juo žaidžia ir bendrauja, o į svečius atvykstantį R. J. vaidina dėde.

Išvadą teikiančios institucijos - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir teismui pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, tačiau atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes į tai, kad nėra galimybės išsiaiškinti R. J. nuomonės, teisinis pagrindas nuginčyti tėvystę R. J. ir pripažinti vaiko T. J. tėvu S. C., būtų DNR tyrimas. Nesant ginčo tarp R. J. ir S. C., jiems geranoriškai sutarus dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, neprieštarauja K. J. pareikštam ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime, įtvirtinta, jog mažamečio T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) grafoje „motina“ įrašyta K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o grafoje „tėvas“ įrašytas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Išvadą teikiančios institucijos - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog Skyrius neprieštarauja K. J. pareikštam ieškiniui, kadangi vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, tačiau atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes į tai, kad nėra galimybės išsiaiškinti R. J. nuomonės, teisinis pagrindas nuginčyti tėvystę R. J. ir pripažinti vaiko T. J. tėvu S. C., būtų DNR tyrimas. Nesant ginčo tarp R. J. ir S. C., jiems geranoriškai sutarus dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, prašo ieškinį tenkinti (b.l. 15-16). Ieškovei K. J. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SPI-15-T-460-0484, suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų (b.l. 6). Remiantis pateikta 2015 m. gegužės 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. PP-864, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro viso 92, 64 Eur (b.l. ...).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Civilinio kodekso 3.142 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės pripažinimo tvarka, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę, kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami Civilinio kodekso 3.149 – 3.153 str. nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).

Ieškovė pateikdama ieškinį prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pateikimui. Ieškovė nurodė, kad apie tai, kad vaikas nėra atsakovo biologinis vaikas, žinojo kai laukėsi vaiko ir kai vaiko gimimo liudijime atsakovas buvo įrašytas kaip vaiko tėvas. Teigė, kad dėl jos neveiklumo neturėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, pripažįsta svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (Civilinio kodekso 3.161 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-304/2010) suformulavo praktiką, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tokia praktika pagrindžiama būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą. Įstatymų leidėjo bei teismų praktika siekiama, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu.

Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nėra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas S. C. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra T. J., gimusio 2013 m. rugpjūčio 27 d, biologinis tėvas.

Ieškovė K. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas S. C. yra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnyje reglamentuota, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekse numatytos įrodymų priemonės. Byloje esantys įrodymai, t.y. šalių paaiškinimai, liudytojos N. K. parodymai, patvirtina, tas aplinkybes, kad T. J., gimusio 2013 m. rugpjūčio 27 d., biologinis tėvas yra ne atsakovas R. J., o atsakovas S. C.. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytoja teismo posėdyje apklaustos N. K. parodymais ir Išvadą teikiančios institucijos - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje įtvirtintais duomenimis, matyti, jog T. J. šiuo metu yra 1,5 metų amžiaus. Ieškovė ir atsakovas R. J. kartu negyvena nuo 2011 m. vasaros, ieškovė nuo 2014 m. rudens, tai yra daugiau nei metai laiko gyvena kartu su atsakovu S. C., kuris vaiku rūpinasi, augina, auklėja. Tomas S. C. vadina tėčiu, o tik kelis kartus matytą R. J. - dėde. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo R. J. ir vaiko giminiškus santykius (socialinę tėvystę) taip pat nėra pagrindo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys visiškai tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas R. J. nėra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, pripažintina, kad atsakovas S. C. yra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, T. J. gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą R. J. naikintini bei išduotinas kitas gimimo liudijimas, nurodant, kad vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. C. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 387, 388, 389, 392, 394, 396, 398, 399 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147, 3.148, 3. 149, 3.150, 3.151 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijas apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis). Remiantis pateikta 2015 m. gegužės 27 d. pažyma dėl ieškovei K. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. PP-864, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro viso 92, 64 Eur (b.l. 29). Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, 3.152 straipsnio 1 dalimi 3.161 straipsnio 2 dalimi, 3.149 – 3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą paduoti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Pripažinti, kad R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. J. nėra R. J. vaikas;

Panaikinti, T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, esančius duomenis apie tėvą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad S. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. J. yra atsakovo S. C. vaikas;

Įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko T. J. gimimo liudijimą pakeitus T. J. gimimo liudijime duomenis apie tėvą, t.y. tėvu įrašant S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. J. valstybės naudai 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,41 Eur (tris eurus 41 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš S. C. valstybės naudai 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,41 Eur (tris eurus 41 ct) pašto išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Ignalinos rajono apylinkės teismą.